Browsing "Šuoliai su virve – “RopeJumping”"
2010 01 10

Šuolis nuo 125 m Limska draga viaduko

Gruodžio 29 d rytas. Išaušo lemiamo išbandymo diena, taip sakant :) Šiandien vykstame prie savo svajonių šuolių objekto – 125 m aukščio automagistralės viaduko per Limska dragą kanjoną, nuo kurio teoriškai įmanoma atlikti net iki 100 m sistemos ilgio šuolį! Bet iš principo ant jo net vaikščioti negalima, tai dar net labai neaišku, kaip pasiseks mūsų iššūkis. Paskutinis kroatų bandymas nuo ten nušokti prieš ~5 metus baigėsi nemažais nemalonumais su policija ir net ropejumping veiklos nutraukimu…

Na, bet pesimizmas anksčiau laiko niekam dar nepadėjo, tad atidedam jį “iki pareikalavimo” ir susirinkę Pazino speleologų klubo patalpose planuojam ir ruošiamės įrangą šuoliui.

Po geros valandos vykstame prie Limska viaduko, kur automobilių stovėjimo aikštelėje pradedame paskutinius pasirengimo darbus. Tik pradėjus išiminėti įrangą, pravažiavo policijos patrulis… po 10 min atgal… ne koks ženklas iš pat ryto :)

Bet jie nesustoja, mūsų nieko neklausia, tad mes ramiai tęsiame darbus :) Tuomet, neaišku specialiai ar šiaip, toje pačioje aikštelėje sustoja medikų automobilis, pabūna kurį laiką ir nuvažiuoja… O dar dargana visą rytą, šlampa virvės… žodžiu, sąlygos šuoliui ne itin palankios kaip reta :)

Atmatuojama pagrindinė šuolio virvė – 80 metrų, su 10 m sauga “in case” ir 10 m rezervu, jei po pirmojo šuolio matysis, kad pagal šuolio dinamiką ir landšaftą galima dar pailginti iki 90 m.

Kai viskas suruošta, surišta ir parengta sąlyginai greitam užkabinimui, kad kuo mažiau užtruktume ant viaduko važiuojamosios dalies, pajudama į savo pozicijas. Aš su Pranske einame pakabinti šuolio sistemos prie tilto turėklų, nuleisti viską žemyn, patys nusileisti per remontininkų platformą ant kolonos ir ruoštis pirmajam šuoliui.

O prieš mus išėję komandų lyderiai – Luka ir Arvydas, pirmi nulipę ant kolonos tuo metu jau leidosi žemyn 100 m kolona ir įrenginėjo kilimo virves ir stotis sekantiems užlipimams – bet kas kas norės nušokti, pirma turės ilgai ir pakankamai sunkiai kopti virve (“žumaruoti”) į viršų. Kas bandė, tas žino, kad tai nėra lengva :)

Tie du taškiukai ant kolonos – 2 žmonės :) Puikus mastelis įvertinti jos aukščiui :)

Pakabinę sistemą ir nusileidę į exit`ą, pradėjome laukti, kol jie baigs nusileidimą, paduos šuolių sistemą užsikėlimui ir galėsime pasiruošti pirmajam bandymui. Tuo metu visi kiti su transportu aplinkeliu nusileido į slėnį ir taip pat pradėjo laukti šuolių kai… kur buvus kur nebuvus pasirodė policija… :(

Prasidėjo kamantinėjimai, kas čia vyksta, ir raginimai susirinkti įrangą ir kuo greičiau iš čia dingti, nes antraip viskas baigsis areštinėje ir įrangos konfiskavimu :( Mums tai dar kas – svečių turistų gal nesušaudys, bet negalime taip pavesti kolegų kroatų, kurie mus taip šauniai priėmė. Jiems čia reiks likti, gyventi, dirbti, tad būtų bukaprotiška gadintis reputaciją ir turėti nemalonumų su policija…

Po keliolikos derybų nuskamba ultimatumas – nusirenkat įrangą ir dingstat iš čia, kol policijos patruliai nuvažiuos iki kažkokio miestelio. Jei grįždami atgal mus ras – nemalonumai garantuoti…

Jiems tik nuvažiavus, kadangi 95% pasiruošimo darbų buvo atlikta, apačioje esantys lyderiai priėmė sprendimą – DAROM vieną šuolį ir jei ką paaiškinsim, kad tai buvo būtina sistemos nuėmimui :D

Delsti ir dvejoti nebebuvo nė akimirkos laiko – užsikėlėme šuolio sistemą į kolonos aikštelę ir aš pradėjau ruoštis šuoliui. Dar vakar, kai buvo mąstoma, planuojama ir braižoma, kaip atlikti šį šuolį, atėjus momentui apsispręsti, kas šoks pirmas, be didelių dvejonių pasisiūliau aš. Tiesiog Peračicos tiltą “išbandė” Pranskė, nuo Pazinska jama tilto pirmas šoko Arvis, tad kažkaip natūralu, kad dabar kaip ir mano eilė pabūti bandomuoju “maišu” :) Žinoma, tai ir savotiška garbė, bet ir nemažas pavojus – vis tik kiekvienas objektas kitoks, kiekviena sistema surišama vis unikaliai ir dar daugelis kitų faktorių, pavojų verčia sveikai nerimauti… Todėl pasiryžęs tokiam šuoliui bene pusę paros išgyveni “apsivertusį” skrandį ir spazmus, adrenalino ir baimės antplūdžius vien įsivaizduojant, kaip atsispiri…

Tačiau likus lemiamoms minutėms, bent aš visada nurimstu – gali jaudintis, kol mąstai apie kokį projektą, kol ruošiesi jam, kol įrenginėji. Bet kai ateina laikas šokti, užplūsta ramybė ir pasitikėjimas įranga, draugais, savo pasirinkimu. Nuo čia kelias tik į vieną pusę – į skrydžio  ir laisvės pojūtį, laimės antplūdį kai viskas pasibaigia :) Tad peržengiu per apsauginę platformos tvorelę, pažvelgiu į užtikrintą ir ramų draugo, rankose laikančio mano gyvybę saugančią virvę, veidą, pridegu dūminę granatą ir paprašau pradėti atgalinį skaičiavimą…

3… 2… 1…

… kelios sekundės laisvo kritimo ir sklandus perėjimas į milžinišką švytuoklę… Wow :) Ką čia ir bepridursi :D

O toliau seka skubus sistemos nuėmimas ir pasišalinimas nuo objekto, kol rimtai neprišaukėme vietiniams kolegoms bėdos. Žinoma, gaila, kad tik vienas šuolis, bet tuo pačiu džiugu, kad NET vienas šuolis nuo TOKIO objekto! Tai didelis visos komandos pasiekimas, ilgo planavimo ir darbo, nepalaužiamo ryžto siekti tikslo rezultatas!

O šiaip viltis miršta paskutinė, tad visai realistiškai kalbama apie tai, kad čia šoksime gal sekančią naktį, o gal poryt. O jei ne poryt, tai po metų ar kelių :) Išlauksim tilto remonto ar naujo gretutinio statybos ar pan. Žodžiu, toks objektas taip sau nepaliekamas ;)


Šuoliai su virve - "RopeJumping"    Komentarų: 0
2010 01 06

Šuoliai nuo 55 m Pazinska jama tilto Kroatijoje

Po šuolių nuo Peračica tilto Slovėnijoje, gruodžio 26 dienos popietę tęsėme savo kelionę link Kroatijos. Vėlgi ne be nuotykių – važiuojant autostrada link Liublijanos pamatėme neregėta dalyką – civilinis automobilis pradėjo blokuoti kelią, o jo galiniame lange švieslentėje bėgo raidės “Follow me… stop… police…” 8)

Sustojus iš mašinos išlipo keli džinsais ir civilinėm striukėm (beje – “North face” :)) vilkintys vyrukai su ant kaklų tabaluojančiais pareigūnų žetonais. Iš filmų žinome, kad tokie “ima” narkotikų prekeivius ir pan., tad realiai tapo įdomu, kas čia bus – sulaikys dėl šuolių nuo tilto ar kas. O pasirodo viskas elementariau – ten pas juos tokie “secret service” tiesiog tikrina užsienietiškus automobilius, žmonių dokumentus :D Pažiūrėjo, paklausė šio to ir paleido :)

Toliau be ypatingų nuotykių pasiekėme Kroatiją, bet neturėjome įsimetę smulkių vietos žemėlapių į GPS navigatorių, tad šiek teik paklaidžiojom, kol pagaliau pasiekėme Pazin miestą ir iš jo jau pasiskambinom mūsų laukiantiems kolegoms, kad pasiimtų pamestinkus :)

Ir štai mes pagaliau Karojba kaimelyje, kur pasitikę kroatijos ropejumper`iai apgyvendino patogiame bute su palėpe, kur visi tilpome įsikurti, ir pakvietė į “ice breaking” party savo namuose, kur susipažinom, prisiragavom skanios medicos ir prisibendravom iki išnaktų :)

Sekantį, gruodžio 27 d. rytą susimetėme įrangą į autobusiuką ir patraukėme į už 15 km esantį rajono centrą Pazin. Kadangi vietine jumper`ių komanda taip pat ir speleologų klubas, ir savanoriai (neapmokami) kalnų gelbėtojai, dažnai naudojantys Pazinska jama pėsčiųjų tiltą treniruotėms, tai be jokių problemų užvažiavome ant jo tiesiog su automobiliais ir patogiai įrenginėjome sistemą :)

Pats tiltas – arkinis viadukas per upelio išgriaužtą gilų (55 m) slėnį su labai gražiu uolų ir miesto vaizdu aplink ir puikiomis sąlygomis įrengti šuolių sistemai, tad ilgai netrukę ją pakabinome ir pradėjome šuolius :)

Įrengėme savo sistemos variantą su ~30 m free fall`o, kuris visiems labai patiko, tad ne tik patys džiaugėmės nauju objektu ir kryčiais virš smaragdiniai žalsvo vandens, bet ir kroatų speleologų ir šiaip draugų prisirinko daug, tad šuoliai vyko non stop iki kol pradėjo temti :) Sumoje apie 20 šuolių padarėme kartu su kroatais – visų foto ir video nesudėsi, neišrodysi, tad tiesiog palaukit kada filmuką sumontuosim ;) O kol kas šiaip keli still kadrai ir… 66% is done :)

Super diena, super žmonės. Labai susidraugaujam su kroatais – tokių gyvenimą mylinčių, besišypsančių ir gyvenimo džiaugsmu besidalinančių žmonių dažnai paieškoti reikia, o čia tiek daug vienoje vietoje :)

Vakare po šuolių visi drauge vakarieniavome ir bendravome picerijoje, o dar vėliau nuvažiavome apžiūrėti žymaus Motovun miesto ir pilies.

O sekančią dieną tiesiog apvažiavome Istros regioną – stabtelėjome apžiūrėti svajonių šuolių objektą – Limska draga viaduką, apleistą senovinį Dvigrado miestą, Pulos ir Labino miestus, 365 metrų auksčio termofikacinės elektrinės kaminą, nuo kurio šoko italas base`ris ir t.t. Žodžiu, šauniai praleidom dieną, daug pamatėm, daug sužinojom, visko neaprašysi. Vėliau bus daugiau foto įdėta į PicasaWeb galeriją, kas norėsit – pažiūrėsit ;)


Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Šuoliai su virve - "RopeJumping"    Komentarų: 0
2010 01 04

Šuoliai nuo 72 m Peračica tilto Slovėnijoje

Po kelių mėnesių planavimo, derinimo ir pasirengimo, 2009 m. gruodžio 24 d. RJ asociacijos nariai ir lydintys asmenys pakilo nuo ankstyvų kūčių stalo pas savo artimuosius, susirinko į paskirtą vietą, susikrovė šuolių ir stovyklavimo įrangą bei gerą nuotaiką į išnuomotą erdvų autobusiuką ir pasuko Kroatijos link :)

Stabtelėjus viduryje Lenkijos paminėti Kalėdų, pavakarieniavome ir apsikeitėme smulkiomis draugiškumo dovanėlėmis. Nuotaika puiki, tad kelionė neprailgs. Toliau kelias be ypatingų nuotykių driekėsi per Čekiją, Austriją ir Slovėniją.

Sekančios dienos apypietę pasiekėme pirmąjį kelionės tikslą – 72 m aukščio Peračica tiltą. Tik atvykus paaiškėjo, kad čia įsibėgėję rekonstrukcijos darbai – viskas aptverta, remontuojama. O nusileidus po tiltu mus pasitiko dar geresnė naujiena – darbininkų iškloti mediniai takai po visa tilto konstrukcija. Tai mums sutaupys daug laiko ir suteiks patogumo bei saugumo vaikštant konstrukcija, įrenginėjant sistemą :) Apsižiūrėjome viską ir kadangi jau traukė į vakarą, o ir paros kelionės nuovargis darė savo, nutarėme įrengti kažkur netoliese stovyklą, pernakvoti ir anksti ryte pradėti pasirengimo šuoliams darbus.

Atsikėlę ~ 5.30 ryto, papusryčiavę ir susitvarkę stovyklavietę, tamsoje patraukėme į objektą. Ryto ramuma, tylios kalbos ir užtikrinti veiksmai – žavu žiūrėti į pasirengimo darbus, kai visi be bereikalingų kalbų žino ką ir kaip daryti, ryžtingai ruošiasi tikslo įgyvendinimui.

Dviese buvome tilto kolonų papėdėje, kai sulaukėme pirmo dėmesio – atsiradęs kažkoks sargas pradėjo kažką bumbėti “nain nain police police…” ar pan. Mhm, taip… Dar tik pradėjom įrenginėti sistemą, o jau menki neskalndumai :) To buvo galima tikėtis – aplink daug brangios technikos, įrangos, o mes vis tik kaip ir ne visai legaliai aptvertame objekte, bet nesitikėjome taip greitai… Aš jam parodžiau OK tipo viskas, pabandžiau pakalbėti angliškai ir rusiškai, papasakoti, kad mes esam tiesiog climber`iai ir šiek tiek treniruojamės prieš uolas… bet panašu, kad jam mažai įdomu buvo – paėmė ir paskambino, turbūt policijai. Pasitarėm per racijas apie padėtį su viršuje dirbančiais – buvo nutarta tęsti darbus iki kol policija susems :)

Toliau tęsėme darbus ir sistemos įrengimas gerokai pasistūmėjo į priekį kai apačioje tikrai pamatėme policijos patrulinį automobilį… Mes lyg niekur nieko tęsiam darbus :) Iš mašinos išlipo pareigūnas, užsirūkė, vaikšto, žiūri… Mes jį matom tad greičiausia ir mus mato, nesislapstom juk, bet nei moja, nei šaukia ką. Po kokių 10 min išvažiavo atgal ant kalvos ir po kiek laiko pamatėme, kad sukiojasi prie mūsų palikto autobusiuko. Tada atėjo prie tilto konstrukcijos pradžios, stebi mus, kalbasi telefonu, bet mums nieko nesako, nors atstumas nebėra didelis. Juokaujam, kad kviečia “Arą” – tuoj mus jams vyrai juodais drabužiais ir… toliau tęsiame darbus :)

Dar po kurio laiko atvažiavo kažkokios saugos firmos, matyt, atsakingos už objektą, ekipažas. Išlipęs vyrukas apėjo, apžiūrėjo vartų spynas, konteinerius, ekskavatorius, pažiūrėjo į mus ir… išvažiavo :) O tuo tarpu mes jau pasiruošėme pirmajam šuoliui.

Kadangi sulaukėme sąlyginai daug policijos ir apsaugos dėmesio, kaip niekad iki šiol, bet jis tęsėsi jau gana ilgai be aiškaus progreso – išvys mus iš čia ar ne, suims ar ne, baigsim šią dieną sėkmingais šuoliais ar areštinėje?? – tad savotiškai pripratome ir mažai bekreipėme dėmesį :D Na, stebi tegul stebi, o kaip bus toliau tada ir pamatysime, spręsime. O dabar reikia daryti tai ko čia atvažiavome – šokti!

Visą naktį ir paryčiui lijo, buvo gana ūkanota, o dabar lyg tyčia išsigiedrijo ir sušvito saulė. Pirmasis šuoliui pasirengė “bandomasis maišas” a.k.a. Pranskė :) 3… 2… 1… einaaaaa!! Gražus šuoliukas, graži foto. Sistema veikia, galima dar ilginti ir šokinėti. Voohoo ;)

Toliau sekė dar 7 šuoliai, tame tarpe 1 pirmasis. Nieko sau objektas pirmašuolei :)

Eigoje atsirado namo, stovinčio tilto kolonų papėdėje, savininkas, kurio paliktas sargas iškvietė tas tarnybas :) Su juo pabendravus pasirodė labai malonus žmogus, aktyviai domėjosi mūsų veikla, skambino žmonai ir pasakojo “nepatikėsi, jie šokinėja nuo to tilto šalia mūsų” ir t.t. :)

Bešokinėjant ir ilgai ilgai lipant atgal į kalną :D prabėgo beveik visa diena ir pagal kelionės planą atėjo laikas nusiimti sistemą ir judėti pas laukiančius kroatijos šuolininkus.

Tikrai įspūdingas objektas ir geri šuoliai. Tik gaila, kad daugiau čia nebešokinėsime… ne… Slovėnijos valdžia mūsų nedeportavo :) tiesiog objektas yra remontuojamas – visa apačia bus užbetonuota ir konstrukcija paversta į uždarą tunelį, kolonos užrakintos, viskas aptverta ir stebima vaizdo kameromis…

Na svarbu, kad laiku spėjome ir sėkmingai pašokinėjome dabar ;) 33% kelionės tikslų jau pasiekta :)

To be continued…


Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Šuoliai su virve - "RopeJumping"    Komentarų: 3
Puslapiai:«1234567891011»