Kaip ir planavomės, sausio 16 ryte pas mus į Jonavą atvažiavo draugai iš Vilniaus ir Panevėžio ir su jais ne už ilgo išsiruošėm į šiokį tokį žiemos žygį pėsčiomis 🙂

Kadangi keliauninkai tokie specifiniai – ropejumper`iai, diger`iai, geocache`riai ir visokių kitokių hobių atstovai, tai ir mūsų pasivaikščiojimo interesų objektai įdomūs, tokie kaip tiltai ir pan 🙂 Tad pirmiausia pasiekėme pagrindinį į Jonavą vedantį tiltą ir palaipiojome jo vidine konstrukcija.

Toliau „Achemos” dviračių taku patraukėme link geležinkelio tilto. Puikus oras, kuprinės ne per sunkios, šaunūs žmonės ir gera nuotaika – ko daugiau norėti? 🙂

Pasiekę masyvų ir įspūdingos konstrukcijos geležinkelio tiltą, palaipiojome ant jo ir jo vidine konstrukcija, ko nerekomenduoju daryti kitiems, nes tai pakankamai pavojinga – aukščiai nemaži, vietomis išlūžę turėklų ar lieptų grindų virbai ir t.t.

Toliau dar porą kilometrų pasivaikščiojimo ir jau tamsoje pasiekėme trečiąjį „baltą” tiltą per Nerį ties „Achema”. Pasivaikščiojome jo vidine konstrukcija, palaipiojome kolonų vidumi, kur sienose išsikišę kelių cm armatūros strypų galiukai – kaip tikri climbing sienelės kybiai 🙂

Toliau jau bekele dešiniuoju upės krantu patraukėme link numatytos nakvynės vietos – „Lokio” tvenkinio.

Šitoje žygio atkarpoje prasidėjo pats linksmumas – prieblanda, gana statūs šlaitai, grioviai kuriuos reikia pereiti, nučiuožimai į pakalnę  ir ropojimai atgal ir kiti žiemiški žygio malonumai 🙂

Ir kai po kurio laiko pagaliau pribuvome į numatytą vietą, visi buvome jau šiek tiek pavargę, bet linksmi. Operatyviai atsirado laužas batų ir aprangos apdžiovinimui, šilta vakarienė ir pokalbiai prie ugnies 🙂

Pavalgę pasistatėme palapines, bet buvo dar gerokai per anksti miegui, tai pokalbiai prie laužo prasitęsė ir užsitęsė… iki 1 nakties 🙂 Šiaip naktis buvo gerokai mažiau šalta nei tikėjomės, tik apie -12 laipsnių, tad šaltą tikrai nebuvo ir savotiškai gailėjomės, kad ne šalčiau, ne taip kaip tikėjomės patirti šiek tiek extreme`o 🙂

Naujai įsigyta palapinė ir miegmaišiai visai nepavedė ir savo darbą atliko puikiai – išsimiegojom tikrai labai konfortabiliai ir šiltai iki beveik 9 val be ypatingų problemų, nubudimų. Žodžiu kaip namie 😀

Papusryčiavę ir susitvarkę tęsėme žygį link „Lokės pėdos”

Prie nuotykių parko draugai susirado ir atsižymėjo mano paslėptame geocache, apžiūrėjo laipiojimo trasas medžiuose ir patraukėme toliau link Beržų.

Na ir kaip visad – be nuotykių mes negalim 🙂 Turiu omeny, kad ligšiolinė veikla – anoks ten nuotykis, bet nuo lokės pėdos įsigijome dar vieną žygeivį – vilkšunį 🙂 Truputi užšnekinus ir pažaidus su šituo labai draugišku gražuoliu šunimi, jis pradėjo neatstoti nuo mūsų nė per kelis metrus… Kirtome plentą A6 ir jis kartu, vijome šalin – neklauso, mano kad žaidžiame, bandėme pabėgti ar pasislėpti – randa 😀 Taip vaikščiojo kartu su mumis geroku puslankiu aplink Jonavą ir į Jonavą pro elevatorių, geležinkelio stotį parėjo, ir per miestą visą lydėjo iki pat mūsų namų… Tuomet beliko šitą draugą įsodinti į mašiną ir parvežti atgal į „Lokės pėdą”, kad nepasimestų ir kas nenutiktų tokiam fainam gyvūnui 🙂

• 324 views
• 0 Komentaras