Dainius Pilypas

Prieš gerą mėnesį vis dar dvejojau ar pavyks išvykti į kelionę – kopti į Monblaną. Ilgametė svajonė, keli bene mėnesiai planavimo, bet… gyvenimas būna pakaišo pagalius į ratus… asmeninės bėdos, finansai ir t.t. Tad iki paskutinių dienų negalėjau sakyti tvirto taip, sėkmingai išvažiuosiu. O tuomet… pakėliau galvą, kaip kadaise, nusispjoviau į visus “nesigaus, nepavyks” ir nutariau sekti paskui savo svajones, elgtis natūraliai, o ne kaip atrodo, ne kaip “reikia” Ir viskas pavyko puikiai. Kopėme, įkopėme, parsivežėme puikius įspūdžius visam gyvenimui. O ir minusą kreditkėje apsikuopiau iki dabar, nes kai reikia, tada ir netingiu tais pinigais rūpintis

Grįžęs iš MB sulaukiu džiugios žinios – siunčia į instruktorių kursą. To taip senai laukiau!! Bet data… 08.08… O tai kertasi su suplanuota RJ kelione į Shaan Kaya, kur pirma komandos grupė jau atliko Lietuvos rekordinius ir 3-ius pasaulyje šuolius nuo 230 m uolos… Velnias Tas kursas man labai svarbus… ir per ilgai laukiau… Todėl turbūt pirmą kartą gyvenime taip sunkiai rinkausi ir pasirinkau ne kelionės naudai… Atsiprašiau bendraminčių ir pasakiau – privalau pagaliau pasibaigti tą kursą!

Ir dabar porą savaičių labai nebedvejojau dėl pasirinkimo. Vis tik tenką kažką aukoti gyvenime

Bet šiandien vėl užvaldė paprastas suvokimas – reikia sekti paskui savo svajones, paskui įsitikinimus, o ne priešintis, ne dvejoti, kad ir kokį, vis didesnį su laiku, su metais gautum aplinkos spaudimą gyventi “kaip reikia”, gyventi dėl pareigų, gyventi dėl karjeros ir t.t.  GANA! Aš tikrai stengiausi Per daug metų stengiausi būti pareigingas – nevėluoti, nepavesti, neapgauti ir daug daug kitų NE. Žinoma aš niekada ir nebuvau toks kad keltis ir dirbti “nuo 8 iki 17″, pataikauti viršininkams dėl karjeros ar dar kažkaip per dėm atsakingai žiūrėti į gyvenimą, kaip daugelis aplink. Bet tikrai turėjau per daug veiklų, per daug įsipareigojimų… ir kai tampa jau nebe malonumu o bene darbu… Kai “reikia” pradeda imti viršų prieš “noriu”… Tuomet nebegerai

O dabar tiesiog noriu pagyventi SAU, pagyventi pagaliau dėl savęs, o ne dėl įsipareigojimų. Atsikelti ir išeiti. Gal nutranzuoti į Gibraltarą. Gal užsirašyti į humanitarinę misiją Afrikoje ar pan. Aš toks esu. Tokia mano prigimtis. Ir niekam nevalia tam uždėti apynasrio… artimiems žmonėms, prisiimtoms pareigoms, ar viršininkams Esu koks esu. Arba su tuo susitaikot, arba… ne

Tad darom taip – pirma darau, po to dvejoju. Arba galvoju iš kur atiduosiu pinigus ir t.t. O ne taip, kaip pastarieji keli metai vis blogėjo ir blogėjo padėtis, mažėjo polėkio

Shaan Kaya nx!!! Atvažiuoju O į kursą tikiuosi gausis rudenį ar pavasarį… laukiau to iš principo 7 metus, palauksiu dar