Dėkui už šiltą paminėjimą Laimės Kūdikiui, bet aš, turbūt iš principo, nedalyvauju blogosferos gyvenime kaip socializacijoje, tad jei nuoširdžiai – išvis dzin kažkokie konkursai, matavimaisi, VIP`u konferencijos ir t.t.

Tinklaraštis man visad asocijavosi su fundamentais, t.y. dienoraštis + internetas. Tik tiek. Ir tie garsūs pamąstymai, turbūt visada pirmiausia skiriami sau, nes balsu išakyta (užrašyta) mintis įgauna naują prasmę ar kryptį, o neišsakytos mintys – bevertės. Toliau jau seka tiesiog dalinimasis tuo kuo tiki, kuo gyveni. Tai niekaip nesusiję nei su įvaizdžiu, nei su stiliumi, „elitu ar varguoliais” blogosferos 🙂

Mano atveju – džiugu, jei kažką kažkuo sudomini. Tikslas ne pristatyti save, pasakoti pikantiškas smulkmenas ar susikurti įvaizdį. Tuo klausimu, nors ir daug bendraujantis, bet aš tikras intravertas, man visad svarbiau niša, savotiška vienatvė, o ne minios klegesys, asmeninė ramybė, užtikrintinumas tuo ką darai, kuo tiki, o ne kitų nuomonė apie tai.

Tikslas taipogi nėra ir blog`o rašymas – jis tik priemonė. Tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių pasidomėtu kuo įvairesnėmis veiklomis, praplestų akiratį, savo „ribas”, savo „negaliu”, atrastų, kad gyvenimas – tai dovana, pasaulis ir Lietuva – labai įdomi ir graži vieta, kur galima nuveikti labai daug ko įdomaus, kol esi gyvas. Jei išvis gyvas 😉

• 496 views
• 1 Komentaras