2010 10 19

Žinutė butelyje

Labai, labai stiprus filmas (y)   ;(

“Brangioji…

Atleisk, kad taip ilgai su Tavimi nesikalbėjau. Jaučiu, kad pasiklydau, praradau orientaciją, nebeturiu kompaso. Amžinai į ką nors atsitrenkiu. Turbūt kraustausi iš proto. Anksčiau man niekada neteko to patirti. Tu visuomet buvai mano šiaurinė žvaigždė. Visuomet surasdavau savo namus, kai Tu buvai mano namai.

Atleisk, kad buvau toks piktas kai tu išėjai. Aš vis dar manau, kad įvyko kažkokia klaida ir tebelaukiu kada viešpats ją atitaisys.

Bet dabar man jau geriau. Darbas mane gelbsti, bet labiausiai padedi Tu. Šianakt Tave sapnavau. Tu šypsojaisi ta savo šypsena, kuri apglėbdavo mane kaip mylimoji, sūpuodavo tarsi vaiką. Iš viso sapno prisimenu tik ramybės jausmą. Pabudau apimtas to jausmo ir stengiausi jį išsaugoti kaip įmanoma ilgiau. Rašau Tau, nes noriu pasakyti, kad dabar keliauju tos ramybės link. Ir noriu Tavęs už daug ką atsiprašyti.

Atleisk, kad nesirūpinau Tavimi taip, kad tau nė akimirką nebūtų šalta, baisu ar bloga. Atleisk, kad neįstengiau surasti žodžių savo jausmams išsakyti. Atleisk, kad nepataisiau durų – dabar jos jau pataisytos. Atleisk, kad ginčijausi su Tavimi. Atleisk, kad per retai prašiau atleidimo, kad buvau per ne lyg išdidus. Atleisk, jog neapibėriau Tavęs komplimentais, kad gražiai rengeisi ir šukavaisi plaukus. Atleisk, kad nelaikiau Tavęs įsikibęs taip, kad net pats viešpats nebūtų galėjęs Tavęs atplėšti.

Tavę karštai mylintis…”


Apžvalgos apie viską, Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 1


Komentarų: 1

  • truksta žodžiu, nieko gražesnio tikrai nesu skaičius, ir ta kuriai, nors ir netiesiogiai, tai skirta turetu gerai pagalvoti…. man tai net ašaros akyse…

Turite ką pasakyti į temą? Komentuokite!