Šįvakar browsindamas internete kažkokios info aptikau tinklaraštį „Zeitgeist idėjos Lietuvoje” ir kol kas paskaitęs tik porą straipsnių labai užsikabinau, nes tai vienas iš ne daugelio atvejų kai kalbama apie dalykus artimus mano mąstymui ir širdžiai, mintys dėstomos labai panašiai mano paties mintims…

Gali būti, kad nemažai tų minčių – utopija, bet aš pats, akivaizdu, dažnai gyvenu ateitimi, mąstau ir įžvelgiu dalykus apie kuriuos sunku susikalbėti su „dabarties” žmonėmis ir dar – esu lengvas maištininkas 🙂 Labai mėgstu technologijas ir mokslo pažangą, tikiu geresne ateitimi ir lygiai taip pat, daugeliu aspektų, nemėgstu SISTEMOS, nemėgstu žmonių bukinimo ir „smegenų plovimo”, darbo vardan darbo, gyvenimo vardan darbo, žudymosi vardan darbo (pinigų, skolų)… Nekenčiu kai kažkas kažką man bruka, diktuoja „madas”, spraudžia į rėmus („privalai” mokintis, dirbti ir t.t.)

Gyvenimas yra kur kas gražesnis, nei tik darbas, namai, šeima. Tad jei ir Jūsų protas ir širdis traukia prie minčių ir realių veiksmų, kad prasmė yra GYVENTI, o ne egzistuoti, tuomet pasiskaitinėkite šį ir kitus straipsnius atrastame tinklapyje 😉

Iš savo patirties puikiai žinau, kaip žmonės dažnai nustemba, kai į klausimą ką dirbi, tekdavo atsakyti „kaip ir nieko”, „tai šį tai tą”, o tada į atitinkamai sekantį klausimą „tai iš ko gyveni”… išvis nelabai turiu ką atsakyti 🙂 Panašu, kad tiek pomėgių, veiklų, kelionių ir kitų šaunių gyvenimo dalykų negalima padengti 700 lt? 🙂 Na taip… bet juk aš lygiai taip pat nevagiu, neturiu jokių giminių kas man kažkuo padėtų, paremtu (nupirktu butą, mašiną ar sumestu ant vestuvių, kaip daugeliui aplinkinių „natūraliai” paklojamas gyvenimo kelias :)), taipogi nepriklausau mafijai ir nesu samdomas žudikas, kad turėčiau pinigų „iš niekur” 🙂

O vis tik gaunasi, kad turiu. Tai iš šen, tai iš ten filosofiškai jų kažkiek prasimanau. Labai labai mažai tų pinigų ir kol kas jokiu realesnių prikauptų turtų per bene 30 gyvenimo metų, tačiau matyt turiu filosofiją kitaip skaičiuoti, vertinti ir leisti tuos pinigus, kitais principais ir požiūriais gyventi, todėl esu laimingas ir be namo ar geros mašinos… Mano požiūriu aš – GYVENU. Čia ir dabar. Realiai. Stengiuosi daryti tai ir gyventi tuo, kuo tikiu, ką mėgstu. Už tai nemažai kas vertina ir gerbia, o kiti nesupranta ar pavydi, dergia… O ne svaičiojimais „pabaigsiu mokslus, stosiu į univerą, pabaigęs jį busiu tas ir tas, uždirbsiu tiek ir tiek, turėsiu šaunią žmoną, 3 gražius vaikus ir puikius namus” 😀 Nop… realybė parodo, tiek tarp pažįstamų, tiek šiaip pasidairius, kad tokie planai pavirsta tiesiog į rutiną „darbas nuo 8 iki 17, durnas bosas, maža alga, nemylimas darbas ir bendradarbiai, įkyrėjusi šeima su visomis jos problemomis, smaugianti paskola ir jokių pragiedrulių gyvenimo padangėje” 🙂 Ir būtent tai atsispindi dažno lietuvio veide – liūdesys, nusivylimas, pesimizmas ir kitos rūpintojėlio veido grimasos…

O kodėl? O kam? Už ką?

O kodėl gi tiesiog nepagyvenus? 🙂

• 390 views
• 0 Komentaras