Ar kada nors stebėjote vaikus, skriejančius ratu?
Ar klausėtės, kaip lietus Tyška į žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar kasdien lekiate visą savo dieną nesustodami?
Ar paklausiate: „Kaip gyveni?”,
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena, ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja dar kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Ar nesakydavote vaikui: „Padarysime tai rytoj?”
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių, leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko paskambinti ir pasakyti:”Sveikas!”
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.

Kai bėgate taip greitai, kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo diena,
Tai – kaip neišpakuota dovana… Išmesta.

Gyvenimas – ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaigė daina…

• 338 views
• 0 Komentaras