2008 09 21

Pasaulio ateitis – kibernetinis karas?

Rugpjūčio krizė Gruzijoje ne tik atskleidė vis dar neišblėsusią Rusijos agresiją, bet ir vėl priminė pasauliui apie dar vieną triuškinantį kariavimo būdą – kibernetinį karą, rašo „The Financial Times“.

Dar prieš ginkluotą rusų ir gruzinų susirėmimą buvo pasikėsinta į Gruzijos valdžios įstaigų internetinius tinklalapius, perkrauti ir sugadinti interneto serveriai. Ir tai nebuvo pirmoji nepriklausomos valstybės kibernetinė ataka, bet tikriausiai pirmoji, sutapusi su realiais karo veiksmais. Estija po tokio masto atakų 2007-iais apkaltino Rusiją jų ruošimu ir paprašė pagalbos iš NATO.

Tačiau, anot savaitraščio, Rusijos kišimasis į kaimyninių valstybių kompiuterių tinklus neturi užgožti tikrosios kibernetinio karo perspektyvos, kurią prieš Vakarų valstybes kuria Kinija.

Dar 2003-siais kinai tikrino JAV armijos kompiuterių tinklų pažeidžiamumą, 2007-siais įsilaužė į Pentagono kompiuterių tinklą, JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso biurą. Kinijos programišiai taip pat šnipinėjo Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Taivanio kompiuterių tinklus.

„JAV pažeidžiamumas kibernetinėms atakoms kelia didelį susirūpinimą šalies nacionaliniam saugumui“, – teigia Azijos tyrimų centro atstovas Johnas Tkacikas.

Net ir žiūrint į šį pareiškimą kaip į Kinijos grėsmės sureikšminimą saugumo pažeidimų sąrašas, pateikiamas J. Tkaciko tyrime, JAV valdininkams kelia nerimą. Tikriausiai dėl to, kad būtent šios dvi valstybės turi daugiausiai interneto vartotojų. Kinijos valdžia tikina, kad su savais 220 mln. interneto vartotojų ji jau lenkia JAV, todėl ateityje abi valstybės šioje srityje turėtų būti strateginės konkurentės.

Neskaitant propagandinių karų, kuriuos per visus tarptautinius konfliktus sukelia milijonai interneto vartotojų, grėsmė taikai iš šių JAV ir Kinijos varžytuvių kibernetinėje erdvėje kyla dviem aspektais.

Pirmiausia, JAV tikisi dar bent dvidešimtmetį išlaikyti savo karinę valdžią ne tik Ramiojo vandenyno regione, bet ir visame pasaulyje. Ir tokie tikslai galimi tik todėl, kad JAV yra technologijų lyderė ir gali kontroliuoti kovos lauką ne tik iš oro, bet ir iš orbitos. Visgi Kinija neseniai įrodė galinti atakuoti kosmoso palydovus, o jos greitai augantis technologinis potencialas gali panaikinti JAV pranašumus ir sukelti karą.

Kitas aspektas, keliantis grėsmę pasaulio taikai – ateities karo metodai. Karinių konfliktų projektuotojai teigia, kad ateityje karas pirmiausiai prasidės kibernetinėmis atakomis, kuriomis bus išjungiamas elektros tiekimas, sunaikinami komunikacijų ir finansiniai tinklai.

Gruzijai pasisekė – ji, galima sakyti, mažai nuo interneto priklausoma valstybė, todėl pastarosios kibernetinės atakos tesukėlė menkų nepatogumų, o ne vedė į energetinę ar finansinę sumaištį. Tai nebūtinai pasikartotų Kinijos ar JAV konflikto atveju, bet nuomonės apie šiuolaikinių valstybių saugumo pažeidžiamumą kibernetinėmis atakomis skiriasi. Nors baimė dėl cheminio, biologinio ar atominio ginklo panaudojimo per karinius konfliktus yra plačiai pasklidusi, bet apie kibernetinių atakų galimybes kažkodėl pamirštama.

„The Financial Times“ tikina, kad kibernetinio karo pavojus yra išties realus, jis darosi dar pavojingesnis, nes valstybės neperžvelgia savo nacionalinio saugumo gairių, trūksta ir tarptautinių susitarimų šiuo klausimu. Nėra susitarimo, ar kibernetinė ataka yra laikoma karo veiksmu. Nėra precedentų ir tam, kad būtų pripažinta, jog vienos šalies masinės kibernetinės atakos gali susilaukti tokių pačių atsakomųjų veiksmų jai arba jos sąjungininkėms.
Derybos dėl kibernetinio saugumo kūrimo pasaulyje tikriausiai užtruks dar daug metų, o tokie išpuoliai kaip Gruzijoje ar Estijoje pasikartos ne kartą ir tik patvirtins kibernetinio saugumo kūrimo svarbą.


Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Internetas, informacinės technologijos, e-Projektai    Komentarų: 0


Turite ką pasakyti į temą? Komentuokite!