Niekad neturėjau įrašo ir nežinau ar kas jį turi, bet po „Mėnulis tikras tėvas jo” man visad mintyse skamba ši daina. Viena mano mėgstamiausių partizaniškų taip pat.
OBELISKAI
Mes žygiavom per žaliąją Lietuvą
Vakarų kryptimi apdulkėję
Ir parkritom kovoj, kad galėtume
Atsinaujint šilainei ir vėjui.
Žalią rūbą pavasario žėrinčio,
Netikėk, kad užpustė mūs pūgos.
Mes kasmet rašom laiškus į tėviškę
Rugio želmenim, eglės spygliukais.
Prd. Mes jauni, augaloti, vieninteliai čia,
Paguldėme galvas ant grumsto,
Kad ramybės mūs židinio gimtojo niekas
Niekas daugiau nebedrumstų.
Nubarstytos čia pamiškės gilzėm surūdijo
Tos kulkos ir viskas.
Mes nemiegame, mama, mes ilsimės čia,
Po beržais, obeliskais.
Ir namo mes visuomet sugrįžtame,
Mums nebaisios nei kulkos, nei minos.
Tarp ramunių mes žaidžiame, krykštaujam,
Jeigu gyvas- gyvų atminimas.
Mums nešalta nei žiemą, nei rudenį
Ant žolės pirmai šalnai sutviskus.
Mes nemiegame, mama, mes budime
Po žvaigždėm, po beržais, obeliskais.
Prd. Mes jauni, augaloti, vieninteliai čia,
Paguldėme galvas ant grumsto,
Kad ramybės mūs židinio gimtojo niekas
Niekas daugiau nebedrumstų.
Nubarstytos čia pamiškės gilzėm surūdijo
Tos kulkos ir viskas.
Mes nemiegam, mama, mes ilsimės (2kart- budime) čia,
Po beržais, obeliskais.
2012-03-06 /
Niekad neturėjau įrašo ir nežinau ar kas jį turi, bet po „Mėnulis tikras tėvas jo” man visad mintyse skamba ši daina. Viena mano mėgstamiausių partizaniškų taip pat.
OBELISKAI
Mes žygiavom per žaliąją Lietuvą
Vakarų kryptimi apdulkėję
Ir parkritom kovoj, kad galėtume
Atsinaujint šilainei ir vėjui.
Žalią rūbą pavasario žėrinčio,
Netikėk, kad užpustė mūs pūgos.
Mes kasmet rašom laiškus į tėviškę
Rugio želmenim, eglės spygliukais.
Prd. Mes jauni, augaloti, vieninteliai čia,
Paguldėme galvas ant grumsto,
Kad ramybės mūs židinio gimtojo niekas
Niekas daugiau nebedrumstų.
Nubarstytos čia pamiškės gilzėm surūdijo
Tos kulkos ir viskas.
Mes nemiegame, mama, mes ilsimės čia,
Po beržais, obeliskais.
Ir namo mes visuomet sugrįžtame,
Mums nebaisios nei kulkos, nei minos.
Tarp ramunių mes žaidžiame, krykštaujam,
Jeigu gyvas- gyvų atminimas.
Mums nešalta nei žiemą, nei rudenį
Ant žolės pirmai šalnai sutviskus.
Mes nemiegame, mama, mes budime
Po žvaigždėm, po beržais, obeliskais.
Prd. Mes jauni, augaloti, vieninteliai čia,
Paguldėme galvas ant grumsto,
Kad ramybės mūs židinio gimtojo niekas
Niekas daugiau nebedrumstų.
Nubarstytos čia pamiškės gilzėm surūdijo
Tos kulkos ir viskas.
Mes nemiegam, mama, mes ilsimės (2kart- budime) čia,
Po beržais, obeliskais.