Browsing "Istorija, archeologija, paveldas, legendos"
2010 04 21

Kauno pilies atstatymas

Jau kuris laikas akys krypstą į aplink Kauno pilį dirbančius kranus… pagalvojau “gerai, kad kažką daro” (y) Tuomet šiandien laikraštyje “15 min” perskaičiau ką daro… ir už kieno pinigus…

Šiek tiek žiauru, kad mums svarbaus paveldo rekonstrukciją finansuoja… Norvegija, o Kaunas prisideda tik 15%… Vadinasi Norvegams labiau rūpi, jie geriau supranta tokio objekto svarbą nei mes patys??

Dar įdomiau, kad tie milijonai skiriami… pervesti pėsčiųjų takelį ten kažkaip įmantriau… pagilinti griovį, padaryti medinį tiltuką ir pan. Ž0džiu iš principo aplinkos tvarkymas ir nieko iš pagrindų svarbaus, esminio.

Turiu omeny tai, kad daug metų tikiuosi, kad ta pilis bus ATSTATYTA, t.y. atmūrytos akmenų ir raudonų plytų sienos, iškils bokštai kurių nebėra ir t.t. (wasntme)

Kai kas pasakys “kičas”, nesamonė? Gal… bet tai bet kokiu atveju gražiau nei… nieko.. t.y. dalelytė griuvėsių. Ir kičas būtų jei pridaryti nesąmonių, kaip kažkas siūlo permatomas sienas, stiklo komponentus ir kitą “moderną”…  Jei be tokių nesąmonių, tarkim  Trakų salos pilis “sumūryta” sovietų laikais, tai ji dėl to mažiau lankoma ar mažiau graži? Ne… kiek tenką pačiam būti, užsieniečiams rodyti, tai daugelis ją vertina kaip vieną ryškesnių Lietuvos simbolių! Tad Kauno pilis, kaip Trakų salos ar Valdovų rūmai, galėtų ir turėtų pasitarnauti tam pačiam ir dar daugiau – muziejus, renginiai, riterių turnyrai ten visokie, valstybinės šventės, karių priesaikos… Tereikią ją realiai atstatyti iš paprastų Lietuvos laukų akmenų, iš molio plytų kaip darė mūsų Bočiai! O ne landšaftą stumdyti pirmyn atgal ir plauti milijonus…

Kiti pasakys kad tam reikia didelių pinigų? Taip, gal… bet jei mažiau vogtu kas prieina o statybos firmos prisidėtų įkainių nuolaidomis prie tautai svarbaus objekto atkūrimo, jei net būtų organizuojamos visuomeninės talkos – aš pats ir tūkstančiai kitų manau atneštų ir įmūrytų po akmenį, po plytą ;)

Tą mačiau keliaujant po Makedonija, Balkanus – pilys, gerokai įspūdingesnių gabaritų yra tiesiog pastatomos beveik iš nieko, moderniai klojant akmenis ir tvirtinant cementu pagal buvusius kontūrus… Ir visai gražu. Bent tiek, kad geriau nei NIEKO! Ir tik nereikia sakyti, kad balkanų šalys turtingesnės už Lietuvą ir gali sau tai leisti, o mes – ne :) Dažnai tereikia noro ir strateginio mąstymo reikiama linkme, o ne trumpalaikių pasikrapštymų aplink…


Istorija, archeologija, paveldas, legendos    komentarų 14
2010 01 14

Hašima sala

Vienas iš “must see” šiame gyvenime digeriškas objektas – apleista Hašima sala Japonijoje, kur iki 1974 metų gyevno ir anglies kasyklose dirbo virš 5000 žmonių, kai tuo tarpu visa sala tėra ~400 m ilgio, ~120 m pločio… Galite įsivaidzuoti gyvenimo saląygas? O ten žmonės gimė ir mirė, lankė darželį ir mokyklą, dirbo ir gyveno apie 100 metų…

Dabar tai savotiškas Černobylis, bet kitaip. Šiek tiek daugiau info – Apleisti.lt/2009/12/sala-hasima

Tuo pačiu besidomėdamas aptikau įdomios info apie planus “ronovoti” šią salą – Unit13.ortlos.info/?p=787 o tai gali sužlugdyti viltį kada nors ją aplankyti ir apžiūrėti originaliai.

O čia Jūsų dėmesiui video filmukas “Sielvarto sala”:



Apžvalgos apie viską, Įdomu ir naudinga, Istorija, archeologija, paveldas, legendos    Komentarų: 0
2009 12 10

Trakų pilis persikelia į internetą

15min.lt straipsnis:

Ar yra vienas atsakymas į du skirtingus klausimus: kaip sudominti moksleivį pažinti krašto istoriją, o turistą pakviesti apsilankyti istoriniame šalies muziejuje? Interaktyvių sprendimų kompanija „MultimediaMark“ Trakų istorijos muziejaus užsakymu sukūrė interaktyvią interneto svetainę kurioje atgimė viduramžių kovos, istoriniai šaltiniai, o klaidžiose Trakų pilies menėse karaliauja valdovas.

Ilgaamžę istoriją už tvirtų mūrų saugantis Trakų muziejus persikėlė į internetą. Svetainėje Trakų salą galima apžiūrėti iš paukščio skrydžio. Ir tai dar ne viskas, nes valdymo pulto-astroliabijos dėka svetainės lankytojas pats nuspręs, kokiu metu – žiemą, vasarą, dieną ar naktį – smagiausia pažinti klaidžius pilies koridorius. Autentiškai viduramžių nuotaikai sukurti pasitelkta speciali technologija: animacijos, video bei garso sintezė. Tam buvo filmuojami riteriai, kiti senoviškais drabužiais apsirengę žmonės.

Mėgstantiems planuoti savo laiką arba tiems, kurie pamilo leisti laisvalaikį Trakuose, patiks jau suplanuotas renginių gidas 2010 metams. Svetainėje rasite muziejaus laikraščio straipsnius, taip pat išsamią informaciją apie vykdomus projektus.

Jaunieji svetainės lankytojai, norintys pajusti viduramžių dvasią, ją patirti galės surėmę kardus su priešais įgyvendinant karaliaus misiją. Nugalėję priešus bus apdovanoti interaktyviais prizais.

Naująją svetainę rasite čia

Trakų pilis internete

Džiugu, kad bent vienas muziejus kokybiškai išnaudoja modernias technologijas savireklamai, ko negalima pasakyti apie daugelį kitų, kurių interneto adresai tokie sudėtingi, kad gali liežuvi nusilaužti ir net jei jį suvedi, tai randi geriausiu atveju vizitinę kortelę su adresu, kontaktais.

Va tokiu pavyzdžiu tikiuosi atsiras ir daugiau ne tik istorijos, bet ir apskritai mokslo, valstybės populiarinimo projektų, patraukliai “užkabinančių” jaunimą, užsieniečius ir visus kitus interesantus pasidomėti pristatomu objektu ir aplankyti ar išbandyti jį realybėje.


Istorija, archeologija, paveldas, legendos    Komentarų: 0
2009 07 05

Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje

Vakar dvejojome kur pasukti – ar į Klaipėdą pasitikti tūkstantmečio odisėjos jachtos ar į Kernavėje vykstančia viduramžių rekonstrukcijų šventę :) Nulėmė argumentai už tai, kad Kernavė vistiek pakeliui į Vilnių kur stengsimės pabūti Liepos 6-osios renginiuose, o Klaipėdoje bus minia žmonių ir realiai ten nelabai ką pamatytumėme, tad turbūt sutikimą bus geriau stebėti vakare per TV :)

Apie pietus pasiekus senąją Lietuvos sostinę pamačiau, kad renginys gerokai paaugęs nuo to laiko kai prieš kelis metus čia lankiausi, nes prekybininkai ir šurmulys jau prasidėjo tolokai nuo bažnyčios prieigų :)

Renginio teritorijoje radome labai daug įvairių amatininkų “sodybų”, kuriose visi galėjo susipažinti su įvairiais tradiciniais ir mažiau žinomais viduramžių rankdarbiais kaip puodų žiedimas, kalvystė, odų išdirbimas, žolininkystė, muzikos instrumentų gamyba ir daugelis kitų.

Daugelį metų norėjau… kažkada neturėdavau pinigų… vėliau tiesiog neprisimindavau ar progų nebūdavo… tad šį kartą tik aptikęs įsigijau porą kalvystės darbų – sau kalaviją o draugei plieno rožę. Ir tas ir tas gaminys tikrai neblogai padaryti, masyvūs, rimti, ne kažkoks kiniškas šlamštas ar pigus kičas kurio pilną visose mugėse ir panašiuose renginiuose.

Papietavę ir sulaukę draugų iš Panevėžio taip pat traukiančių į sostinę, dar kartą apėjome amatininkų ekspozicijas, užkopėme į piliakalnius ir pavakarį patraukėme į Vilnių.

Apibendrinant norių pasidžiaugti, kad pasitaikė tokia puiki diena – nei lietinga nei per karšta. Puiku, kad tiek daug žmonių jau lankosi tokiuose renginiuose, domisi istorija, perka dirbinius ir taip remia gyvosios istorijos propaguotojus. Puiku, kad tiek daug žmonių atsiveža vaikus, kad ir Lietuvoje plinta (sugrįžta) mada ruošti piknikus – su šeima ar su draugais pasitiesti dekius, išsitraukti sumuštinių ir gėrėtis vaizdais, džiaugtis geru oru :)


Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai, Istorija, archeologija, paveldas, legendos    Komentarų: 0
2008 11 07

Filmas “Soviet story”

Soviet story

Šiurpą keliantis filmas apie holokaustą… žydų? ne… MŪSŲ!!! Ir kitų, kažkada PRIVERSTINAI tapusių “sovietinėmis”, valstybių gyventojų masines žudynes, marinimsu ir trėmimus. Tai fimas apie didžiausius nusikaltimus prieš SAVO, niekuo nekaltus, žmones!! Pasaulis privalo tai pamatyti ir įsisamoninti!! Faktai nugali Kremliaus propagandą ir viešina šiurpą keliančius faktus apie sovietinės rusijos nusikaltimsu žmonijai. Ypač aktualu parodyti šį puikų latvių režisieriaus filmą draugams ir pažystamiems vakaruose, nes jie, panašu, visdar dažnai nesuprantą KĄ REIŠKIA yventi kaiminystėje su Rusija, ir kokios gali būti pasėkmės naujo politinio nuolaidžiavimo jiems tada, kada vėl atgimsta tokios neo nacistinės smegenų plovimo ir smurto organizacijos kaip NASHI ir t.t. :(

Artimiausiu metu pasistengsiu patalpinti pilną filmą pas savę į serverį, kad turėtumėte galimybę parsisiųsti, jei nerandate kur kitur ;)

Atsisųsti filmą / download movie: Soviet story [en] TORRENT

You must to see!!

“The Soviet Story” is a story of an Allied power, which helped the Nazis to fight Jews and which slaughtered its own people on an industrial scale. Assisted by the West, this power triumphed on May 9th, 1945. Its crimes were made taboo, and the complete story of Europe?s most murderous regime has never been told. Until now?

FILM SYNOPSIS

The film tells the story of the Soviet regime.

– The Great Famine in Ukraine (1932/33)
– The Katyn massacre (1940)
– The SS-KGB partnership [in the late 1930s the KGB was called NKVD, more info>]
– Soviet mass deportations
– Medical experiments in the GULAG.

These are just a few of the subjects covered in the film.

“The Soviet Story” also discusses the impact of the Soviet legacy on modern day Europe. Listen to experts and European MPs discussing the implications of a selective attitude towards mass murder; and meet a woman describing the burial of her new born son in a GULAG concentration camp.
The Soviet Story is a story of pain, injustice and “realpolitik”.


Apžvalgos apie viską, Istorija, archeologija, paveldas, legendos    Komentarų: 1
2008 09 20

Baltijos dugnas – aukso kasyklos lobių ieškotojams

Submarine

Lobių ieškotojams ir įvairaus plauko plėšikams Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūros dugne gulintys laivai ir jų likučiai – tikros aukso kasyklos.

Neseniai grupė iš Latvijos atvykusių asmenų norėjo apiplėšti Antrojo pasaulinio karo pradžioje nuskendusį sovietų povandeninį laivą S-19. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos rinktinė užkirto tam kelią.

Išsigando pasieniečių?

LŽ duomenimis, vienas žinomas Latvijos kolekcininkas kreipėsi į lietuvius narus, kad šie jį palydėtų į vietą, kur jūroje, apie 30 jūrmylių (maždaug 55 kilometrų) nuo kranto, prie Nemirsetos, nuskendo laivas. Atvykėlis ne tik žinojo reikiamas koordinates, bet ir pateikė ilgą sąrašą eksponatų, kuriuos norėtų iškelti iš dugno. Įtariama, kad latvis siekė išmontuoti kolekcininkus dominančius techninius prietaisus, iškelti ginklų likučius, šalmus, diržų sagtis ir kitką.

Lietuvių narai informaciją apie jo pageidavimus perdavė paveldosaugininkams, o šie – pasieniečiams. Pareigūnai sustiprino patruliavimą nurodytoje vietoje, bet latviai dėl nežinomų aplinkybių čia net neatplaukė.

Pusiau perlūžęs povandeninis laivas, gulintis 40 metrų gylyje, buvo aptiktas pernai vasarą. Iš pradžių manyta, jog tai – vokiečių U580, tačiau vėliau narai rado laive gaisrinę žarną, ant kurios buvo rusiškų užrašų. Paaiškėjo, kad tai – sovietų S-10. Kartu su juo nuskendo ir visa įgula, iš viso 38 žmonės.

Skęsta

Klaipėdos universiteto Lauko praktikų ir ekspedicijų skyriaus direktoriaus Jūračio Liachovičiaus teigimu, šį vidutinės klasės sovietų povandeninį laivą vokiečiai galėjo pašauti pirmąją karo savaitę. S-10 mėgino grįžti į bazę Liepojoje, bet gavęs informaciją, jog šį uostą kontroliuoja vokiečiai, plaukė į Estiją. „Man pavyko rasti medžiagos, kad šis laivas buvo pašautas jūroje netoli Pyliavos (dabartinis Baltijskas – aut.), – LŽ pasakojo J.Liachovičius. – Tačiau prie Lietuvos jį galėjo dar kartą pašauti. O gal laivas užplaukė ant minos? Dar neaišku, kodėl jis perlūžo. Todėl mums labai svarbu, kad iki istorikų apžiūros į šį laivą nepatektų lobių ieškotojai.“

Istorikų teigimu, tokie žmonės atvirai reklamuojasi interneto svetainėse, nurodo, ką parduoda, kokiuose laivuose jau buvo. Paprastai jie – profesionalūs narai, apsirūpinę brangia ir modernia įranga, metalo detektoriais. Neretai jų technika būna daug geresnė nei valstybinių institucijų turima įranga.

Lagaminas

Neįkainojamos vertybės

Baltijos jūros dugne, Lietuvos teritoriniuose ir gretimuose vandenyse, gali būti iki 70 nuskendusių laivų bei lėktuvų liekanų. Istorijos mokslui tai neįkainojamos vertybės. Tačiau tyrinėti, juolab iškelti šiuos lobius iš jūros dugno ir eksponuoti krante kainuoja milžiniškus pinigus. Todėl kol kas tyrėjai tik renka informaciją apie skenduolius, juos klasifikuoja, nustato tikslias koordinates ir laukia.

Tuo metu vadinamieji juodieji archeologai nesnaudžia. Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto Laisvūno Kavaliausko, pastaruoju metu jaučiamas labai padidėjęs jų susidomėjimas povandeniniu grobiu. Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir atvėrė sienas, daugelis kitapus Baltijos gyvenančių kolekcininkų suprato, kad mūsų šaliai priklausančiuose vandenyse jų laukia tikras Eldoradas.

„Mūsų duomenimis, dugne guli ir prekybinių, ir karinių, ir povandeninių laivų, lėktuvų, burlaivių, aptiktas ir garlaivis su varomuoju ratu. Net vienas iš trijų pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių admirolinių lėktuvnešių „Wilhel Friedrich“. Visus šiuos objektus reikia saugoti. Prieš keletą metų mums pavyko pasiekti, kad būtų pakeisti įstatymai ir povandeniniai objektai būtų įtraukti į kultūros vertybių registrą“, – aiškino L.Kavaliauskas.

J.Liachovičiaus žiniomis, nedideliame gylyje, jūroje prie Būtingės, guli neblogai išsilaikęs XVII amžiaus pabaigos laivo korpusas. „Išlikęs beveik visas korpusas, matyti balasto akmenys, net špantų likučiai. Manau, tai galėtų būti vienas iš kelių Lenkijos ir Lietuvos respublikos laivų, per karą su švedais plaukusių į Šventąją“, – pasakojo jis.

Išvogė ginklus

Paveldosaugininkai aiškina, kad saugoti nuskendusius laivus sudėtinga dar ir dėl to, jog finansiškai jų neapsimoka konservuoti sausumoje. „Vien Šventojoje rastos akmens amžiaus maždaug metro ilgio irklo dalies konservavimo darbai atsiėjo apie 5 tūkst. litų, tad įsivaizduokite, kiek kainuotų saugoti visą laivą, – pažymėjo L.Kavaliauskas. – Liūdna patirtis dėl vieno vokiečių laivo verčia mus atidžiau stebėti tai, kas vyksta jūroje. Fiziuliežiumi vadinamas laivas, kuriuo iš Memelio per Antrąjį pasaulinį karą buvo išplukdyta apie 300 sužeistųjų, parą dreifavo, o paskui nuskendo netoli Palangos. Ten turėjo būti ir ginklų, ekipuotės. Tačiau prieš penkerius metus apžiūrėję šį laivą ginklų neberadome.“

Jo teigimu, paprastai aktyviausi būna kolekcininkai, perpardavinėtojai ar nelegalūs archeologai iš Latvijos, Skandinavijos šalių. Vis dėlto šiurkščiausiai elgiasi perpardavinėtojai. Pastaruoju metu jie ėmė intensyviai rausti ir žemę pakrantėse, kur vyko intensyvus mūšiai. Tai, kas istorikams galėtų būti siūlo galas vyniojant ištisas istorijas, plėšikams tėra metalo gabalai.

Sutiko bendradarbiauti

„Kreipiausi į Pajūrio regioninį, Kuršių nerijos nacionalinį parkus, kad stebėtų situaciją, praneštų apie asmenis, kurie nešiojasi metalo detektorius. Pranešimų negavau, tačiau pats pagavau grupelę jaunuolių“, – sakė L.Kavaliauskas.
Jis pasakojo, kad Smiltynėje sutiko grupę jaunuolių ir iškart pagrasino iškviesti policiją. Bet pasiūlė ir alternatyvą – bendradarbiauti. „Mūsų pažintis baigėsi gerai – keli šių vyrukų iš tiesų domėjosi istorija, tapo istorijos klubų nariais“, – prisiminė L.Kavaliauskas.


Istorija, archeologija, paveldas, legendos    Komentarų: 1
Puslapiai:«123»