2009 03 31

Apkalbos… apkalbos…

Nekenčiu melagių. Besąlygiškai :) Jau geriau nukentėti, kaip dažnai būną, už teisybę ir tiesumą, nei nusižeminti iki į akis ar dar blogiau – už akių meluojančių, apkalbinėjančių ir apgaudinėjančių tarpo.

Niekaip nesuprantu dėl ko žmonės apkalbinėja, pila kažkokias pamazgas ant kitų, iškraipo faktus… Tai kažkokios jų psichologinės, nepilnavertiškumo ar nacionalinio bruožo – pavydo problemos? Noras kitus “pažeminti” taip įsivaizduojant, kad save “išsaukštins” ar kas? :)

Naujausias “bajeris” – pažįstama pasakoja, kad vakar kažkoks neprisistatęs idiotas užkalbino FaceBook`e, a la “tu jį (vardas, pavardė = mane) pažysti?? taigi jis toks anoks kitoks!! prisimelavęs visiems, kad misijoje ir t.t. Juk vakar pats mačiau Vilniuje, dirba kažkokiam bare, alų pilsto ir t.t.” Žodžiu gelbėtis pasiūlė kuo toliau ir greičiau nuo tokių baisybių kaip aš :)

Va taip pasirodo viskas yra iš tiesų :D O prieš kelis mėnesius patyriau gerokai didesni šoką, kai draugas labai nenoriai prasitarė, kad YRA SUSIRŪPINĘS DĖL MANO GĖRIMŲ ir t.t.!! Aceit iš patikimų šaltinių iki jo atėjo info, kad nieko kito praktiškai neveikiu, tik geriu ir geriu diena iš dienos, taip sakant degraduot baigiu :D

Jomajo… Aišku normalus žmonės tuo netiki, nes kurie pažįsta žino koks aš “gėrikas” – alaus butelis ir tai labai retai, viskio taurė per kieno gimtadienį ar kita svarbia proga ir viskas. Ir tai čia civiliniame gyvenime. O ka jau kalbėti apie kažkokį gėrimą misijoje :D Nes ir šiaip jokių penktadienių baruose, klubų, kokteilių, išgertuvių gamtoje ir t.t. Man gyvenimas per gražus, kad pinigus ir laiką švaistyčiau alkoholiui :) Bet kažkokie psichopatai sugeba kai ką iš pažįstamų įtikinti net ir tokiu briedu ir tada turi aiškintis ilgai dėl nebūtų dalykų :D

Juokingiausia kai tokia “informacija” beveik visuomet “laužiama iš piršto”… nes išgirsti apie save dažnai “pagrįstą ir patikimą” nuomonę apie save iš žmonių, kurie akyse nėra manęs matę, niekuomet nepasivarginę brukštelėti el. laiško ar paskambinti ir paklausti, kaip kažkas yra iš tikrųjų, pasidomėti ką aš realiai veikiu, kaip mąstau, kuo gyvenu. Taip sakant “belsk ir bus atidarytą” :) Bet, kad tiems kas gyvi apkalbomis, faktai nerūpį. Nerūpį tiesiogiai paklausti kokias aš knygas skaitau ar į kokius teatro pastatymus nueinu, kur ir kaip labiausiai keliaut mėgstu ar kokiais idealais tikiu ir dėl ko gyvenu ir vienaip ar kitaip pasielgiu… ne… paprasčiau visą tai “nupiešti” šakėmis ant vandens, įtikėti patiems ir įtikinėti kitus :D

Dar anksčiau, kai aktyviai dalyvaudavau visokiose veiklose ir klubuose, vadovavau Jonavos šaulių kuopai ir t.t. tai ko tik netekdavo apie save ir draugus prisiklausyti – vieni už besąlyginį atsidavimą veiklai, idėjoms garbino ir dievino, kiti nekentė ir šmeižė. Bet iki tokio lygio, kad tikrai kartais šiurpu apie save būdavo kažką TOKIO išgirsti, kad mąstydavai ir nesuprasdavai koks liguistas protas turi būti, kad vien tai sumastyti ir kokia tulžinga asmenybė, kad tai skleisti :(

Na gali mėgti, gali nemėgti. Paminklų statyti niekas neprašo, bet kam taip dergti tai irgi kartais nesuprantu. nepatinka – nusisuk ir nueik, bendrauk su kitais, dalyvauk kitose veiklose, skaityk kitus tinklalapius ir pan. O aš gyvensiu savo gyvenimą – kaip išmanau ir manau, kad geriausią jį man gyventi :) Kam patiks my way of life – prisijungs į kompaniją, o visi kiti laisvi eiti savais keliais…

Kad ir pvz. grįžus iš šitos misijos į Lietuvą žinau pasipils įvairios “pamazgos” :( Tas “miegojo visą laiką”, anas “vadams ana galą laižė”, trečias “daugiausiai valgė” o dar kažkas kitomis baisiomis pasaulio nuodėmėmis bus apkaltintas… :D Ir greičiausia tik todėl, kad tik niekas į pačius kalbančius atidžiau nepažiūrėtų, kokie jų tikrieji “nuopelnai” ir iš kur ta tulžis ir šlykštus poreikis sumenkinti kitus… Kai man tuo tarpu kaip tik atrodo atvirkščiai – paprasčiau, lengviau kažką pagirti, užakcentuoti ir prisiminti kažką gero o ne bėdas ir “aštrius kampus”…

Protingiems aišku viso to aiškinti nereikią, jie sugeba atsirinkti blaiviai pelus nuo grūdų, tačiau kiek tokių realiai yra? :( Nes kažkaip ryškiai labiau matosi tų visokių moralinių degradų būreliai, nes tokie tokius traukia, vieni kitus palaiko ir užstoja, tose pačiose melo sultyse verda ir kitus dar tempia į tą liūną, nes jei tu išdrįsi būti kitoks – taip apdergs ir apšmeiž, kad pats beveik įtikėsi, ką kalbėti apie kitus aplinkinius, dažniausiai nežinančius tikrų, objektyvių faktų ir pasikliaujančius apkalbomis, šmeižtu, purvasklaida…


Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 2


Komentarų: 2

  • Kiekviena zvaigzde turi anti-fanu, o tu, kad ir ne zvaigzde, bet ganetinai zymus zmogus. Tad jei jau ir tu turi savo anti-fanus tai reiske pasiekiai “izimybes” riba kai pradejo kauptis ir kita fanu rusis. ;)

    Manau reiketu tau nekreipt i juos demesi, o draugai ir taip turetu zinoti kas tu per zmogus ir neturetu klausyti kiekvieno durnelio. Sekmes

  • Beda tame, kad nors kazkam ir atrodo kitaip, bet as realiai nemegstu viesumo ir nenoriu buti zinomu ar pan :)
    As net gana labai i vienatve, vienisuma linkes zmogus ir visuomet renkuosi tarkim darba kuri turi atlikti individas, o ne kokiu front-line pardavimo vadybininku, kur kiaura diena surmulys, klientai, pokalbiai apie viska ir apie nieka… mane tas triuksmas ir zmoniu mase slegia. Kaip ir demesys ar kazkieno lukesciai juk tik uzkrauna atsakomybe, o realiai man is to jokios naudos :)

Turite ką pasakyti į temą? Komentuokite!