2008 04 03

Ačiū, Mergyt!

Nuostabu, kai braidydamas po internetą aptinki tokius ir panašius savo Brangiausiosios pasisakymus – viešą deklaraciją taurių jausmų ir minčių, be jokios baimės ar abejonės. Didžiuojuosi tuo ne todėl, kad skirta (adresuota) man ar kažkas gražiai rašoma, o tiesiog, kad turiu laimės pažinti, gyventi, Mylėti tokią nuostabią Mergaitę :*

Citata iš forumo SuperMama.lt, temos “Ko išmokote iš savo vyro?”:

“Šiuo klausimu mes – puiki pora :-) Iš vienos pusės žvelgiant, esame totalios priešingybės, o iš kitos – visiškai vienodi. Taigi turime ir kuo papildyti, ir kuo atitikti vienas kitą :)

Ko iš jo išmokau? Jis man padeda formuotis stiprų ideologinį, idėjinį pagrindą. Realiai augau turėdama idėjų, turėdama tikslus ir idealus, bet niekada nebuvau pasiryžusi už juos kovoti. Jis atėjo į areną su itin stipriais įsitikinimais to, kas yra gerai/blogai, teisinga/klaidinga, siektina/smerktina etc. Ir kas svarbiausia, ne tik garsiai eskaluoja, bet ir sąžiningai gina tai, kuo tiki, tai kas yra jam, mums svarbu. Iš jo to mokausi. Stengiuosi. Tikiuosi, pavyksta. Gal ne viskas, bet… žingsnis po žingsnio, pakankamai pastangų, noras tobulėti ir viskas bus įmanoma! (dance)

Jis iš manęs, manau, pramoko punktualumo, savotiško atskaitingumo/atsakingumo prieš kitus žmones. dėl to dažnai pasipykstame :-) Nes man atrodo, pvz, itin svarbu pranešti žmonėms, jei vėluoju. O jis vis sako, kad na… nesigauna :-) kad jei gautųsi pranešti, susiplanuoti, susivokti, kad vėluos, tai tada iš viso nevėluotų, nes… na, taip gaunasi :-) o aš esu gal net per daug punktuali, todėl pairzuliuoju dėl to, bet dabar žiūriu, kad vis mažiau. irgi mokausi :-D

Planavimo kažkokio dar bandau pramokyti, kad neužgriūtų po to dešimtys pažadėtų darbų vienu metu :-) Aš jau neįsivaizduoju savo gyvenimo be dienyno (darbo knygos ar kaip ji ten besivadintų :-)), jam kol kas dar ji neprilipo, nes jei prisimena įsirašyti, tai pamiršta pasižiūrėti arba palieka kur nors tą kalendorių :-D bet vis tiek smagu žiūrėti kaip stengiasi žmogus :-)

Mokomės ir keičiame savo mitybos įpročius. Aš per savo visas dietas, kurias keičia persirijimai ir po to vėl alinančios dietos baigiau susigadinti skrandį, oi, kaip per ankstyvoje jaunystėje… o jis gyveno bene vien saldumynais ir koldūnais, žuvies piršteliais :-) bei Coca-Cola! tai dabar keičiam palaipsniui vienas kitą, prižiūrim :-)

Anksčiau buvau tik grožinės literatūros maniakė, dabar, žinoma, ne vien dėl jo įtakos, o dėl to, kad ir subrendau, buvo laikas nuo romanų peršokti prie kur kas rimtesnės literatūros :-)

kadangi jis kompiuterastas, tai labai daug ko iš jo išmokau informatikoje – įgijau bene esminius darbo kompiuteriu įgūdžius iš jo. Ir jis sukėlė susidomėjimą šiomis technologijomis, toli gražu ne universitetas su nuobodžiais dėstytojais ir nevertinga informacija :-) O aš jį mokau vairuoti :-P Nes mūsų “šeimoje” aš ta boba už vairo :-D

Jis mane moko ne taip jautriai į viską reaguoti, protu dažniau, o ne jausmais
vadovautis.

Žinau, kad jis padės man tada, kai bus sunkiausia, o aš esu visada pasiruošusi jį paremti ir soti petys į petį tada, kai labiausiai reikės artimo žmogaus! (apie tai kaip tik šiandien blog’e rašiau (blush): http://zhucka.net/irasas/kai_sakai_kalba_m…a_taves/)

Vat taip mes ir gyvename ;-)” Zhucka


Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 0


Turite ką pasakyti į temą? Komentuokite!