Browsing "Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga"
2010 10 29

Organinės nanosferos – tvirtesnės nei plienas

Mokslininkų iš Izraelio komanda sukūrė skaidrią medžiagą, kurią sudaro savaime persigrupuojančios organinės nanosferos. Tai – kol kas tvirčiausia kada nors sukurta biologinė medžiaga, savo savybėmis pralenkianti plieną ir net kevlarą.

Spausdintiniai kūno šarvai, atsparesnis neperšaunamas stiklas ir tvirtesnis plienas yra tik keletas iš galimų naujosios technologijos pritaikymo sričių. Išradimo autoriai – Weizmann mokslo instituto ir Tel Avivo universiteto mokslininkai. Jų teigimu, nanosferos savo struktūra yra artimos beta-amiloidiniams baltymams, kurie Alzheimerio liga sergančiųjų pacientų smegenyse suformuoja nuosėdines plokšteles. Nanosferos yra sutvirtintos papildomu apsauginiu sluoksniu, kuris užtikrina itin didelį jų tvirtumą.

Šių rutulinių struktūrų matmenys yra maži – skersmuo svyruoja tarp 30 nanometrų ir 2 mikronų (palyginimui galima prisiminti, jog žmogaus plauko skersmuo siekia 80 mikronų). Bandymų metu specialiu deimantiniu zondu pavyko įbrėžti iš nanosferų sudarytą medžiagą, tačiau tik kai slėgio jėga viršijo kevlarui pažeisti (tokio pat testo metu) reikalingą slėgį.

Akivaizdu, jog tokia stipri ir atitinkamai plona medžiaga sudarytų sąlygas iš esmės patobulinti neperšaunamas liemenes. Vienas mokslininkas portalui „Discovery News“paaiškino, jog tokias liemenes būtų galima netgi spausdinti. Žinoma, taikymo sritys karine sfera neapsiriboja – nanosferomis būtų galima sutvirtinti egzistuojančius metalus, jų lydinius ir kompozitines medžiagas, sukurti medicininius implantus, pagerinti mechanines įvairių keramikų ir stiklo savybes. Tyrinėtojai netgi galvoja, jog išradimas gali technologiškai „stumtelėti“ į priekį kai kuriuos „mokslinės fantastikos“ projektus, tokius kaip kosminis liftas.

Tačiau kol medžiaga iš laboratorijos paklius į plataus vartojimo rinką, praeis dar daug laiko. Autoriai šiuo metu laukia, kol bus įregistruoti technologijos patentai.

Technologijos.lt


Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0
2010 10 26

Geriausias bombų detektorius – šuo

Geriausi (ir geriausiai apmokami) “Pentagono” inžinieriai, kurdami sprogmenų aptikimo įrangą, po šešerių metų darbo ir išleistų 19 milijardų dolerių pripažino specialiai apmokytų šunų pranašumą.

“Pentagono” padalinys JIEDDO (Joint Improvised Explosive Device Defeat Organization) sprogmenų aptikimo problemą sprendžia jau ilgus metus, tačiau situacija pasaulyje tampa vis rimtesnė – pagal statistiką, Afganistane per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius improvizuotų savadarbių sprogmenų sukeltų sprogimų pasitaikė daugiau, nei per tą patį 2009 metų laikotarpį. JIEDDO direktorius leitenantas generolas Michaelis Oatesas ugnį pakurstė dar labiau, praėjusį penktadienį pareiškęs, jog “šunys visgi yra geriausias būdas aptikti sprogmenis”.

Pasirodo, jog patys geriausi sprogmenų detektoriai, kuriuos pavyko sukurti JIEDDO specialistams, bandymų metu Afganistane ir Irake aptinka tik apie 50% savadarbių sprogmenų. Tuo tarpu kai kareiviai šiuo tikslu naudoja specialiai apmokytus šunis, sėkmingų aptikimų skaičius išauga iki 80%. Michaelis Oatesas spaudos konferencijos metu pareiškė, jog jo vadovaujama organizacija dabar dėmesį skiria tam, kaip sukliudyti sprogmenų panaudojimui, o ne juos tiesiog aptikti, ir kad priežastis paprasta – jiems nepavyko technologijos patobulinti tiek, kiek reikėtų.

Šiuo metu JIEDDO finansuoja karinių zondų kūrimą, kurie galėtų padėti aptikti sprogmenis montuojančius asmenis, taip pat kuria specialius radijo trikdžių aparatus, kurie galėtų išvesti iš rikiuotės bombų detonatorius bei pačius įvairiausius jutiklius, kuriuos naudojant būtų galima nuolat “skenuoti” sprogimų požiūriu intensyvias vietoves. Tačiau JAV Kongresas, atsižvelgdamas į prastus organizacijos tyrimų rezultatus, metinį JIEDDO biudžetą sumažino beveik puse milijardo dolerių – už kuriuos, pasirodo, galima ištreniruoti visą pulką sprogmenis aptikti mokančių šunų.

Technologijos.lt


Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0
2010 10 10

Automatiškai nusitaikantis šautuvas – 2011 metais

Snaiperis prisiartina prie atviro lango, nusitaiko į už pusės mylios esantį taikinį. Jis žvelgia pro optinį taikiklį, sulaiko kvėpavimą, ruošdamasis nuspausti gaiduką. Tačiau lauke vėjuota, o nepataikyti negalima. Ką daryti? Šia karinę problemą turėtų išspręsti DARPA kuriama elektroninė-optinė sistema, kuri apskaičiuos visus reikiamus balistinius parametrus.

Pagal apskaičiuotus parametrus šauliui bus nurodoma, į kur taikytis, taip užtikrinant idealų šūvį, nepriklausomai nuo to, kokios lauke oro sąlygos. Antrajai sistemos „One-Shot“ kūrimo fazei skirto konkurso laimėtojui kompanijai „Lockheed Martin“ skyrė 6,9 milijono dolerių. Galutinis sistemos variantas išmatuos visus esminius kintamuosius, galinčius daryti įtaką kulkos skrydžiui, ir pagal tai apskaičiuoti taikiklio displėjuje snaiperiui pateikiamas rekomendacijas.

Projekto pirmoji fazė prasidėjo 2007 metais. Nuo tada „Lockheed“ sukūrė pradinį nusitaikančios sistemos variantą, kuris galėjo matuoti vidutinį vėjo gūsių stiprumą, atstumą iki taikinio, oro temperatūrą, slėgį, santykinę drėgmę, snaiperio porininko optinio taikiklio poziciją ir kai kuriuos kitus parametrus. Panaudojant šiuos išmatuotus kintamuosius, sistema jau dabar sugeba apskaičiuoti .308 kalibro kulkos balistinius parametrus iki 1,1km skrydžio atstumui.

Žinoma, nors toks funkcionalumas skamba įspūdingai, kol kas prototipas yra per daug sunkus ir nepatogus, kas jį būtų galima naudoti su standartiniais nešiojamias šaunamaisiais ginklais. Antrojo projekto etapo metu bus siekiama pagaminti kompaktišką sistemos versiją, galinčią veikti realiu laiku ir tinkamą dar didesnio atstumo iki taikinio atveju. Naujasis modelis matuos atmosferines sąlygas, įvertins maksimalų efektyvų ginklo atstumą ir GPS koordinates. Kai kurie parametrai bus automatiškai perduodami ginklui „pagal nutylėjimą“. Pirmuosius 15 bandomųjų prototipų „Lockheed“ turėtų pateikti karinėms pajėgoms iki kito spalio.

Alfa.lt


Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0
2010 09 30

Astronomai teigia suradę pirmąją gyvybei tinkamą egzoplanetą

Mokslininkai teigia atradę naują planetą, kuri iš visų iki šiol atrastųjų panašiausia į Žemę ir kurioje greičiausiai egzistuoja gyvybei tinkamos sąlygos.

Planetas „medžiojančių“ mokslininkų komanda paskelbė aptikusi Žemės dydžio planetą „Gliese 581g“, skriejančią „gyvybės zonoje“ – ją nuo žvaigždės skiriantis atstumas yra toks, kad planetos paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo.

Priminsime, jog žvaigždės „Gliese 581“ sistema jausenokai domina mokslininkus – iš viso joje astronomai jau surado septynias planetas. Iki šiol kelios šioje sistemoje surastos planetos nors ir buvo priskirtinos „superžemių“ kategorijai (jų masė neviršijo Žemės masės 10 kartų), tačiau įprastinei gyvybei sąlygos nebuvo palankios. Vis dėl to naujausia sistemoje aptikta planeta „Gliese 581g“ suteikia daug vilties, kad pagaliau mokslininkams pavyko aptikti kažką tikrai panašaus į mūsų planetą.

Jei pirminiai duomenys bus patvirtinti tolesnių stebėjimų, tai bus į Žemę panašiausia iki šiol atrasta planeta ir pirmoji, kurioje galėtų potencialiai egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos. Astronomus džiugina ir tas faktas, jog planeta atrasta palyginti greitai ir lengvai, tad spėjama, kad egzistuoja milijonai į „Gliese 581g“ panašių, tik dar neatrastų planetų.

Analizuodami naujausius stebėjimų duomenis mokslininkai pastebėjo iš karto dvi naujas egzoplanetas, skriejančias aplink raudonąją nykštukę „Gliese 581“. Didesnio susidomėjimo sulaukė „Gliese 581g“, kurios masė tik 3–4 kartus didesnė nei Žemės ir kuri aplink žvaigždę apsisuka per 37 dienas.

Įdomu tai, jog „Gliese 581g“ beveik nesisuka aplink savo ašį (apsisukimo periodas – 433 žemiškos dienos), todėl viena planetos pusė būna nuolat apšviesta gimtosios žvaigždės, o kita – skendi tamsoje. Be to, astronominiai metai planetoje trunka tik 37 dienas – iš pirmo žvilgsnio planetos paviršiuje turėtų būti ne pačios palankiausios aplinkos sąlygos. Iš dalies tai patvirtina ir pirminiai duomenys – astronomai spėja, jog nuolat apšviestoje pusėje vyrauja karštis iki 71 laipsnio pagal Celsijų, o tamsiojoje -4 laipsnių šaltis. Tačiau tarpinėse zonose įmanoma surasti pastovaus ir gyvenimui tinkamo klimato zonas, kur žmogus ištisus metus galėtų vaikščioti su trumpomis rankovėmis.

Planetos masė leidžia manyti, kad tai greičiausiai uolinė planeta, turinti tvirtą paviršių, o jos gravitacija pakankamai tvirta, kad išlaikytų atmosferą, teigė Kalifornijos universiteto profesorius Stevenas Vogtas. Be to, trauka planetos paviršiuje turėtų būti panaši ar šiek tiek didesnė nei Žemėje, tad ten žmogus galėtų normaliai vaikščioti.

„Mūsų atradimas – labai įtikinamas potencialiai gyventi tinkamos planetos atvejis. Faktas, kad šią planetą aptikome taip lengvai ir taip netoli, rodo, kad tokių planetų turėtų būti ne viena“, – optimizmo neslėpė profesorius.

Svarstyklių žvaigždyne „Gliese 581g“ nuo Žemės nutolusi per 20 šviesmečių. Nors dabartinėms technologijoms toks atstumas yra milžiniškas, astronominiais masteliais – Saulės sistema su „Gliese 581“ yra artimi kaimynai.

„Pirmą kartą aš jaučių tikrą entuziazmą“, – pasakoja Džimas Kastingas, vienas iš atradėjų. Jo nuomone, ši planeta yra kol kas „kandidatas Nr. 1“ gyvybės aptikimui. Žinoma, kol kas niekas nekalba apie „žalius žmogelius“ – tikrą mokslo sensaciją sukeltų ir paprasčiausių nežemiškos kilmės bakterijų suradimas. O tai, tyrėjų nuomone, šioje planetoje yra labai realu – drąsesni mokslininkai duoda 100% garantiją, jog tokiomis sąlygomis gyvybės pėdsakai tikrai egzistuotų.

Priminsime, jog „Gliese 581“ sistema senokai domina ne tik astronomus, bet ir nežemiškos gyvybės entuziastus. 2008 metais „ateivių medžiotojai“ per britų telekomo palydovinio perdavimo stotį „Gliese 581C“ planetos kryptimi siuntė įvairiausias žinutes. Ar jas kas gaus ir supras „Gliese 581“ sistemoje, paaiškės tik ateityje.

Kadangi „Gliese 581“ yra raudonoji nykštukė, be teleskopo iš Žemės jos pamatyti nepavyks. Tačiau jeigu nukeliautumėte į naująją planetą, jos naktiniame danguje Saulė matytųsi puikiai.


Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 1
2010 08 21

Lietuvoje bus gaminami elektrobusai

Viešojo transporto įmonės pastaruoju metu išmėgina daug naujovių – gamtinėmis dujomis, biodyzelinu varomus autobusus, kaimynų pagamintus troleibusus. Netrukus bus pasiūlyta dar viena alternatyva – tik elektra varomi miesto autobusai. UAB „Žiemgalos automobiliai“ dar šiais metais planuoja pradėti tokių autobusų gamybą.

Saugus keleiviams ir aplinkai

Elektrinis autobusas (elektrobusas) – elektra įkrautomis baterijomis varomas autobusas, priklauso vadinamajai naujos energijos autobusų kategorijai. Šiems autobusams gaminti naudojamos naujausios technologijos, kurios užtikrina saugumą ne tik keleiviams, bet ir aplinkai – nedaro jokio žalingo poveikio.

Elektrobusuose elektros variklius maitina „Lithium 200 AH“. Bazinės komplektacijos elektrobusas, kuriame sumontuota 220 baterijų, gali nuvažiuoti 200 km. Naujos kartos elektra varomuose autobusuose gali būti komplektuojama ir iki 600 baterijų, kuriomis galima nuvažiuoti 500 km. Baterijoms įkrauti naudojama speciali baterijų įkrovimo stotelė, kuri aptarnauja šias transporto priemones.

Sutaupyti galima milijonus

Elektrinių transporto priemonių, tarp jų ir elektrobusų gamybos rinkoje, lyderiauja Kinijos gamintojai. Šių metų pradžioje UAB „Žiemgalos automobiliai“ pasirašė ketinimų protokolą su viena iš didžiausią patirtį elektrobusų gamyboje turinčia kompanija „GT Bus“. Šiuo metu lietuvių užsakymu jau kuriami naujo dizaino miesto tipo autobusų prototipai „GT Baltic“, kuriems taikomi ES reikalavimai. Vėliau jie bus surenkami Vilniuje, UAB „Žiemgalos automobiliai“ gamybinėje bazėje.

Patrauklus dizainas, jokio neigiamo poveikio aplinkai – šiems autobusams pranašaujama šviesi ateitis. Pritaikius modernias technologijas elektrobusų eksploatacija bus ypač ekonomiška. Elektrobusai 100 km nuvažiuoti gali vidutiniškai sunaudodami 30 litų. Tuo tarpu dyzeliniai arba šiuo metu labai populiarūs ekologiški „CNG“ autobusai 100 km sunaudoja 140 litų ir daugiau. Per metus vieno tokio autobuso išlaidos kurui vidutiniškai siekia 170 tūkst. litų. Elektrobuso išlaidos energijos šaltiniui per metus vidutiniškai atsieina apie 38 tūkst. litų.

Vieną dyzelinį arba „CNG“ autobusą pakeitus elektrobusu vien tik kurui vidutiniškai per metus galima sutaupyti 130 tūkst. litų. Lietuvos didžiųjų miestų autobusų parkai turi daugiau nei 500 autobusų. Juos pakeitus elektrobusais per metus būtų sutaupoma daugiau kaip 65 mln. litų.

Keičiasi nusistovėjusios normos

Viso pasaulio šalių ekologijos specialistai jau daug metų kartoja, jog užterštumas Žemėje greitai pasieks kritines ribas. Dėl to kils gamtos stichijos, kurios žmonijai pridarys milžiniškų nuostolių. Didžiausia tarša pasižymi transportas. Didieji pasaulio miestai jau dabar skendi išmetamųjų dujų debesyse. Žmonės kenčia nuo kvėpavimo ligų ir kitų susirgimų, kuriuos sukelia aplinkos užterštumas.

Todėl transporto priemonių gamintojai, nepaisydami didelių investicijų, atsižvelgia į aplinkos taršą ir siūlo rinkoms naujovių – elektra varomas transporto priemones.

Elektra varomos viešojo transporto priemonės jau kelerius metus nėra naujiena visam pasauliui, išskyrus Europą. Kinija, JAV ar Pietų Korėja bei kitos šalys, kuriose degalų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje, jau kurį laiką eksploatuoja elektrobusus. Tačiau, kaip rodo praktika, artimiausiu metu bus keičiamos nusistovėjusios ir Europos gamintojų tendencijos. Vis daugiau gamintojai skiria dėmesio ekologiškoms transporto priemonėms. Jau gaminami ne tik hibridiniai automobiliai, varomi įprastu kuru bei elektra.

Alfa.lt


Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 1
Puslapiai:«1234567»