Įrašų archyvas » 2010 06 «
Pagaliau! Ilgai lauktas Baido video treileris “Vilnius challenge 2010″! Lenkiu galvą – tikras trileris. Taip reikia daryti reklamą. Pats pamatęs pirmą kartą manau iškart užsikabinčiau išbandyti save šiame renginyje
O jei kada kariuomenė susiprotės susisukti koki propagandinį savireklamos klipą, kad patraukti ir sužavėti jaunimą perspektyva tarnauti ginkluotosiose pajėgose, labiau vakarietišku – išdidžiu ir pakiliu stiliumi, o ne Povilionėnies pavyrkavimais… tuomet būtinai rekomenduosiu samdyti Operatorius.lt
Paprastai nedarau kažkokių prekių “review”, bet šįkart kažkodėl norisi pasidžiaugti naujai įsigytų miegmaišiuku ir parekomenduoti kitiems
Kalba apie ULTRA lengvą ir kompaktišką vasarinį kelioninį miegmaišį “Husky Mikro” – “Armijai ir civiliams” asortimento naujieną, kurios laukiau porą mėnesių ir nusičiupau vienas pirmųjų, o draugai iškart pasiėmė dar 3
Per Kalėdas gavau dovanų kitą mažą miegmaišį, nes buvau užsiminęs, kad noriu kažko kompaktiško taktikai
Bet anas, “Ferrino LightTec 950″ vistik svėrė 950 gr ir… buvo pakankamai nepatogus, nes per mažas man
Tad teko realizuoti. O tada radau šitą mažą stebuklą ir užsisakiau
Ir kai gavau – rezultatas pranoko lūkesčius!

Šitas stebuklas tesveria 550 gr!! Susipakuoja į bene ant delno telpanti maišiuką, o išpakuotas pasirodo be esąs erdvus ir patogus net tokiam kaip aš nemažyliui (clap). O “darbinės” charakteristikos irgi tikrai neblogos, prie pliusinės temperatūros turėtų gautis pamiegoti jame. Juk vis tik tai technologijos – mikro pluošto vamzdeliai ir t.t. o ne šiaip sintetika kokia pigi
Ir “svarbiausia” – jis žalias, tad tiks į pratybas vietoj išduodamo kariuomenės, neblogo, bet griozdiško miegmaišio
Bendra informacija
Svoris: 0,55 Kg
Max. patogi temperatūra naudojimui: +15 C
Komfortabili temperatūra: +10 C
Min. komfortabili temperatūra: +2 C
Matmenys ištiesto
Ilgis: 210 cm
Plotis: 85 (pečiai) 50 (pėdos) cm
Matmenys sudėto
Ilgis: 23 cm
Skersmuo: 12,5 cm
Medžiagos
Išorė: 40D 260T tactel Nylon RipStop
Vidus: Soft Nylon
Užpildas: 1 x 80 g/m2 Hollowfibre, 4-channel
Šiek tiek foto iš 8 paras Gaižiūnų ir Pabradės poligonuose vykusių Taikos meto užduočių pajėgų treniruočių ir vertinamųjų pratybų “Strong Shield 2010″.
Nuotraukose atsispindi tik vienos būrio iš vienos kuopos (kurių vien savanorių dalyvavo 5-ios…) veiklos fragmentai… Šiaip tai velniškai sunku atlakstyti ir vykdyti savo pareigybines užduotis ir dar spėti kažką pafotografuoti. Tuo labiau įsigudrinti nesudaužyti ar nesušlapinti mirtinai fotoaparato tokiomis nedėkingomis sąlygomis
Malonu, kad bent vadai su lyg metais vis blaiviau žiūri į tokį dalyką kaip savotišką fotometraštininką, pradeda suprasti ir įvertinti tokių foto poreikį prisiminimams ir reklamai, bei tolerantiškiau leisti laisviau veikti ir fotografuoti
Some day tikiuosi išvis įsigudrinti sudalyvauti tokiose pratybose labiau kaip fotografas, o ne kaip pėstininkas, tuomet turėčiau laiko dar plačiau ir objektyviau / kokybiškiau atspindėti veiklą, užduotis ir situacijas, karių nuotaikas
Po pratybų girdžiu daug ne kokių atsilėpimų… “nesamonė, trūko veiksmo, trūko aiškumo, daugiau nedalyvausiu ir t.t.”
Nežinau… nemanau, kad mūsų būriui užteko veiksmo o kiti kažkaip tik laukė ir nieko neveikė. Čia greičiau pasireiškia daugelio nuolatinis poreikis bumbėti ir skųstis
Ir vis tiek kitą kartą vėl dalyvaus ir vėl skųsis, kad viskas š, visi kvaili
Vietoj to, kad geriau tą laiką ir jėgas paskirtų tam, kad patys sau susikurtų “action”. Kaip norime taip turime
Tad stengiuosi sudėti foto kur matosi šypsenos, geros nuotaikos ir polėkis. Mes savanoriai, mes dirbame ir tarnaujame su fantazija ir atsidavimu, o ne iš reikalo, ne nuo algos iki algos kaip PKT
Todėl pas mus linksmiau. Bent jau kada laisviau, kada spėjau pafotkinti, nors šiaip tų galimybių per daug nebuvo, nes ir taip užduotys vijo užduotis vos ne paromis, miegant tik po 2-4 val
Gerai buvo. Gailą “be mūsų”
Nors “ant nosies” kabo didelės kariuomenės pratybos kuriose dalyvausiu nuo rytojas 7.00 iki 18 d. vakaro o kol kas nieko nei kroviausi, nei ruošiausi… Visas dėmesys į įrangos ruošimą ir kuprinės tvarkymą ekspedicijai į Monblaną nuo 21 d.
Karinėse pratybose Lietuvoje tikiuosi neprapulsiu – tai pakankamai įprasta ir vis tik vietoje, o kalnai yra kalnai… ypač pirmas kartas į tokią rimtą kelionę, todėl norisi apgalvoti kiekvieną smulkmeną, kiekvieno daikto paskirti ir vietą, svorį ir daugelį kitų niuansų
Vakar geras 10 min vaikščiojau po penkiaaukščio laiptynę… su alpinistinėmis katėmis
Gerai, kad niekas nematė, nežinau ką galėtų pagalvoti apie mano mental būklę
Bet pasitikrinti reikėjo naujas kaip laikosi – kaip tik teko šiek tiek “pakoreguoti” bato padą su peiliu, kad idealiai prisitvirtintu ir šiaip buvo įdomu palaipiot laiptais, pajusti kaip jaučiasi apkrova kabinantis už kažkur priekiu ir t.t.

O šiandiena gerą pusdienį vyksta daiktų krovimas / iškrovimas (ir vėl ir vėl iš naujo) į kuprinę ieškant optimalaus sutalpinimo sprendimo, svorio perskirstymo ir svarbiausia – mąstymo kas nėra ŽŪT BŪT būtina
Nes puikiai žinau, kaip visad, kad pasiimu visko per daug a la “visiems atvejams”, o tada keikiuosi kad reikia tampyti
Nugara juk ne valdiška, o daiktų tai nemažai…

Ir čia dar toli gražu ne pabaiga… Bus vandens N litrų (+ N kilogramų…), bus šokoladų, bus asmeninių daiktų, foto aparatas ir t.t. O jau dabar užmetus visą šitą kalną ant svarstyklių strėlė šokteli iki 27 kg
Tad sumoje susidarys 30 and up
Namie tiek užsivertus ant pečių nėra malonu pavaikščiot, tai kaip jausiuosi kopdamas į tokį kalną???

Didžiausia bėda, kad aš esu pakankamai didelis vyrukas
ir iš to išplaukia visos pasėkmės – mano VISI daiktai gerokai didesni nei daugelio kitų, todėl atitinkamai ir sveria daugiau. Tarkim kur 48 dydžio batų svoris, kur tokių pačių 42… vistik keli 100 gr “susitaupo”. Ir taip toliau – rūbai, miegmaišis, ledkirtis ir visą kitą pas mane didesni ir sunkesni
Sunku tiems didžiavyriams







