Archive from Rugsėjis, 2010
2010 09 30

Astronomai teigia suradę pirmąją gyvybei tinkamą egzoplanetą

Mokslininkai teigia atradę naują planetą, kuri iš visų iki šiol atrastųjų panašiausia į Žemę ir kurioje greičiausiai egzistuoja gyvybei tinkamos sąlygos.

Planetas „medžiojančių“ mokslininkų komanda paskelbė aptikusi Žemės dydžio planetą „Gliese 581g“, skriejančią „gyvybės zonoje“ – ją nuo žvaigždės skiriantis atstumas yra toks, kad planetos paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo.

Priminsime, jog žvaigždės „Gliese 581“ sistema jausenokai domina mokslininkus – iš viso joje astronomai jau surado septynias planetas. Iki šiol kelios šioje sistemoje surastos planetos nors ir buvo priskirtinos „superžemių“ kategorijai (jų masė neviršijo Žemės masės 10 kartų), tačiau įprastinei gyvybei sąlygos nebuvo palankios. Vis dėl to naujausia sistemoje aptikta planeta „Gliese 581g“ suteikia daug vilties, kad pagaliau mokslininkams pavyko aptikti kažką tikrai panašaus į mūsų planetą.

Jei pirminiai duomenys bus patvirtinti tolesnių stebėjimų, tai bus į Žemę panašiausia iki šiol atrasta planeta ir pirmoji, kurioje galėtų potencialiai egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos. Astronomus džiugina ir tas faktas, jog planeta atrasta palyginti greitai ir lengvai, tad spėjama, kad egzistuoja milijonai į „Gliese 581g“ panašių, tik dar neatrastų planetų.

Analizuodami naujausius stebėjimų duomenis mokslininkai pastebėjo iš karto dvi naujas egzoplanetas, skriejančias aplink raudonąją nykštukę „Gliese 581“. Didesnio susidomėjimo sulaukė „Gliese 581g“, kurios masė tik 3–4 kartus didesnė nei Žemės ir kuri aplink žvaigždę apsisuka per 37 dienas.

Įdomu tai, jog „Gliese 581g“ beveik nesisuka aplink savo ašį (apsisukimo periodas – 433 žemiškos dienos), todėl viena planetos pusė būna nuolat apšviesta gimtosios žvaigždės, o kita – skendi tamsoje. Be to, astronominiai metai planetoje trunka tik 37 dienas – iš pirmo žvilgsnio planetos paviršiuje turėtų būti ne pačios palankiausios aplinkos sąlygos. Iš dalies tai patvirtina ir pirminiai duomenys – astronomai spėja, jog nuolat apšviestoje pusėje vyrauja karštis iki 71 laipsnio pagal Celsijų, o tamsiojoje -4 laipsnių šaltis. Tačiau tarpinėse zonose įmanoma surasti pastovaus ir gyvenimui tinkamo klimato zonas, kur žmogus ištisus metus galėtų vaikščioti su trumpomis rankovėmis.

Planetos masė leidžia manyti, kad tai greičiausiai uolinė planeta, turinti tvirtą paviršių, o jos gravitacija pakankamai tvirta, kad išlaikytų atmosferą, teigė Kalifornijos universiteto profesorius Stevenas Vogtas. Be to, trauka planetos paviršiuje turėtų būti panaši ar šiek tiek didesnė nei Žemėje, tad ten žmogus galėtų normaliai vaikščioti.

„Mūsų atradimas – labai įtikinamas potencialiai gyventi tinkamos planetos atvejis. Faktas, kad šią planetą aptikome taip lengvai ir taip netoli, rodo, kad tokių planetų turėtų būti ne viena“, – optimizmo neslėpė profesorius.

Svarstyklių žvaigždyne „Gliese 581g“ nuo Žemės nutolusi per 20 šviesmečių. Nors dabartinėms technologijoms toks atstumas yra milžiniškas, astronominiais masteliais – Saulės sistema su „Gliese 581“ yra artimi kaimynai.

„Pirmą kartą aš jaučių tikrą entuziazmą“, – pasakoja Džimas Kastingas, vienas iš atradėjų. Jo nuomone, ši planeta yra kol kas „kandidatas Nr. 1“ gyvybės aptikimui. Žinoma, kol kas niekas nekalba apie „žalius žmogelius“ – tikrą mokslo sensaciją sukeltų ir paprasčiausių nežemiškos kilmės bakterijų suradimas. O tai, tyrėjų nuomone, šioje planetoje yra labai realu – drąsesni mokslininkai duoda 100% garantiją, jog tokiomis sąlygomis gyvybės pėdsakai tikrai egzistuotų.

Priminsime, jog „Gliese 581“ sistema senokai domina ne tik astronomus, bet ir nežemiškos gyvybės entuziastus. 2008 metais „ateivių medžiotojai“ per britų telekomo palydovinio perdavimo stotį „Gliese 581C“ planetos kryptimi siuntė įvairiausias žinutes. Ar jas kas gaus ir supras „Gliese 581“ sistemoje, paaiškės tik ateityje.

Kadangi „Gliese 581“ yra raudonoji nykštukė, be teleskopo iš Žemės jos pamatyti nepavyks. Tačiau jeigu nukeliautumėte į naująją planetą, jos naktiniame danguje Saulė matytųsi puikiai.

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 1
2010 09 25

Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Šakalo akmuo 2010“

Rugsėjo 13 d. prasidėjusiose pratybose dalyvauja daugiau nei 1,1 tūkst. specialiųjų operacijų pajėgų karių iš septynių šalių: Lietuvos, Lenkijos, JAV, Latvijos, Kroatijos, Rumunijos ir Ukrainos. Pratybas koordinuoja Specialiųjų operacijų vadavietės Europoje (SOCEUR, angl. Special Operations Command Europe) vadovybė.

Pratybos vyks iki rugsėjo 27 d. Lietuvos kariškiai praneša, jog pagrindinis pratybų „Šakalo akmuo 2010″ tikslas – šalims dalyvėms veikiant kartu suderinti veiksmus specialioms operacijoms vykdyti bei pasidalyti įgyta patirtimi pratybų ir misijų Afganistane metu.

Tarptautinėse misijose Afganistane Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas (SOP) „Aitvaras” dalyvauja jau aštuonerius metus – 2002-2004 metais operacijoje „Tvirta taika” (angl. Enduring Freedom), nuo 2007 metų rudens – NATO vadovaujamų tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF – angl. International Security Assistance Force) misijoje šalies pietuose. Misijose Afganistane Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kariai įgyja realios kovinės patirties, taip stiprindami savo šalies gynybinius pajėgumus – iškilus bet kokiai grėsmei SOP eskadrono „Aitvaras” kariai yra pasiruošę ginti savo kraštą ir kovoti Lietuvoje.

Specialiųjų operacijų vadavietės Europoje vadas gen. maj. Michael S. Repass pabrėžia, kad pratybų metu yra siekiama tobulinti karių tarpusavio veiksmus, vykdant jiems pavestas spec. pajėgų užduotis. Tarptautinis spec. pajėgų bendradarbiavimas yra reikšmingas, norint pasiekti vieną svarbesnių NATO tikslų – reikalui esant bet kurioje pasaulio vietoje spec. pajėgų kariams gebėti veikti kartu.

„Labai džiaugiuosi, kad šiemet pratybos „Šakalo akmuo” vyksta Lietuvoje. Tai svarbiausi šiais metais specialiųjų operacijų pajėgų mokymai Europoje. Šios pratybos yra labai svarbios ir dėl to, kad Lietuva yra šių pratybų šeimininkė. Lietuvos specialių operacijų pajėgos yra įrodžiusios, kad yra stiprus ir profesionalus sąjungininkas Afganistane ir mes labai džiaugiamės, kad Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų kariai dalyvauja šioje svarbioje NATO misijoje. Mums didelė garbė, kad galime mokytis ir kovoti petys į petį su tokiais pajėgiais kariais. Tikimės, kad šios pratybos bus labai sėkmingos”, – sakė JAV ambasadorė Anne E. Derse

„Šakalo akmuo 10″ pratybų pradžia galima laikyti 2006 metais Lietuvoje vykusias specialiųjų operacijų pajėgų pratybas „Shamrock Key 06″. „Jackal Stone 10″ pratybos jau yra tapusios tradicija ir kiekvienais metais vyksta vis kitoje NATO šalyje. Kasmet pratybose dalyvaujančių šalių ir karių skaičius auga.

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0
2010 09 20

Melanie C – First Day of My Life

So I found the reason to stay alive
Try a little harder see the other side
Talking to myself, too many sleepless nights
Try to find a meaning to this stupid life

I don’t want your sympathy
Sometimes i don’t know who to be

[Chorus:]
Hey, what you’re looking’ for?
No one has the answer, they just want more
Hey who’s gonna make it back?
This could be the first day of my life

So I found the reason to let it go
Tell you that I’m smilin’, but I still need to grow
Will I find salvation in the arms of love?
Will it stop me searching?
Will it be enough?

I don’t want your sympathy
Sometimes I don’t know who to be

[Chorus:]
Hey, what you’re looking’ for?
No one has the answer, do you just want more
Hey who’s gonna make it back?
This could be the first day of my life

The first time to really feel alive
The first time to break the chain
The first time to walk away from pain

[Chorus:]
Hey, what you’re looking’ for?
No one has the answer, will you just want more
Hey, who’s gonna make it back?
This could be the first day of your life

Hey, what you’re looking’ for?
No one has the answer, they just want more (ooh, yeah)
Hey, who’s gonna shine a light?
This could be the first day of my life

Muzika, audio klipai, dainų žodžiai    Komentarų: 0
2010 09 19

Monblanas yra Monblanas

Kalnas – aukšta geografinė vietovė, aukštesnė negu kalva. Teigia geografinis apibrėžimas. Ką reiškia aukšta? Kas Lietuvoje patenka į kalnų sąrašų, kitur gali būti per mažas kalvos vardui.

Alpinizmo pradžia laikomi 1786 m. kai rugpjūčio 8 dieną Žakas Balma ir Mišelis Pakardas, užkopę į Monblano viršūnę. Monblanas – Europos “stogas”, aukščiausia Alpių viršūnė, priviliojanti nesuskaičiuojamą daugybę žmonių, mylinčių kalnus – tiek pradedančiųjų, tiek jau patyrusių alpinistų. Kalnas su daugybe veidų – techniškai nesudėtingas (kopiant klasikiniu maršrutu), bet tuo pačiu kartais ir labai klastingas kiekvienais metais nusinešantis kelias dešimtis gyvybių. To priežastys buna įvairiausios…nepakankamas fizinis pasiruošimas, blogi orai, atsitiktiniai dalykai – liūtys, lavinos, kurių nepavyko numatyti, žmonių neatsargumas, kai patys užsimeta akmenį, bravūra. Nors kalnuose nėra prieš ką pasirodyti. Lipimas į kalną labai priklauso nuo sąlygų.. Vakariečiai dažniausiai blogu oru nelipa, o geria alų papėdėje. Sulaukę gero oro „lango“ su šturmine kuprine įsimetę kelis šimtus eurų sulaksto per pora dienų. Į Monblana geru oru gali eiti beveik su marškiniais, o blogu gali nušalti visus galus jei nepakankamai pasiruošei orui, kuris kardinaliai skiriasi nuo matyto Chamonix miestelyje vidurvasaryje. Tad ko ten visi lipa ? Dauguma todėl, kad jis stovi ten…nes jis ten yra… yra kalnas – reikia užlipti. Alpinizmas prasideda, kai pasieki savo vidines ribas ir norisi jas šiek tiek peržengti. Yra sunku ne tik todėl, kad fiziškai sunku, bet todėl, kad sunku prisiversti – blogai jautiesi, truksta oro, norisi gerti ar valgyti. Visa tai veikia, ir vis tiek turi išlikti tai, kas stumia pirmyn. Yra vidinė nuostata – tik aukštyn. Retas paprašytų: nebegaliu, veskit mane žemyn bet vis dėl to rizika turi būti apskaičiuota. Kai nėra kontrolės – kas nori, eina, kur nori ir kada nori. Kalnai stovės dar tūkstančius metų, o žmogaus gyvenimas yra vienas, tad džiaukimės kalnais ne paskutinį kartą…

… Antrosios kelionės, kurios metu sėkmingai sukopė tik keli ryžtingi lietuviai, o kiti dėl itin prastų oro sąlygų pasuko atgal, video siužetas:

Sindikuoti įrašai    Komentarų: 0
2010 09 19

Monblanas yra Monblanas

… Antrosios Monblanas.lt organizuotos kelionės, kurios metu sėkmingai sukopė tik keli ryžtingi lietuviai, o kiti dėl itin prastų oro sąlygų pasuko atgal, video siužetas:

Kalnas – aukšta geografinė vietovė, aukštesnė negu kalva. Teigia geografinis apibrėžimas. Ką reiškia aukšta? Kas Lietuvoje patenka į kalnų sąrašų, kitur gali būti per mažas kalvos vardui.

Alpinizmo pradžia laikomi 1786 m. kai rugpjūčio 8 dieną Žakas Balma ir Mišelis Pakardas, užkopę į Monblano viršūnę. Monblanas – Europos “stogas”, aukščiausia Alpių viršūnė, priviliojanti nesuskaičiuojamą daugybę žmonių, mylinčių kalnus – tiek pradedančiųjų, tiek jau patyrusių alpinistų. Kalnas su daugybe veidų – techniškai nesudėtingas (kopiant klasikiniu maršrutu), bet tuo pačiu kartais ir labai klastingas kiekvienais metais nusinešantis kelias dešimtis gyvybių. To priežastys buna įvairiausios…nepakankamas fizinis pasiruošimas, blogi orai, atsitiktiniai dalykai – liūtys, lavinos, kurių nepavyko numatyti, žmonių neatsargumas, kai patys užsimeta akmenį, bravūra. Nors kalnuose nėra prieš ką pasirodyti. Lipimas į kalną labai priklauso nuo sąlygų.. Vakariečiai dažniausiai blogu oru nelipa, o geria alų papėdėje. Sulaukę gero oro „lango“ su šturmine kuprine įsimetę kelis šimtus eurų sulaksto per pora dienų. Į Monblana geru oru gali eiti beveik su marškiniais, o blogu gali nušalti visus galus jei nepakankamai pasiruošei orui, kuris kardinaliai skiriasi nuo matyto Chamonix miestelyje vidurvasaryje. Tad ko ten visi lipa ? Dauguma todėl, kad jis stovi ten…nes jis ten yra… yra kalnas – reikia užlipti. Alpinizmas prasideda, kai pasieki savo vidines ribas ir norisi jas šiek tiek peržengti. Yra sunku ne tik todėl, kad fiziškai sunku, bet todėl, kad sunku prisiversti – blogai jautiesi, truksta oro, norisi gerti ar valgyti. Visa tai veikia, ir vis tiek turi išlikti tai, kas stumia pirmyn. Yra vidinė nuostata – tik aukštyn. Retas paprašytų: nebegaliu, veskit mane žemyn bet vis dėl to rizika turi būti apskaičiuota. Kai nėra kontrolės – kas nori, eina, kur nori ir kada nori. Kalnai stovės dar tūkstančius metų, o žmogaus gyvenimas yra vienas, tad džiaukimės kalnais ne paskutinį kartą…

Alpinizmas, laipiojimas, darbas aukštyje    Komentarų: 0
Puslapiai:123»