Browsing "Internetas, informacinės technologijos, e-Projektai"
2009 04 22

„Blog’o“ rašymas tampa pelninga profesija

Šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose teisininko profesiją populiarumu vejasi… „bloggerio“ – tinklaraštininko darbas. Iš tinklaraščių rašymo pagrindines pajamas gauna jau daugiau žmonių nei už kompiuterių programuotojų ar gaisrininkų darbą, rašo vienas įtakingiausių verslo dienraščių „The Wall Street Journal“.

JAV Darbo rinkos statistikos biuro duomenimis, 555 tūkst. amerikiečių duonai užsidirba vilkėdami teisininko kostiumą, o 452 tūkst. – barškindami klaviatūrą ir publikuodami savo rašinius į tinklaraščius. Mažiau yra net programuotojų – jų JAV darbo rinkoje yra 394 tūkst.

Gaunantys atlyginimus tinklaraštininkai – nauja socialinė banga. Jų gretos per pastaruosius metus išaugo dramatiškai, „blogg‘inimas“ tapo svarbiu socialiniu ir kultūriniu judėjimu, kuriuo užsidegė daugybė žmonių, ir asmenų, darančių tai už pinigus, kiekis jau prilygsta 1 proc. visų Amerikos gyventojų.

Studijos, kuriomis remiasi straipsnio autoriai, nurodo, kad Amerikoje tinklaraštininkų jau daugiau nei 20 milijonų – ir 1,7 milijono už šį užsiėmimą gauna pajamas. Trečdaliui jų ši veikla – pagrindinis pajamų šaltinis.

Taigi beveik 2 milijonams amerikiečių mokama už žodį, publikaciją ar kiekvieną lankytoją.

Tai galėtų paversti Ameriką triukšmingiausių nuomonių šalimi žemėje. Informacijos amžius pagimdė daug naujų profesijų, bet tinklaraštininko galėtų būti ta, kuri turi didžiausią efektą kultūrai. Jei žurnalistus vadiname ketvirtąja valdžia, „blogg‘eriai“ nusipelnė tapti penktąja, rašo „The Wall Street Journal“.

Diskusijomis apie pažangią politiką ir naująsias technologijas prasidėję tinklaraščiai dabar apima motinystę, sveikatos apsaugą, menus, madą, odontologiją – bet kurią įsivaizduojamą gyvenimo sferą. Pradžioje buvęs keleto entuziastų hobis, dabar „blog‘as“ tampa didžiuliu verslu.

Vis mažiau informacijos tėkmės skiriama faktams, bet vis daugiau dėmesio tenka nuomonėms kurti. Nenutrūkstamas naujienų srautas virto nenutrūkstamu nuomonių srautu.

Demografiniu požiūriu, tinklaraštininkai yra nepaprastai išsilavinę žmonės: trys iš keturių baigė koledžą. Dauguma jų – baltaodžiai vyrai, turintys didesnes nei vidutinės pajamas. Vienas iš trijų jaunų žmonių rašo tinklaraštį, bet kol kas tik 2 proc. „blogg‘erių“ daro tai už gerus pinigus.

Kad per metus uždirbtum 75 tūkst. dolerių, per mėnesį tavo tinklaraštį turi aplankyti apie 100 tūkst. lankytojų. Tinklaraštininkas už gerą įrašą gali gauti nuo 75 iki 200 dolerių, o kai kurie dirba „tinklaraštininkais spaudai“ – jiems mokama už tai, kad savo tinklaraščiuose aprašytų tam tikrus produktus.
Šiuo metu tinklaraštininkai sako, kad yra nepaprastai patenkinti savo darbu. Bet kas nutiktų, jei jį prarastų? Kas mokės bedarbio pašalpą, jei „blog‘o“ lankytojai ims skaityti konkurento įrašus? Ar pagal įstatymus jie gali prilygti žurnalistams? Ar juos įmanoma paduoti į teismą? Ar yra kokios nors ribos jų nuomonių raiškai arba standartai, kuriems jie turi prilygti? Ar bus kam skųstis dėl klaidingą informaciją teikiančių „blog‘ų“ ar vidinių konfliktų? Naujausioji JAV profesija sukelia ne tik pasigėrėjimą, bet ir daugybę klausimų, į kuriuos verčiau kuo skubiau atsakyti.


Internetas, informacinės technologijos, e-Projektai, Lietuvos blog`eriai, blogosfera    Komentarų: 0
2009 04 06

FaceBook

Ar žinojai, kad radijui prireikė 38 metų pasiekti 50 milijonų klausytojų?
Ar žinojai, kad televizijai prireikė 13 metų pasiekti 50 milijonų žiūrovų?
Ar žinojai, kad internetui prireikė 4 metų, pasiekti 50 milijonų vartotojų?
Ar žinojai, kad Facebook prireikė 2 metų pasiekti 50 milijonų vartotojų?

Pastaruoju metu daug tinklaraštininkų agituoja pereiti iš, tarkim, Lietuvoje mylimiausio ir tuo pat metu nekenčiamiausio portalo One.lt į FaceBook :) Paagituosiu ir aš :D

Nors FaceBook nėra man jokia naujiena, ten bent porą metų jau registruotas, tad negaliu krykštauti šviežiais atradimo džiaugsmais. Tačiau kaip tik pasistengsiu pateikti subrandintų faktų ir įvertinimų, kurie galbūt padės Jums pasirinkti teisingai ;)

Anksčiau ne tiek daug naudojausi FaceBook galimybėmis, tiesiog buvau registruotas kaip ir kituose socialiniuose tinkluose, nes esu va toks socialus žmogus :) ir manau, kad “jei tavęs nėra internete, tavęs nėra visai” :D O dabar naudoju šį portalą vis daugiau ir daugiau, jis tampa pagrindine draugus, veiklas ir projektus jungiančia priemone, todėl su laiku baigiu ten galutinai “persikraustyti” ir dar kitus tempiuosi paskui :)

O-ne.lt naudojausi nuo kokių 2001 metų vien todėl, kad kažkada buvo 10 nemokamų sms 8) Paštu niekad ten nesinaudojau, nes net toje “senovėje” jau webmail.delfi.lt ar HotMail siūlė kur kas kokybiškesnį nemokamą servisą. O dingus tiems nemokamiems sms, dingau ir aš iš one.lt – kokiais 2005 metais išsitryniau anketą. Vėliau, 2007 metais vėl užsiregistravau… dėl galimybės susisiekti su menkai prakutusiais internete pažįstamais, kurie nesinaudojo Skype, Frype ir pan, o kažkodėl “socialinosi” one.lt užgimusioje “draugų” terpėje :(

Nuo pat pradžių bene viskas one.lt “drauguose” pasirodė dideliu sh… Fake anketos, vaikigalių kalba, plikiavimas vardan populiarumo ir t.t. Žodžiu, žemiausias socialinio bendravimo ir pop`so lygis :) Na, bet kaip kai kurie draugai sako, nebūtina juk prasidėt su tais priedurniais aplinkiniais :) Užteko parašyti ar gauti kelias žinutes reikiamiems žmonėms, sudalyvauti keliose teminėse “diskusijose” (nors tų purvynų liežuvis nesiverčia vadinti diskusijų forumais… (evil)).

One turėjau bene 200 “draugų”, kuriuos pažinojau realiai ir retomis išimtinis tik virtualiai, mano dedamos foto buvo gerai vertinamos, menkai pažįstami žmonės mane “sveikindavo” su gimtadieniu ir t.t. Tai kame bėda? Kodėl visi “bėgu” į FaceBook? :)

Gal dėl to – http://www.cha.lt/2008/01/02/faktai_apie_onelt.html ? :D O gal šiaip neapsikenčia vien buvimo “greta” visų tų one`inių “gyventojų”, kurių vardai “Kyshkutis 69”, iš miesto “Tavo lova” ir kurių svarbiausi gyvenimo interesai yra “30 y 30” ir “Parashyk zjuiki y forumiuką ;~*~~~**~~” (swear)

O kuo geriau FaceBook`as? Tarkim… viskuo :) Pirmiausia, tai realus socialinių tinklų junginys, kuriame visi patogiai vienijasi ir bendrauja pagal savo universitetus, miestus, darbovietes ar klubus, pomėgius. Antra, ir kas labai man asmeniškai patiko, kad normalūs žmonės FaceBook`e yra SAVIMI ir juos galima pažinti iš foto, iš pavardės! O tai didelis pliusas mano akims, nes daug kartų esu minėjęs kaip nemėgstu to internetinio apsimetinėjimo ir kaukių :(
Trečia, FaceBook viskas nemokama (rock) Bent kol kas. O jei kada taps mokama – mokėsiu. Nes už gerą servisą (kaip tarkim Google Inc produktus ir technologijas) negaila kelių ar keliolikos $… Kol o-ne.lt vaikigaliai krauna milijonus savininkams už BET KĄ – nori įsidėt foto, siųsk sms, nori siųst dovanėlių draugams, mokėk, nori būti gražus ar populiarus , mokėk :D Tai… šlykštu… (puke)

Tuo tarpu FaceBook galite turėti ištisus fotokatalogus ir talpinti daug asmeninių ar kažkokios veiklos, renginių nuotraukų, įkelti ar iš, tarkim, YouTube prijungti video siužetus, dalintis su draugais įdomiomis ir naudingomis nuorodomis, kurti pomėgių ar kažkokių veiklų, daiktų fanų grupes, renginių informacinius puslapius ir t.t. Nežinau, gal sunku suprasti apie ką aš čia, kas tai ir kuo tai geriau kol nepabandėte :) Tačiau jei Jūsų interesai platesni nei vien įsidėti gašlią foto vardan “30 y 30” :D, mėgstate gauti ar Jums reikia skleisti info apie kažkokius projektus, idėjas, vienyti draugus įvykiams ir renginiams, o jiems įvykus – patogiai ir greitai pasidalinti vaizdo medžiaga, diskusijomis ir komentarais, FaceBook kaip tik Jums ;)

Apleisdamas one.lt, brukštelėjau trumpą žinutę visiems savo pažįstamiems, kad kiečiu į FB :) Apie 10 atėjo (party) tad galiu didžiuotis nuveiktu propagandiniu darbu. Po šios publikacijos manau ateis dar kažkas :) Tad jei mane pažįstate vardu ir pavarde, veidu o ne iš apkalbų ir prietarų, tuomet prisijungę prie FB lengvai rasite ir kvieskite draugauti, mielai pasveikinsiu tapus normaliausios šiai dienai bendruomenės internete nariu :) O jei dar būsite “išsigelbėję” iš o-ne, pasveikinsiu dvigubai :D


Internetas, informacinės technologijos, e-Projektai    komentarai 8
2009 04 05

Interneto karaliai ir elgetos

Ką bendra turi legendinis Odisėjas, apsimetęs elgeta, ir šiuolaikiniai internautai, besidangstantys kaukėmis ir slapyvardžiais?

Pasibaigus Trojos karui Odisėjo kelionė namo, turbūt prisimenate, truko dešimtį metų. Po daugybės tekusių sunkių išbandymų jis pagaliau grįžo. Tačiau tai dar nebuvo laiminga pabaiga. Grįžęs Odisėjas, padedamas Atėnės, apsimeta elgeta ir pasiprašo prieglobsčio pas vieną iš savo tarnų. Kodėl verčiu prisiminti šį literatūros šedevrą? Todėl, kad VIII amžiuje prieš mūsų erą Homero sukurta epinė poema „Odisėja“ tik dar labiau paryškina įvairiais laikais gyvenančių žmonių panašumus – nuslėpti savo tapatybę dėl įvairiausių priežasčių buvo būdinga visais laikais, tik technologijos ir motyvai skyrėsi.

Psichologijos veidrodis

Tiriant šiandienos reiškinius, pažvelgti į tolimą tolimą žmonijos praeitį visada pravartu. Šį kartą tai padaryti paakino Tomas Kajokas, medicinos daktaras, psichoanalitikas psichoterapeutas, privačios Vilniaus toksikologijos klinikos gydytojas toksikologas, laisvalaikiu besidomintis tuo, kas vyksta lietuviškoje interneto erdvėje ir renkantis medžiagą būsimiems psichoanalitiniams apibendrinimams.

Daugelis žmonių, rašančių savo tinklaraščius ir dalyvaujančių diskusijose, yra nežinomi ar žinomi tik artimiausiam draugų dienoraštininkų būriui dėl to, kad slepiasi už šešėlių, kaukių, slapyvardžių. Viduramžiais ar dar ankstesniais laikais žmonės taip pat mėgdavo keisti savo tapatybę – kai kas važiuodavo iš miesto į miestą ir prisistatydavo kita pavarde, galėdavo atkeliauti nežinia iš kur ir apie save pasakoti ką panorėję, karaliai persirengdavo elgetomis ir eidavo į gatves norėdami sužinoti, kuo gyvena miestiečiai, ką jie kalba apie karaliaus valdžią, kokios nuotaikos vyrauja.

„Dabar toks metas, kai pagal asmens kodą apie žmogų galima sužinoti beveik viską – ir ne tik apie jį, bet ir apie artimuosius. Žmogus nebeturi jokios paslapties. Gyvenimas po didinamuoju stiklu psichologiškai kartais labai išvargina, – įsitikinęs p. Kajokas. – Tinklaraštininkai atspindi labai seną tradiciją – pasislėpti už kaukės, tapti nežinomam ir pakeitus tapatybę stebėti gyvenimą, žmones ir įvykius. Todėl negalima teigti, kad noras dangstytis kaukėmis atsirado kompiuterių amžiuje. Tinklaraščiai yra tokia vieta, kokią mes su nostalgija anuomet žinodavome esant Londone – apie parką, kuriame kas panorėjęs galėjo laisvai reikšti savo asmeninę nuomonę arba užrašyti ir pakabinti popieriaus lapą su savo mintimis. Dabar tokia vieta yra internetas.“

Internetas labai įvairus ir jame rašantys žmonės taip pat, todėl p. Kajokas nerizikuotų vertindamas šį reiškinį visko krauti į vieną pintinę. Internete galima rasti visą žmogiškosios psichologijos spektrą: dalis jų – neurotiškos asmenybės, žmonės, kamuojami įvairiausių vidinių konfliktų, turintys psichologinių bėdų, tačiau didelė dalis dėl įvairiausių priežasčių siekia vienintelio tikslo: dangstantis kauke, slapyvardžiu, inkognito, reikšti tikrąją savo nuomonę. Tai gali būti aktualu aukštiems pareigūnams, diplomatinių tarnybų atstovams, suvaržytiems įvairių protokolo taisyklių, normų. Slapyvardis tokiems asmenims suteikia galimybę pareikšti kitokią nuomonę, negu žmogus privalėtų kalbėti paisydamas savo pareigų. Internetinis slapyvardis gali būti reikalingas tada, kai realiame pasaulyje tenka riboti savo nuomonės reiškimą. Slapyvardžiai, kaukės, kurios padeda slėptis, psichoanalitiko teigimu, išduoda žmogaus norą būti kuo nors, turėti panašių savybių, priskiriamų kaukei, kuria jis dangstosi.

Jei žmonės vienijasi apie kokią nors politinę, pilietinę idėją, jiems visiems patinka šunys arba tatuiruotės, nieko bloga čia nėra, – sutariame su pašnekovu. Kompiuteriai, kaip ir kitos naujosios technologijos, padeda greitai, beveik tą pačią sekundę, apsikeisti svarbia informacija, sužinoti kitų nuomonę ir dėl to daugybei žmonių toks bendravimas priimtinas, juk atsakymo sulauki po kelių akimirkų.

Interneto ekshibicionistai

Internetas – puiki terpė psichologiniam ekshibicionizmui vešėti. „Kai kurie komentatoriai dalyvauja visuose įmanomuose forumuose, tinklaraščiuose ir visur palieka savo falinį pėdsaką, – tokia p. Kajoko stebėjimų išvada. – Dažniausiai tai vyrai. Jų komentarai visada su seksualine potekste – jie vartoja necenzūrinius žodžius, kartais tiesmukai, kartais kiek pridengia, įžeidinėja. Jų kalbose vyrauja truputį iškrypėliška nuotaika. Būdinga tai, kad tie patys komentarai kartojasi visose svetainėse. Toks žmogus siekia parodyti visur vis tą patį „daiktą“, nes nieko daugiau negali pasakyti, jokių argumentų neturi.“

Internetiniai ekshibicionistai gali būti iš tiesų intelektualūs, protingi ar bent jau sudaryti tokių žmonių įspūdį. „Kolekcionuoju jų pasisakymus ir matau tai, kas akivaizdu, – jie apsiskaitę, išmano istoriją, domisi politika, bet kažkuriuo momentu vis tiek pademonstruoja savo seksualinę neapykantą ar seksualinę lyg ir potenciją“, – pažymi medikas. Psichologiniai ekshibicionistai labai užgaulūs. Kai kurie iš jų nuolat rašo komentarus kitais slapyvardžiais ir taip sudaro įspūdį neva koks nors reiškinys yra paplitęs. Vienas interneto komentatorius, kurį psichoanalitikas stebi pagal IP adresą, įvairiuose portaluose yra pasireiškęs 400 kartų. Jis yra visiškas anonimas. Savo komentarus deda į skirtingas svetaines. Toks tiražavimas ir yra organas, kurį jis visiems rodo. Jo komentaruose dažnai rasi paniekinamą žodį „pydaras“. Būdinga, kad tokie žmonės yra homofobiškų pažiūrų. Psichologinį pasitenkinimą ir malonumą jie taip pat jaučia bei provokuoja ir kitus taip pat elgtis – parodyti, ką turį. Tokie žmonės ir patys suvokia, kad elgiasi ne visai gerai. Jų gyvenime įvykus kokiems nors pozityviems dalykams, išsisprendus vidinėms problemoms, jie gali tuo nebeužsiimti ir išnykti iš komentatorių rato.

Visi puikiai žinome – internete labai daug neapykantos. Kodėl dauguma komentarų dergiantys kitą? Psichoterapeuto stebėjimų rezultatai leidžia teigti, kad kitus dažniausiai nuolat plūsta tie patys žmonės. Jie neturi vieno priešo, o puola visus – nuo politikų iki žmogžudžių. Šie žmonės kažkokią savyje slypinčią neapykantą arba savo santykį su visuomene demonstruoja kiekviena proga. Anksčiau, kai nebūdavo interneto, visokių užrašų atsirasdavo ant tualetų sienų – dabar šie rašinėtojai persikėlė į internetą. „Bjauriai rašančiųjų nėra tiek daug, kaip gali pasirodyti, bet jų bjaurastis skleidžiama aktyviai ir sudaro gausos įspūdį. Nuolat tai daro keli šimtai, na, gal vienas kitas tūkstantis, bet tikrai ne visa Lietuva“, – į kritiką reaguoti blaiviai siūlo p. Kajokas.

Tikrasis agresyvumas dažniausiai liejamas nepasirašant jokiu nuolatiniu slapyvardžiu ar vardu. Dažniausiai neapykanta neargumentuojama, ji tiesiog išspjaunama, išmetama. Taip patenkinamas komentatoriaus poreikis pasitaškyti savo viduje susikaupusiais purvais. Dalis žmonių geriau jaučiasi tada, kai mušasi. Jie stengiasi išprovokuoti kokią nors paties kritikos taikinio, pavyzdžiui, straipsnio autoriaus, reakciją. Jie laukia, kad įžeidimas paveiks. Kartais vieni komentatoriai ima puldinėti kitus, lygiai su tokiu pat įniršiu, su kokiu kritikavo straipsnio autorių. „Įžeidaus, argumentais nepagrįsto kritiško komentaro tikslas yra sukelti kokias nors neigiamas pasekmes tam, kuris įžeidinėjamas arba neargumentuotai puolamas, – net neabejoja gydytojas. – Tai yra lyg atpildo akcija, noras už ką nors atkeršyti – labai dažnai ne už blogus, o kaip tik už gerus darbus, už talentą. Žmonės, kurie linkę elgtis asocialiai, nesvarbu – gatvėje ar internete, – siekia destrukcijos.“

Argumentuotai suformuluotas nepasitenkinimas, konstruktyvi kritika ir tokia pat reakcija į ją gimdo pozityvius veiksmus – galbūt atsakomąjį straipsnį, kuriame analizuojama ir kita problemos pusė, galbūt inicijuojama kokia pagalbos akcija, argumentuotos pastabos protingam žmogui padeda tobulėti, žinoma, jei kritikuotojo toks tikslas, o ne puolimas dėl puolimo.

Vienareikšmiškai pasakyti, kad aktyvus gyvenimas internete yra geras ar blogas reiškinys, negalima. Internetas atveria naujų pažinčių vartus, virtualiai susitinka žmonės, kurie gyvenime niekada negalėtų to padaryti, tai padeda rasti bendraminčių siauroje profesinėje srityje, įsijungti į bendruomenę, kurioje visada gali gauti atsakymą, palaikymą. Kai kam internetas – vienintelis langas į gyvenimą, pavyzdžiui, neįgaliems žmonėms. Namie vaikus auginančios mamos keičiasi joms labai svarbia informacija ir tai yra puikios internetinės bendruomenės pavyzdys.

„Daliai žmonių, jaučiančių socialinę baimę, internetas tarsi padeda paskraidyti lėktuvu neįlipus į lėktuvą, – vaizdingai apibūdina p. Kajokas. – Vis dėlto intensyvus gyvenimas virtualybėje gali būti požymis ir to, kad gyvenime stinga tikrų vertingų kontaktų. Jei būtų kitaip, tiesiog netektų tiek daug laiko leisti prie kompiuterio. Jei žmogus dienų dienomis nesitraukia nuo ekrano, tai gali reikšti, kad jo gyvenime yra vienokia ar kitokia krizė. Kodėl šios durys pasidarė geresnės už tas, kurios atsidaro į gatvę?“

Visai neseniai svarstėme – ar televizija nukonkuruos kino teatrus? Nenukonkuravo. Kino salės pilnos žiūrovų. Svarstoma, ar popierines knygas pakeis elektroninės? Ar vietoj popierinių laikraščių skaitytojai rinksis elektroninį jų variantą? Ar virtualus gyvenimas išstums pašnekesius prie keturių akių?

„Internetas – didžiulių pagundų vieta. Tai vieta, iš kurios iš tiesų kartais gali nesinorėti išeiti. Tačiau nemanau, kad daugumai žmonių virtualus gyvenimas pakeistų realų, – į mano paskutinį klausimą atsako psichoanalitikas. – Į tai galima laikinai įnikti kaip kartais įninkama į įvairius dalykus, bet internete išbūti ilgą laiką neįmanoma. Ilgai naršant, persisotinama ir natūraliai atsitraukiama. Jei ne, priežasčių reikėtų ieškoti ne internete, o savyje, savo gyvenime.“

Nelengva suvokti, kad kitiems paleistos strėlės galiausiai turėtų būti atsuktos į save. Savęs atvirai vertėtų paklausti, kodėl virtualus gyvenimas teikia daugiau pasitenkinimo negu realus? Kokie pralaimėjimai, koks nepasitenkinimas savimi skatina ir vėl rengti keršto akcijas prieš kitus? Kodėl virtualūs draugai svarbesni už realiuosius, kuriems gali žiūrėti į akis, matyti jų emocijas ir girdėti juoką? Sąžiningai atsakę į visus klausimus, laimėsite prieš save ir galbūt atrasite aukso vidurio proporcijas tarp virtualaus ir realaus bendravimo.


Internetas, informacinės technologijos, e-Projektai    Komentarų: 0
2009 01 21

LANVA vs Linkomanija – kova su vėjo malūnais?

Dar kartą šiandien užkliuvusi LANVA politika linkomanijos atžvilgiu privertė susimastyti, kokie gi galimi teismo scenarijai padavus linkomaniją į teismą:

Pirmasis variantas:
– Lanva paduoda ieškinį;
– Ieškinys siekia kokius 500 000 Lt. = 50 Lt (albumas) x 10 000 (parsisiuntimų kiekis);
– Linkomanija paprašo paaiškinti ir įrodyti kiekvieno parsisiuntimo žalą autoriams;
– 10 000 kartų įrodinėjama tas pats;
– po 300 kartų ateina senaties terminas;

Antrasis:
– Lanva paduoda ieškinį;
– Ieškinys yra už nelegalaus turinio laikymą ir platinimą;
– Linkomanija paprašo rasti nelegalaus turinio savo serveriuose;
– Lanva pakartoja “ir platinimą”;
– Linkomanija paaiškina, kad platinamos tik nuorodos, tekstiniai, legalūs failai, joks nelegalus turinys neplatinamas;
– Ieškinys atmetamas;

Trečias:
– Lanva paduoda ieškinį;
– Lanva teigia, kad linkomanija padarė 500 000 Lt žalą autoriams;
– Linkomanija paprašo įrodyti žalą;
– Ieškinys atmetamas dėl įrodymų trūkumo, nes realiai žalos įrodyti beveik neįmanoma;

Ištakos… prieš bene pusmetį publikuota info:

LANVA grasina Linkomanijai milijoniniais ieškiniais, pastarosios vadovas pasirodo esantis nepėsčias

Praėjusių savaitę nuvilnijo vienas interviu, kuriame Lietuvos Ryto žurnalistas kalbino Lietuvos Antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) vadovą Vytą Simanavičių. Šis kalbėjo, kad vyksta tyrimas, ruošiamasi uždaryti keletą torrent pobūdžio svetainių Lietuvoje, o Linkomanijos savininkui pagrasino milijoniniais ieškiniais. Tačiau įvyko tai, ko nebuvo galima tikėtis – netikėtai nupirktas lanva.lt vardas, kuris, didžiai nuostabai, buvo vis dar laisvas.

Jame savo nuomonę angliškai išreiškė Linkomanijos vadovas: „Štai kaip tai veikia. Ką jūs besuimsite, dešimt naujų piratų stos į jo vietą. Kad ir kur jūs eisite, mes būsime priekyje jūsų. Jūs esate praeitis bei užmirštieji, o mes internetas ir ateitis“.

Kaip pavyko sužinoti, o tai nebuvo visiškai sunku, šį domeną nusipirko jau minėtas Linkomanijos savininkas Kęstas Ermanas, o tinklapis, beje, patalpintas šiam asmeniui priklausančiame serveryje, kurį galima pasiekti adresu datacentras.lt.

V. Simanavičius mano, kad tai yra tiesiog piratų kerštas, teisingiau sakant, vieno iš didžiausių Lietuvoje torrent portalo Linkomanija valdančio asmens K. Ermano išpuolis. Tiesa, viskas teisėta – internete galioja taisyklė, kad kas pirmesnis, tas gudresnis, nekartą matėme atvejus, kai išmokomos milžiniško sumos už jau esamus domenų vardus. Kaip žinia, kiekvienas norintis gali susikurti domeną iš savo sugalvotų raidžių. Atimti domeną praktiškai neįmanoma, nebent jis yra gerai žinomas prekės ar kitoks ženklas, visgi, tai atimtų daug laikų, nes jei neišeitų susitarti gražiuoju, tektų kreiptis į teismą.


Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai, Internetas, informacinės technologijos, e-Projektai    komentarai 6
2008 09 21

Pasaulio ateitis – kibernetinis karas?

Rugpjūčio krizė Gruzijoje ne tik atskleidė vis dar neišblėsusią Rusijos agresiją, bet ir vėl priminė pasauliui apie dar vieną triuškinantį kariavimo būdą – kibernetinį karą, rašo „The Financial Times“.

Dar prieš ginkluotą rusų ir gruzinų susirėmimą buvo pasikėsinta į Gruzijos valdžios įstaigų internetinius tinklalapius, perkrauti ir sugadinti interneto serveriai. Ir tai nebuvo pirmoji nepriklausomos valstybės kibernetinė ataka, bet tikriausiai pirmoji, sutapusi su realiais karo veiksmais. Estija po tokio masto atakų 2007-iais apkaltino Rusiją jų ruošimu ir paprašė pagalbos iš NATO.

Tačiau, anot savaitraščio, Rusijos kišimasis į kaimyninių valstybių kompiuterių tinklus neturi užgožti tikrosios kibernetinio karo perspektyvos, kurią prieš Vakarų valstybes kuria Kinija.

Dar 2003-siais kinai tikrino JAV armijos kompiuterių tinklų pažeidžiamumą, 2007-siais įsilaužė į Pentagono kompiuterių tinklą, JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso biurą. Kinijos programišiai taip pat šnipinėjo Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Taivanio kompiuterių tinklus.

„JAV pažeidžiamumas kibernetinėms atakoms kelia didelį susirūpinimą šalies nacionaliniam saugumui“, – teigia Azijos tyrimų centro atstovas Johnas Tkacikas.

Net ir žiūrint į šį pareiškimą kaip į Kinijos grėsmės sureikšminimą saugumo pažeidimų sąrašas, pateikiamas J. Tkaciko tyrime, JAV valdininkams kelia nerimą. Tikriausiai dėl to, kad būtent šios dvi valstybės turi daugiausiai interneto vartotojų. Kinijos valdžia tikina, kad su savais 220 mln. interneto vartotojų ji jau lenkia JAV, todėl ateityje abi valstybės šioje srityje turėtų būti strateginės konkurentės.

Neskaitant propagandinių karų, kuriuos per visus tarptautinius konfliktus sukelia milijonai interneto vartotojų, grėsmė taikai iš šių JAV ir Kinijos varžytuvių kibernetinėje erdvėje kyla dviem aspektais.

Pirmiausia, JAV tikisi dar bent dvidešimtmetį išlaikyti savo karinę valdžią ne tik Ramiojo vandenyno regione, bet ir visame pasaulyje. Ir tokie tikslai galimi tik todėl, kad JAV yra technologijų lyderė ir gali kontroliuoti kovos lauką ne tik iš oro, bet ir iš orbitos. Visgi Kinija neseniai įrodė galinti atakuoti kosmoso palydovus, o jos greitai augantis technologinis potencialas gali panaikinti JAV pranašumus ir sukelti karą.

Kitas aspektas, keliantis grėsmę pasaulio taikai – ateities karo metodai. Karinių konfliktų projektuotojai teigia, kad ateityje karas pirmiausiai prasidės kibernetinėmis atakomis, kuriomis bus išjungiamas elektros tiekimas, sunaikinami komunikacijų ir finansiniai tinklai.

Gruzijai pasisekė – ji, galima sakyti, mažai nuo interneto priklausoma valstybė, todėl pastarosios kibernetinės atakos tesukėlė menkų nepatogumų, o ne vedė į energetinę ar finansinę sumaištį. Tai nebūtinai pasikartotų Kinijos ar JAV konflikto atveju, bet nuomonės apie šiuolaikinių valstybių saugumo pažeidžiamumą kibernetinėmis atakomis skiriasi. Nors baimė dėl cheminio, biologinio ar atominio ginklo panaudojimo per karinius konfliktus yra plačiai pasklidusi, bet apie kibernetinių atakų galimybes kažkodėl pamirštama.

„The Financial Times“ tikina, kad kibernetinio karo pavojus yra išties realus, jis darosi dar pavojingesnis, nes valstybės neperžvelgia savo nacionalinio saugumo gairių, trūksta ir tarptautinių susitarimų šiuo klausimu. Nėra susitarimo, ar kibernetinė ataka yra laikoma karo veiksmu. Nėra precedentų ir tam, kad būtų pripažinta, jog vienos šalies masinės kibernetinės atakos gali susilaukti tokių pačių atsakomųjų veiksmų jai arba jos sąjungininkėms.
Derybos dėl kibernetinio saugumo kūrimo pasaulyje tikriausiai užtruks dar daug metų, o tokie išpuoliai kaip Gruzijoje ar Estijoje pasikartos ne kartą ir tik patvirtins kibernetinio saugumo kūrimo svarbą.


Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Internetas, informacinės technologijos, e-Projektai    Komentarų: 0
2008 04 13

Automatinis teksto / tinklapių vertimas (iš anglų į lietuvių kalbą)

<%image(twsas.png|119|89|Mašininio vertimo sistema TWS 1.0)%>

Žinau, kad aš tundra 8-) Nesakau, kad tik šiandien sužinojau apie šį projektą (aptikau žiema, nuėjau pažiūrėti, neveikė tuo momentu, tai atidėjau apžvalgą geresniems laikams ;)), bet va realiai išbandyti ir pristatyti Jums prisiruošiau tik šiandien (roll)

VDU įgyvendinta mašininio vertimo iš anglų į lietuvių kalbą sistema TWS 1.0 – gal ne unikalus, bet kol kas tikrai sėkmingiausias toks projektas Lietuvoje! Net pats nustebau kaip gana kokybiškai ir greitai išvertė pirmą įmestą, gana sudėtingai parašytą tekstą (ok) – savo vietose sudėliojo skyrybą, net linksnius… wow :) Žinoma palieka nemažai neverstų žodžių ar netikslumų, bet neblogai mokant kalbą tai netrukdo, o visai jos nemokant – irgi geriau taip nei niekaip ;)

Taip pat yra galimybė versti ištisus .doc dokumentus ar interneto puslapius, atsisiųsti ir įsidiegti Windows OS, bei taikomųjų programų įskiepius, patogiam vertimui darbo lange (!)… jap… ko daugiau galima norėti iš roboto.

Sukūrus tokias technologijas (ir ateityje tobulinant) jaunimui tikrai beliks tik kiaušingalvėti, nes mokytis kalbų ir kitko nereikės, galės naudingiau leisti laiką – pvz. digimonizuotis, žaisti Counter-Strike ar pan. per dienas… :D

Žodžiu pabandykit patys, isistikinsit: Vertimas.VDU.lt


Internetas, informacinės technologijos, e-Projektai    komentarai 3
Puslapiai:«123456»