Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas » Dainius Pilypas | Anno 1982 :: Idėjos, Veiklos, Kelionės = gyvenimo būdo tinklaraštis ;)

Temos archyvas »Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas «

Kėdainių “Alpių” šturmas :)

2010 02 07

Kaip ir žadėjome, penktadienio vakarą vėl nemažas draugų, aktyvaus laisvalaikio ir žiemiškų pramogų mėgėjų (ir šiaip “freak`ų” kuriems nesisėdi žiemos vakarais namie būrelis susirinkome greta Kėdainių, tam kad “šturmuoti” statų fosfogipso “kalnų” šlaitą

Po praeito žvalgomojo žygio šį kartą išsirengėme kur kas geriau pasiruošę atitinkamą įrangą – ledkirčius, alpinistines “kates”, saugos virves, kilimo ir nusileidimo įtaisus ir t.t.

Prakaitas išpylė vien kol atbridome per pūsnynus iki numatyto šlaito, bet papėdėje, taip sakant “bazinėje stovykloje” pasirengę įrangą pradėjome kopimą

Šlaito statumo foto neatvaizduoja Realiai ten koks 45-50 laipsnių kampas. Žinoma į tokį dar galima lipti ir be visų tų “pribumbasų”, tačiau tikrai buvo labai įdomų išbandyti darbą su katėmis ir ledkirčiu – viską susireguliuoti, pritaikti sau bandyti kopti šiek tiek techniškiau o ne tiesiog keturpėsčiom

Vieni kas turėjo savo ar išsinuomotą kopimo įrangą, lipo individualiai, o kitiems tiesėme pagalbinę virvę – taipogi įdomi ir naudinga treniruotė lydėti ir saugoti virve kitų kopimą.

Taip žingsnis po žingsnio, pakopa po pakopos artėjome “virūnės” link

Ir štai pagaliau “kalnas” paimtas Pagurkšnojome arbatos ir patraukėme plynaukšte paieškoti dar kokių įdomių vietų

Tolėliau radome kur kas statesnį šlaitą ir pradėjome mastyti kaip juo nusileisti žemyn

Žemyn tiesiog nučiuožti? Per aukštai, per statu = per pavojinga. Lipti žemyn atbuliems su katėmis ir ledkirčiais? ne visi turi… Paprasčiausia būtų žinoma per saugos įtaisą nuleist visus žemyn su 50 m virve, bet ką tada daryti paskutiniam? Žodžiu kai nori, kai įdomu, tai iš “nieko” galima prisigalvoti daug įdomių klausimų, užduočių ir jų sprendimų

Pirmas variantas – lipimas žemyn saugantis ledkirčiais buvo ilgas, varginantis ir gana juokingas

Toliau sekė besileidžiančių žmonių saugojimas virve

Dar buvo mintis, kad likę du paskutiniai permesim virve aplink kokį iškišulį (laikantį tašką) ir lygiagrečiai nusileisime po 25 m žemyn ir nusitempsime virvę žemyn, nes iš viršaus ir tamsoje šlaitas neatrodė labai aukštas, bet jau po pirmų nuleidimų vientisa virve paaiškėjo, kad net ištiesus visus 50 m neužtenka iki šlaito pabaigos, o tik iki mažesnio nuožulnumo pradžios, kurio jau gali nulipti ir be saugos dar kokius 30 m

Na tai priešpaskutinis taip ir padariau – tiesiog greitai nusileidau per aštuoniukę tuos 50 m ir nusitraukiau atlaisvintą virvę žemyn, o viršuje likęs paskutinis tiesiog lėtai nusileido pats pasinaudodamas katėmis ir pora ledkirčių.

Kai parsiradome prie mašinų jau buvo apie 2-a val. nakties, bet visi labai linksmi ir patenkinti – niekas nesušalo, nesušlapo, neužsigavo ir pan. Kai kas šio to pasimokė ar tiesiog gerai praleido laiką, tad super vakaras

P.S. ir vėl neapsieita be gimtadienio paminėjimo

Patiko? Dalinkitės su draugais ;)

Tema: Alpinizmas, laipiojimas, darbas aukštyje, Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas Žymos: fosfogipso kalnai, Kėdainių "Alpės", winter fun Komentarų: 4

Žiemiška šventė Kalviuose

2010 02 01

Šeštadienį, sausio 30, važiavome į Kalvius, pas senokai nematytus draugus į pirtį. O pataikėme dar ir į seniūnijos šventę, kur miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai susirinkę ant užšalusio ežero linksminosi ir rungtyniavo įvairiuose žiemiškose varžybose

Prisijungėme ir mes Pirmiausia tūlas Tomas kilnojo dvipūdę girą ir užėmė 2 vietą, tada manoji bėgo su tomis giromis ir irgi užėmė 2-vietą – juokavom, kad atvažiavę prašaliečiai negalim išplėši pirmų vietų iš vietinių, nes Tomui (kitam, pas kurį svečiuojamės) čia dar gyventi reiks

Toliau sekė įspūdingiausias turnyras – futbolas ant užšalusios ežero… kai komandos nariai tarpusavyje surišti viena virve Mes nedalyvavome, tik aktyviai sirgome ir fiksavome šio “sporto” akimirkas

Visai į vakarą, besišildant prie laužo buvome pakviesti sudalyvauti ir virvės traukimo rungtyje

Iš pažiūros kaimo vyrai drūti ir stiprūs kaip meškos, tokius akivaizdu pigiau nušaut nei išmaitint bet pasivaržyti neatsisakėme, nes mūsų pusėje metodika – kas karininkas, kas policininkas, tad grupė susirinko išmananti komandinį darbą ir šiek tiek oficialią virvės traukimo metodiką

Iš pradžių sekėsi neblogai – pirmą priešininkų komandą nutraukėme 2:0 – matyt dar didesni mėgėjai nei mes Na o tada stojome prieš kitus pusfinalio nugalėtojus – tuos “meškas”… pirmas trukt, ir akivaizdu, kad trauki tarsi sieną Uch, lengva nebus… Bet kovojo, kovojom ir… pralaimėjom. Na bet visai ne gėda prieš akivaizdžiai galingesnius

Tad gavosi taip, kad likome su trečia vieta – vis šis tas. Užtat fiziškai nusiplūkėme prieš pirtį gerai

Na o toliau sekė vakarojimas ir pirtis su senais, retokai bematomais draugais. Tad nors ir turėjau puikių planų ir pilną automobilio bagažinę įrangos, kad ryt iš ankstyvo ryto dalyvauti airsoft taktiniame žaidime Vismaliukuose greta Vilniaus, bet vakarui užsitęsus iki… 4 ryto planai tapo niekiniais

Bet užtat apie pietus pajudėję pagaliau į Vilnių, netoli Kruonio pamatėme nuostabų dalyką – dar iš toli pastebėjau kažką šuoliuojančius baltais laukais, bet kažkaip keistai… Kad būtų arkliai, tai šuoliai kažkokie ne tokie, nerangūs… Krypavimas gal kaip karvių kokių, bet pats susijuokiau – kam toms karvėms šokinėti ir šiaip korpuso kontūrai visai ne tokie… Kadangi gyvūnai bėgo lygiagrečiai kelio link mūsų, prilėtinome pažiūrėti. Ir pagaliau paaiškėjo, kad tai briedžiai! Ir negi trys! Wow Retas atvejis, manau, taip laisvėje, laukuose o ne miškų masyve pamatyti šoliuojančius briedžius ir dar tris O galiausiai būdami vos ne lygiagrečiai su mumis, jie pasisuko ir metėsi skersai kelio – visai priešais mašiną. Šį tą spėjau nufotografuoti

Patiko? Dalinkitės su draugais ;)

Tema: Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Pramogos, žaidimai Žymos: ežeras, Kalviai, pirtis, žaidimai, žiema Komentuosite?

Kėdainių fosfogipso kalnai

2010 01 22

Sausio 22-osios rytas prasidėjo labai malonia staigmena – mano brangiausioji, kaip visada su dideliu entuziazmu ir išradingumu, įsigudrino išslapstyti “gimtadienio geocache” užuominų lapelius ir mano kelionė po tarnybos namo prasidėjo su šypsena nuo ausies iki ausies, radus pirmąją užuominą savo kuprinėje Toliau užuominos ir užduotys vedė iki mūsų pašto dėžutės ir iki elektros skydinės, o paskutinioji – iki namuose ant sienos kabančios plieno rožės, kur manęs laukė dovana Ech, mergaitė

Toliau dienos eigoje laukė įprasti darbai ir reikalai, o vakare planavome važiuoti į Kėdainius, pageocach`inti senamiestyje ir pabandyti patekti ant “baltųjų kalnų“. Šis pasiūlymas labai natūraliai ir logiškai nuskambėjo iš draugų lūpų, bet širdyje žinojau, kad neapsieita ir be draugės organizavimo, nes ji dažniausia per mano gimtadienius stengiasi surinkti į krūvą kuo daugiau mano artimiausių draugų

Sulaukus pirmųjų draugų iš Vilniaus ir besiruošiant kartu važiuoti į Kėdainius, visai netikėtai dar aplankė brolis su sūnėnu

Neprivažiavę Kėdainių pasukome į pramoninį rajoną ir ieškojome pakankamai originalios susitikimo su kitais, atvažiavusiais iš Panevėžio, vietos – kapinių Čia radome draugus, jau apšilusius, nes nemenkame šaltyje mūsų jau laukė apie pusvalandį

Čia realiai nuoširdžiai nustebau, kai buvo uždegtas gimtadienio tortas ir šaudomi “fejerverkai” – į CocaColą mėtomos Mentos pastilės , nes mano galvoje jau sukosi mintys apie Kėdainių “kalnus”, o ne apie gimtadienį Ačiū, chebra

Pasivaišinę tortu ir ne tik, patraukėme į “Alpes” – greta “Lifosos” fabriko iš technologinių atliekų gaminant trąšas pilamus fosfogipso kalnus, kurių čia jau prisikaupę virš 22 milijonų tonų ir vietomis šie balti dirbtiniai kalnai siekia 60 metrų aukštį!

Kai kurie iš mūsų čia lankėsi pirmą kartą, o kai kurie buvę dešimtis kartų, bet, manau, visiems panašiai – kai užlipi ant pirmų šlaitų ir pamatai vis tik kokie milžiniški to gipso plotai čia plyti aplink, negali nesistebėti

O ir šlaitų statumas… kad ir neaukštas, keli metrai, bet vos ne stačia siena kyla auktyn, tad nuo pirmų žingsnių susidūrėme su ropojimu aukštyn ir pagalba vienas kitam

Perėję mažuosius “kalnagūbrius” ir lomas su užšalusiais vandens telkiniais, patekome ant pagrindinės “magistralės”, kuria didžiuliai sunkvežimiai kas ~10 min dieną naktį veža ir veža naujas fosfogipso tonas išvertimui ir šių “kalnų” didinimui. Sako, 5500 tonų “priaugina” kasdien…

Nuo šitų mašinų šviesų pradėjom slapstytis, sušokdami į kokį pakelės griovį ar sniego duobes, nes juk kam mums problemos, jei sugalvotų iškviesti apsaugą ar pan Taip, beeidami ir nuolat besislapstydami, pasiekėme pirmą ryškesnį virš bendro masyvo iškilusį “kalną” Kurį, žinoma, nutarėme “šturmuoti”

Sulipti, tai sulipome, pasilaikydami trosų, bet tuomet “susišvietė”, kad galima ir net reikia… pult ant užpakalių ir nučiuožti žemyn stačiausiu šlaitu žemyn Taip sakant, kaip tarėm, taip ir padarėm, juk daug proto tam nereikia

Pradėjom čiuožti… 10 m ok, 20 ok… įgaunam pagreitį… mąstom, kad, va, nusitversim tų krūmokšnių ir sustosim… realybė parodo, kad tai ne taip lengva Čiuožiam toliau, statumas didėja, greitis irgi… Darosi neberamu kuo čia viskas baigsis ir kaip reiks sustot (think) Ir pagaliau kulverstis į kažkokius bruzgynus apačioje… iš paskos atsiridenusios merginos spyris batu į galvą… guliu… galvoju – keista, kad dar kokiais šonkaulių lūžiais nesibaigė, nes apsitrankymo, greičio ir jėgos buvo nebejuokingai Ech…

O toliau protas parodė kitą faktą, kad ši idėja nučiuožti buvo pakankamai kvaila, nes dabar reiks užlipti atgal į aukštą ir statų šlaitą Na, šiaip ne taip lipome, slydome, vėl lipome ir užlipome Ir toliau tęsėme kelionę per Kėdainių “kalnų masyvą”.

Daugelis jau su tinkama apranga – slidininkų šiltomis kelnėmis, bachilais, atitinkamomis striukėmis ir pirštinėmis, tačiau per kelias valandas vis tiek visi daug prisivoliojome lipdami ir slysdami, gulinėdami sniege, o aktyviai judant prilindęs sniegas greit tirpsta nuo šiltų kūnų bei dėl nemenko aplinkos šalčio (buvo apie -19) greitai šąla, tad rūbai ir ypač pirštinės ėmė stingti “į ragą” ir bendrai darytis šalta, tad apie 3 val nakties pasukome link mašinų nepasiekę aukščiausių šlaitų.

Visi pavargo nuo tikrai nemažų pastangų lipant ir slystant ir vėl lipant į apledėjusius šlaitus, bet užtat gimė puiki idėja – kitą kartą čia sugrįžti ir atsivežti iš, tarkim, “MontisMagia” išsinuomotus antbačius “kates” bei ledkirčius ir realiai pasitreniruoti kopimo į apledėjusius šlaitus technikos, nes sąlygos čia tam idealios. Keista, kad niekas to neišnaudoja

Žodžiu, gimtadienio diena susiklostė super Neskaitant vienos blogybės, kad nenumaldomai senstu , tai visa kita tiesiog super. Gyvenimas – jėga!

Patiko? Dalinkitės su draugais ;)

Tema: Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys, Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas Žymos: balti kalnai, draugai, fosfogipsas, fosfogipso kalnai, gimtadienis, Kėdainiai, kėdainių kalnai, Lietuvos alpės, Lifosa Komentarų: 1

Out of the city

2010 01 17

Kaip ir planavomės, sausio 16 ryte pas mus į Jonavą atvažiavo draugai iš Vilniaus ir Panevėžio ir su jais ne už ilgo išsiruošėm į šiokį tokį žiemos žygį pėsčiomis

Kadangi keliauninkai tokie specifiniai – ropejumper`iai, diger`iai, geocache`riai ir visokių kitokių hobių atstovai, tai ir mūsų pasivaikščiojimo interesų objektai įdomūs, tokie kaip tiltai ir pan Tad pirmiausia pasiekėme pagrindinį į Jonavą vedantį tiltą ir palaipiojome jo vidine konstrukcija.

Toliau “Achemos” dviračių taku patraukėme link geležinkelio tilto. Puikus oras, kuprinės ne per sunkios, šaunūs žmonės ir gera nuotaika – ko daugiau norėti?

Pasiekę masyvų ir įspūdingos konstrukcijos geležinkelio tiltą, palaipiojome ant jo ir jo vidine konstrukcija, ko nerekomenduoju daryti kitiems, nes tai pakankamai pavojinga – aukščiai nemaži, vietomis išlūžę turėklų ar lieptų grindų virbai ir t.t.

Toliau dar porą kilometrų pasivaikščiojimo ir jau tamsoje pasiekėme trečiąjį “baltą” tiltą per Nerį ties “Achema”. Pasivaikščiojome jo vidine konstrukcija, palaipiojome kolonų vidumi, kur sienose išsikišę kelių cm armatūros strypų galiukai – kaip tikri climbing sienelės kybiai

Toliau jau bekele dešiniuoju upės krantu patraukėme link numatytos nakvynės vietos – “Lokio” tvenkinio.

Šitoje žygio atkarpoje prasidėjo pats linksmumas – prieblanda, gana statūs šlaitai, grioviai kuriuos reikia pereiti, nučiuožimai į pakalnę ir ropojimai atgal ir kiti žiemiški žygio malonumai

Ir kai po kurio laiko pagaliau pribuvome į numatytą vietą, visi buvome jau šiek tiek pavargę, bet linksmi. Operatyviai atsirado laužas batų ir aprangos apdžiovinimui, šilta vakarienė ir pokalbiai prie ugnies

Pavalgę pasistatėme palapines, bet buvo dar gerokai per anksti miegui, tai pokalbiai prie laužo prasitęsė ir užsitęsė… iki 1 nakties Šiaip naktis buvo gerokai mažiau šalta nei tikėjomės, tik apie -12 laipsnių, tad šaltą tikrai nebuvo ir savotiškai gailėjomės, kad ne šalčiau, ne taip kaip tikėjomės patirti šiek tiek extreme`o

Naujai įsigyta palapinė ir miegmaišiai visai nepavedė ir savo darbą atliko puikiai – išsimiegojom tikrai labai konfortabiliai ir šiltai iki beveik 9 val be ypatingų problemų, nubudimų. Žodžiu kaip namie

Papusryčiavę ir susitvarkę tęsėme žygį link “Lokės pėdos”

Prie nuotykių parko draugai susirado ir atsižymėjo mano paslėptame geocache, apžiūrėjo laipiojimo trasas medžiuose ir patraukėme toliau link Beržų.

Na ir kaip visad – be nuotykių mes negalim Turiu omeny, kad ligšiolinė veikla – anoks ten nuotykis, bet nuo lokės pėdos įsigijome dar vieną žygeivį – vilkšunį Truputi užšnekinus ir pažaidus su šituo labai draugišku gražuoliu šunimi, jis pradėjo neatstoti nuo mūsų nė per kelis metrus… Kirtome plentą A6 ir jis kartu, vijome šalin – neklauso, mano kad žaidžiame, bandėme pabėgti ar pasislėpti – randa Taip vaikščiojo kartu su mumis geroku puslankiu aplink Jonavą ir į Jonavą pro elevatorių, geležinkelio stotį parėjo, ir per miestą visą lydėjo iki pat mūsų namų… Tuomet beliko šitą draugą įsodinti į mašiną ir parvežti atgal į “Lokės pėdą”, kad nepasimestų ir kas nenutiktų tokiam fainam gyvūnui

Patiko? Dalinkitės su draugais ;)

Tema: Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas Žymos: turizmas, žiemos žygis Komentuosite?

Ekipuotės išbandymas žiemą

2010 01 15

Kadangi prieš Naujus įsigijome naujus miegmaišius ir pakankamai rimtą palapinę, spec. rūbų skirtų atšiauresnėms sąlygoms, tarkim slidinėjimui, kalnams, o ne turizmui prie lietuviškų ežerų liepos mėn. tai rūpį ją išmėginti praktikoje, daryti išvadas ir esant reikalui – pakeitimus Tad šiandiena pagaliau sulaukę atkeliaujant mūsų naujutėlaičių kuprinių, susipakavome šiokiam tokiam žygiui ir su nekantrumu laukiame rytojaus

Nors kai šiandien ryte, apie 9 val ėjau kelis km per miestą prie -18 su vienais džinsais, tai kojas ir veidą gerokai “dilgino” šaltukas Ir šiaip šiomis dienomis žmonės skundžiasi, kad sušala belaukdami troleibusų nukakti į darbą ir pan… o čia sugalvok tu man – į žygį, į mišką, nakčiai…

O mes laukiam su nekantrumu ir optimizmu Daug metų praėjo nuo tokių “ėmiau sugalvojau ir išėjau, bastausi kur po miškus…” laikų Bet liko prisiminimai ir patirtis, kuri sako, kad ne toks tas šaltis baisus, kai tinkamai apsirengi, pasiruoši ir aktyviai kažką veiki Žygyje, stovyklaujant viskas kitaip nei tiesiog išbėgti iš šiltų namų ar darbovietės iki parduotuvės

O dabar dar gena smalsumas išsibandyti naują inventorių, nes realiai pirmą kartą apsipirkom tokių civilinių turizmo priemonių, bachilų ir pan. ko iki šiol neteko naudoti Visad kur reikdavo ir nereikdavo eilę metų pasiklioviau kariškais miegmaišiais, kurie tikrai ne kažkokių ypatingų termo savybių…, griozdiškom kuprinėm, kurioms tavo nugara – paskutinėje vietoje, kitais reikmenimis keliavimui ir stovyklavimui, kadangi viską tą turėjau susipirkęs nuosavą, bet taktikos reikmėms. Tad savotiškai keista nukrypti į “civiliokišką” įrangą, bet… ir neįmanoma nepripažinti jos akivaizdžių pranašumų – aišku sumoki rimtesnius pinigus, nei Senuku ar Maxima palapinės ar daiktai iš Švedų armijos atsargų , bet ir gauni ergonomine kuprinės “pakabos” sistemą, miegmaišį efektyvų iki -26, palapinę išsilaikančia prieš iš kojų verčiančius kalnų vėjus ir pan.

Žinoma ryt tokių ekstremalių sąlygų nebus, bet vis tik arčiau to, tad reikia naudotis kol ideali balta žiema su šaltuku, o ne pliurzos O ir draugai kai kurie “pasirašė” ant tokios “avantiūros” ir atvažiuos iš Panevėžio ir Vilniaus sudalyvauti, tad planas juos pavedžiot, parodyt kažką Jonavos rajone, Santakoje tarkim ir pan. Po keliolikos km žygio paupio sniegynais, įkursim stovyklą ir pernakvosim prie numatomų -12 laipsnių šalčio ir t.t. Ir jei nuo darbų, miesto ir šiaip gero gyvenimo išlepusių turistų, įskaitant mane, neišgąsdins tiesiog šaltis ir ėjimas su kuprine “nei iš šio nei iš to, tiesiai nuo kompiuterio” , tai tuomet pertekline energiją gal panaudosim pabandymui pastatyti sniego namą arba lauko pirtį iš PVC + akmenų ar dar ką panašaus “for fun”

Laukit įspūdžių po poros dienų

Patiko? Dalinkitės su draugais ;)

Tema: Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas Žymos: Įranga, stovyklavimas, žiema, žygis Komentarų: 5

Šuoliai nuo 55 m Pazinska jama tilto Kroatijoje

2010 01 06

Po šuolių nuo Peračica tilto Slovėnijoje, gruodžio 26 dienos popietę tęsėme savo kelionę link Kroatijos. Vėlgi ne be nuotykių – važiuojant autostrada link Liublijanos pamatėme neregėta dalyką – civilinis automobilis pradėjo blokuoti kelią, o jo galiniame lange švieslentėje bėgo raidės “Follow me… stop… police…” 8)

Sustojus iš mašinos išlipo keli džinsais ir civilinėm striukėm (beje – “North face” ) vilkintys vyrukai su ant kaklų tabaluojančiais pareigūnų žetonais. Iš filmų žinome, kad tokie “ima” narkotikų prekeivius ir pan., tad realiai tapo įdomu, kas čia bus – sulaikys dėl šuolių nuo tilto ar kas. O pasirodo viskas elementariau – ten pas juos tokie “secret service” tiesiog tikrina užsienietiškus automobilius, žmonių dokumentus Pažiūrėjo, paklausė šio to ir paleido

Toliau be ypatingų nuotykių pasiekėme Kroatiją, bet neturėjome įsimetę smulkių vietos žemėlapių į GPS navigatorių, tad šiek teik paklaidžiojom, kol pagaliau pasiekėme Pazin miestą ir iš jo jau pasiskambinom mūsų laukiantiems kolegoms, kad pasiimtų pamestinkus

Ir štai mes pagaliau Karojba kaimelyje, kur pasitikę kroatijos ropejumper`iai apgyvendino patogiame bute su palėpe, kur visi tilpome įsikurti, ir pakvietė į “ice breaking” party savo namuose, kur susipažinom, prisiragavom skanios medicos ir prisibendravom iki išnaktų

Sekantį, gruodžio 27 d. rytą susimetėme įrangą į autobusiuką ir patraukėme į už 15 km esantį rajono centrą Pazin. Kadangi vietine jumper`ių komanda taip pat ir speleologų klubas, ir savanoriai (neapmokami) kalnų gelbėtojai, dažnai naudojantys Pazinska jama pėsčiųjų tiltą treniruotėms, tai be jokių problemų užvažiavome ant jo tiesiog su automobiliais ir patogiai įrenginėjome sistemą

Pats tiltas – arkinis viadukas per upelio išgriaužtą gilų (55 m) slėnį su labai gražiu uolų ir miesto vaizdu aplink ir puikiomis sąlygomis įrengti šuolių sistemai, tad ilgai netrukę ją pakabinome ir pradėjome šuolius

Įrengėme savo sistemos variantą su ~30 m free fall`o, kuris visiems labai patiko, tad ne tik patys džiaugėmės nauju objektu ir kryčiais virš smaragdiniai žalsvo vandens, bet ir kroatų speleologų ir šiaip draugų prisirinko daug, tad šuoliai vyko non stop iki kol pradėjo temti Sumoje apie 20 šuolių padarėme kartu su kroatais – visų foto ir video nesudėsi, neišrodysi, tad tiesiog palaukit kada filmuką sumontuosim O kol kas šiaip keli still kadrai ir… 66% is done

Super diena, super žmonės. Labai susidraugaujam su kroatais – tokių gyvenimą mylinčių, besišypsančių ir gyvenimo džiaugsmu besidalinančių žmonių dažnai paieškoti reikia, o čia tiek daug vienoje vietoje

Vakare po šuolių visi drauge vakarieniavome ir bendravome picerijoje, o dar vėliau nuvažiavome apžiūrėti žymaus Motovun miesto ir pilies.

O sekančią dieną tiesiog apvažiavome Istros regioną – stabtelėjome apžiūrėti svajonių šuolių objektą – Limska draga viaduką, apleistą senovinį Dvigrado miestą, Pulos ir Labino miestus, 365 metrų auksčio termofikacinės elektrinės kaminą, nuo kurio šoko italas base`ris ir t.t. Žodžiu, šauniai praleidom dieną, daug pamatėm, daug sužinojom, visko neaprašysi. Vėliau bus daugiau foto įdėta į PicasaWeb galeriją, kas norėsit – pažiūrėsit

Patiko? Dalinkitės su draugais ;)

Tema: Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Šuoliai su virve - "RopeJumping" Žymos: Croatia, Pazin, Pazinska jama, RJ EuroTrip 2009 Komentuosite?

Šuoliai nuo 72 m Peračica tilto Slovėnijoje

2010 01 04

Po kelių mėnesių planavimo, derinimo ir pasirengimo, 2009 m. gruodžio 24 d. RJ asociacijos nariai ir lydintys asmenys pakilo nuo ankstyvų kūčių stalo pas savo artimuosius, susirinko į paskirtą vietą, susikrovė šuolių ir stovyklavimo įrangą bei gerą nuotaiką į išnuomotą erdvų autobusiuką ir pasuko Kroatijos link

Stabtelėjus viduryje Lenkijos paminėti Kalėdų, pavakarieniavome ir apsikeitėme smulkiomis draugiškumo dovanėlėmis. Nuotaika puiki, tad kelionė neprailgs. Toliau kelias be ypatingų nuotykių driekėsi per Čekiją, Austriją ir Slovėniją.

Sekančios dienos apypietę pasiekėme pirmąjį kelionės tikslą – 72 m aukščio Peračica tiltą. Tik atvykus paaiškėjo, kad čia įsibėgėję rekonstrukcijos darbai – viskas aptverta, remontuojama. O nusileidus po tiltu mus pasitiko dar geresnė naujiena – darbininkų iškloti mediniai takai po visa tilto konstrukcija. Tai mums sutaupys daug laiko ir suteiks patogumo bei saugumo vaikštant konstrukcija, įrenginėjant sistemą Apsižiūrėjome viską ir kadangi jau traukė į vakarą, o ir paros kelionės nuovargis darė savo, nutarėme įrengti kažkur netoliese stovyklą, pernakvoti ir anksti ryte pradėti pasirengimo šuoliams darbus.

Atsikėlę ~ 5.30 ryto, papusryčiavę ir susitvarkę stovyklavietę, tamsoje patraukėme į objektą. Ryto ramuma, tylios kalbos ir užtikrinti veiksmai – žavu žiūrėti į pasirengimo darbus, kai visi be bereikalingų kalbų žino ką ir kaip daryti, ryžtingai ruošiasi tikslo įgyvendinimui.

Dviese buvome tilto kolonų papėdėje, kai sulaukėme pirmo dėmesio – atsiradęs kažkoks sargas pradėjo kažką bumbėti “nain nain police police…” ar pan. Mhm, taip… Dar tik pradėjom įrenginėti sistemą, o jau menki neskalndumai To buvo galima tikėtis – aplink daug brangios technikos, įrangos, o mes vis tik kaip ir ne visai legaliai aptvertame objekte, bet nesitikėjome taip greitai… Aš jam parodžiau OK tipo viskas, pabandžiau pakalbėti angliškai ir rusiškai, papasakoti, kad mes esam tiesiog climber`iai ir šiek tiek treniruojamės prieš uolas… bet panašu, kad jam mažai įdomu buvo – paėmė ir paskambino, turbūt policijai. Pasitarėm per racijas apie padėtį su viršuje dirbančiais – buvo nutarta tęsti darbus iki kol policija susems

Toliau tęsėme darbus ir sistemos įrengimas gerokai pasistūmėjo į priekį kai apačioje tikrai pamatėme policijos patrulinį automobilį… Mes lyg niekur nieko tęsiam darbus Iš mašinos išlipo pareigūnas, užsirūkė, vaikšto, žiūri… Mes jį matom tad greičiausia ir mus mato, nesislapstom juk, bet nei moja, nei šaukia ką. Po kokių 10 min išvažiavo atgal ant kalvos ir po kiek laiko pamatėme, kad sukiojasi prie mūsų palikto autobusiuko. Tada atėjo prie tilto konstrukcijos pradžios, stebi mus, kalbasi telefonu, bet mums nieko nesako, nors atstumas nebėra didelis. Juokaujam, kad kviečia “Arą” – tuoj mus jams vyrai juodais drabužiais ir… toliau tęsiame darbus

Dar po kurio laiko atvažiavo kažkokios saugos firmos, matyt, atsakingos už objektą, ekipažas. Išlipęs vyrukas apėjo, apžiūrėjo vartų spynas, konteinerius, ekskavatorius, pažiūrėjo į mus ir… išvažiavo O tuo tarpu mes jau pasiruošėme pirmajam šuoliui.

Kadangi sulaukėme sąlyginai daug policijos ir apsaugos dėmesio, kaip niekad iki šiol, bet jis tęsėsi jau gana ilgai be aiškaus progreso – išvys mus iš čia ar ne, suims ar ne, baigsim šią dieną sėkmingais šuoliais ar areštinėje?? – tad savotiškai pripratome ir mažai bekreipėme dėmesį Na, stebi tegul stebi, o kaip bus toliau tada ir pamatysime, spręsime. O dabar reikia daryti tai ko čia atvažiavome – šokti!

Visą naktį ir paryčiui lijo, buvo gana ūkanota, o dabar lyg tyčia išsigiedrijo ir sušvito saulė. Pirmasis šuoliui pasirengė “bandomasis maišas” a.k.a. Pranskė 3… 2… 1… einaaaaa!! Gražus šuoliukas, graži foto. Sistema veikia, galima dar ilginti ir šokinėti. Voohoo

Toliau sekė dar 7 šuoliai, tame tarpe 1 pirmasis. Nieko sau objektas pirmašuolei

Eigoje atsirado namo, stovinčio tilto kolonų papėdėje, savininkas, kurio paliktas sargas iškvietė tas tarnybas Su juo pabendravus pasirodė labai malonus žmogus, aktyviai domėjosi mūsų veikla, skambino žmonai ir pasakojo “nepatikėsi, jie šokinėja nuo to tilto šalia mūsų” ir t.t.

Bešokinėjant ir ilgai ilgai lipant atgal į kalną prabėgo beveik visa diena ir pagal kelionės planą atėjo laikas nusiimti sistemą ir judėti pas laukiančius kroatijos šuolininkus.

Tikrai įspūdingas objektas ir geri šuoliai. Tik gaila, kad daugiau čia nebešokinėsime… ne… Slovėnijos valdžia mūsų nedeportavo tiesiog objektas yra remontuojamas – visa apačia bus užbetonuota ir konstrukcija paversta į uždarą tunelį, kolonos užrakintos, viskas aptverta ir stebima vaizdo kameromis…

Na svarbu, kad laiku spėjome ir sėkmingai pašokinėjome dabar 33% kelionės tikslų jau pasiekta

To be continued…

Patiko? Dalinkitės su draugais ;)

Tema: Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Šuoliai su virve - "RopeJumping" Žymos: Peračica bridge, policija, RJ EuroTrip 2009, Slovėnija Komentarų: 3

Dainius Pilypas | Anno 1982

Temos archyvas »Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas «

Kėdainių “Alpių” šturmas :)

Žiemiška šventė Kalviuose

Kėdainių fosfogipso kalnai

Out of the city

Ekipuotės išbandymas žiemą

Šuoliai nuo 55 m Pazinska jama tilto Kroatijoje

Šuoliai nuo 72 m Peračica tilto Slovėnijoje

Veikla

Publikacijos

Temos

Statistika

Reklama

Atsiliepimai

Įrašų archyvai

Apklausa

Reklama

Elements of Life

e - Projektai

Geriau kartą...

Mano muzika

Mane mėgsta

Aš paskaitau

Išmintis

Susitiksime

Rūkymui – NE

Lankomumas

Rugsėjis 2010
P	A	T	K	P	Š	S
« Rgp
		1	2	3	4	5
6	7	8	9	10	11	12
13	14	15	16	17	18	19
20	21	22	23	24	25	26
27	28	29	30