2007 11 15

Lithuanian AirSoft SWAT Team. Jonava 8-)

Jonavos airsoft`o SWAT (specialiųjų ginklų ir taktikos) komandos raida – laipiojimo komandos (2001 – 2005 metai) nariai Anglijoje (2005 – 2006 metais) įsigyja pirmuosius ginklus ir žaidimų, šratasvydžio taktikos patirties vietiniuose klubuose, kol pagaliau čia, Lietuvoje, imama formuoti pilnavertė, gerai “ginkluota”, apsirūpinusi ir pasirengusi komanda:

Daugiau info: SWAT.lt


Taktinis ir pramoginis šratasvydis - "AirSoft", dažasvydis    Komentarų: 0
2007 10 19

Prie ruso buvo geriau?! :)

Viskas tuo pasakyta :D

Prie ruso buvo geriau? :D

+ alternatyva, požiūris, kurį radau kažkur internete apie tuos laikus:

“Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti su šalmu. Siaubas.

Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą.

Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!

Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą. Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.

Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų,
kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto… Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo!

Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio!

Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo.

Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą.

Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!?

Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius, mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su jų bendru sutikimu. Jų pačių labui…

Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip
automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje. Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites! O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė! O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana”?! Arba ši stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!” O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli…vaistai! Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!” Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų… Mažas langelis iš virtuvės į vonią – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas arkliukas… Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą… Sysiojantis berniukas ant tualeto durų… Televizorius „Rubin” – imi reples ir bim-bim-bim! Glaudės su inkariuku… atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!” Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti.

Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo… Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!

Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga. „Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga…” Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių!

O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta… O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to nepilnametis!

Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje.

Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai…”


Istorija, archeologija, paveldas, legendos, Humoras, pokštai    Komentarų: 1
2007 10 11

Bacause You Loved Me… by Soldier

Mūsų Meilės fotometraštis :: 2003 – 2007 metai

Nes tai, Mergyt, Tikra! M… Tave… :*

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Celine Dion – Because You Loved Me lyrics

For all those times you stood by me
For all the truth that you made me see
For all the joy you brought to my life
For all the wrong that you made right
For every dream you made come true
For all the love I found in you
I’ll be forever thankful baby
You’re the one who held me up
Never let me fall
You’re the one who saw me through through it all

You were my strength when I was weak
You were my voice when I couldn’t speak
You were my eyes when I couldn’t see
You saw the best there was in me
Lifted me up when I couldn’t reach
You gave me faith ‘coz you believed
I’m everything I am
Because you loved me

You gave me wings and made me fly
You touched my hand I could touch the sky
I lost my faith, you gave it back to me
You said no star was out of reach
You stood by me and I stood tall
I had your love I had it all
I’m grateful for each day you gave me
Maybe I don’t know that much
But I know this much is true
I was blessed because I was loved by you

You were my strength when I was weak
You were my voice when I couldn’t speak
You were my eyes when I couldn’t see
You saw the best there was in me
Lifted me up when I couldn’t reach
You gave me faith ‘coz you believed
I’m everything I am
Because you loved me

You were always there for me
The tender wind that carried me
A light in the dark shining your love into my life
You’ve been my inspiration
Through the lies you were the truth
My world is a better place because of you

You were my strength when I was weak
You were my voice when I couldn’t speak
You were my eyes when I couldn’t see
You saw the best there was in me
Lifted me up when I couldn’t reach
You gave me faith ‘coz you believed
I’m everything I am
Because you loved me

I’m everything I am
Because you loved me


Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 0
2007 10 07

Mūsų kariuomenės (ne)sugebėjimas daryti reklamą…

Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama (na bent aš su bendraminčiais diskutuojam, mąstom. Kaip ten valdžia – nežinau :) apie būtinybę steigti kažkokius verbuotojų etatus, padalinius, nes ne už kalnų diena, kai šauktinių nebebus, o kai dabartinė visuomenė, jaunimas tokie “motyvuoti” tai tokių pareigybių, pastangų tikrai prireiks ;)

Pagrindinį agitacinį darbą dirbs KASP – važiuos savanoriai į mokyklas, darys pristatymus, motyvuos, nes patys bene vieninteliai struktūroje motyvuoti ne vien pinigais…

Taip pat girdėjau, kad transformuoti galvoja prievolės skyrius, pritaikyti dirbti tokį darbą. Bet ką ten taikyti – jei liks skyriuje ta pati bobelka, seržantas ir karininkas, įprate tik bylas archyvuoti ir spaudus dėlioti į šauktinių knygeles… tai tiek ten tų ir rezultatų bus :)

Čia reiktų poros gerų, jaunų karių, turinčių vadybininko talentą, nebijančių ir mokančių malti liežuviu, apsirengusių pavyzdinga uniforma ir manipuliuojančių kalendoriukais, gairelėmis, plakatais ir FAKTAIS, skaičiais kaip gera tarnauti Tėvynei ;)

Tad vis mąstau apie projektuką, kuris įdomiai pristatytų tarnybą, mokslus, algas, perspektyvas, platintų spaudą, atributiką, plakatus visokius ir kitaip propaguotų kariuomenę visuomenėje ;) Nes tiesą sakant visas VRD su savo milijonais, bet dykaduoniavimu, darbų darimu atbulomis rankomis – užknisa :( O čia laikas nuo laiko zmonės vis šokasi kurti kažką karybos tematika, bet yra grubiai “gesinami” – tai štai, Jums idėja verta, kad Tėvynė kada nors paminklą pastatytų :D

Pvz.: labai puikiai tokios sistemos veikia JAV / DB – užeini į puslapį, tarkim: ArmyJobs.mod.uk ar GoArmy.com – miela malonu, kaip pristatoma kariuomenė! Pasižiūri video, pasklaidai nuotraukas – nors imtum ir įstotum jei galėtum :) Pasižiūrėkit video… vaizdai vaizdais, neiko ypatingo, bet žodžiai! tai kažkas TOKIO… už širdies griebia (“…the strenght to get over yourself!…), ašarą spaudžia:

Viskas apie reklamos ir verbavimo kompaniją “Army Strong”: usaac.army.mil/sod/ … mūsų VRD Oiii kaip TOLI iki tokio lygio :P

Dar kažkas domina? Užpildai el. užklausimą, po kelių dienų į namus gauni įspūdingą žurnalą su atsakymais į daugelį tipinių klausimų, dar įspūdingesnį DVD iš serijos “pažiūrėk kokie mes šaunūs, prisijunk ;)”. O dar po kelių dienų, keli artimiausi daliniai pagal tavo gyvenamąją vietą gauna centralizuotai apdorotus duomenis, kur, kokie potencialus rekrūtai gyvena, kuo domisi ir atsiunčia pakvietimus apsilankyti pas juos – “ateik pas mus, inžineriai tai jėga! Kompensuosim kelionės išlaidas, mokėsim gerą algą ir siųsim į įdomius kursus!”…”ne, ateik pas mus, logistika – jėga ir prie pat Tavo namų! Alga + mokslai + med. rūpyba + kelionės – garantuota!” ;)

Pas mus tai galetu buti TevynesLabui.lt ar PKT.lt tarkim. Tam milijonų nereikėtų :) Tik geranoriškumo iš oficialių šaltinių – KAM VRD, paramos medžiaga, video, literatūra, atributikos platinimui ir kažkokių projektinių pinigų, tarkim 1-o etato išlaikymui, kabineto kokio, serverio, pašto išlaidų padengimui ir viskas :)

Ech, kažin ar gyvas dar sulauksiu blaivaus proto prošvaisčių ir kažko panašaus marijos žemėje iš ten… aukštai… KAM… :)

– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –

Papildymas 2008 03 30 d.:
SULAUKIAU :D Ir gan greitai… Nežinau kiek čia mūsų straipsnių ir pasisakymų įtaką, kad pagaliau kažkas praregėjo ir toks projektas išvydo dienos šviesą, bet vistiek malonu, kad susiję labai glaudžiai su mano išsakyta problema ir pasiūlymais 8) Tai – Karys.lt – projektas kolkas ne įtin išvaizdus ir kokybiškas, bet vistik tai milžiniškas žingsnis pirmyn ;) Yra intervių su profais, yra nuotraukų, yra profesijų, pajėgų, ginklų pristatymai ir t.t. Netgi galima užpildyti anketą, pareikšti norą tarnauti… labai jau preliudijos į mano mintis :)


Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0
2007 10 02

Žmogus, kuriam priklauso internetas

Turbūt nė vienas skaitytojas nėra girdėjęs Kevino Hamo vardo. Tai vienas tų žmonių, kuriuos nuolat keikia ir populiarių tinklalapių administratoriai, ir internautai. Kevinas – galingiausias ir turtingiausias kibernetinis skvoteris, interneto domenų medžiotojas. Jo turimų domenų imperijos vertė šiandien viršija 300 milijonų JAV dolerių. O juk prieš aštuonerius metus šis vaikinas dar tik žengė pirmuosius tinklalapių kūrimo ir programavimo „Perl“ kalba žingsnius.

<%image(kevin_ham.jpg|310|400|Kevin Ham)%>

Neteisėti interneto naujakuriai

Kibernetiniai skvoteriai ne veltui gąsdina kiekvieną populiaraus tinklalapio savininką, nesvarbu, ar tai yra vienas asmuo, sukūręs didelio populiarumo sulaukusią svetainę, ar milžiniška kompanija. Tinklalapio prižiūrėtojui pamiršus laiku atnaujinti naudojamo domeno registraciją, domenas netrukus tampa kiberskvoterio nuosavybe. Buvusiam domeno savininkui tenka arba susitaikyti su tuo, jog jo tinklalapio lankytojus pasitiks daugybė reklaminių skelbimų, arba mokėti milžiniškas sumas už domeno išpirkimą. Yra ir trečias būdas – kovoti dėl teisės į domeną (paprastai domeno pavadinimas yra susijęs su buvusio savininko registruotu prekės ženklu). Kaip vieną iš pavyzdžių galima pateikti Microsoft kompaniją, įnirtingai kovojančią su bet kokių į jos pavadinimą panašių domenų savininkais. Vis dėlto dažniausiai pasirenkamas išpirkimo būdas – vien dėl to, kad kiekviena diena, praleista bylinėjantis teismuose, kompanijai kainuoja daugybę atbaidytų potencialių klientų, vietoj jos tinklalapio išvydusių reklamų kratinį.

Dar prieš keletą metų Kevinas Hamas retokai pasitraukdavo nuo savo namų kompiuterio, tuo tarpu šiandien jis yra nuolatinis Las Vegaso pokylių svečias, visada apsuptas turtingų investuotojų. To priežastis – vien per pastaruosius trejus metus daugiau kaip 130 procentų išaugusi ir 66 milijonus įrašų pasiekusi interneto domenų rinka. Apytiksliai kas dvi sekundes internete užregistruojamas naujas domenas. Tačiau pagrindinis pajamų šaltinis yra antrinė rinka, kurioje vertingiausi domenų vardai, pritraukiantys tūkstančius lankytojų ir duodantys pajamų iš Google ar Yahoo! reklamų tarnybų, kainuoja milžiniškus pinigus. O žmonės, turėję pakankamai įžvalgos ir drąsos vadinamojo dot.com žlugimo metu nusipirkti niekam nereikalingus domenus, šiandien yra vertingiausių interneto tinklalapių savininkai.

Kevino Hamo istorija, arba Praturtėjimo internete instrukcijos

37 metų Korėjos emigrantų sūnus šiuo metu yra mažai žinomos kiberskvoterių hierarchijos viršuje. Nors Kevinas yra tik vienas iš daugelio „sunkiasvorių“, jį galima vadinti įžvalgiausiu ir ambicingiausiu. Turėdamas šeimos gydytojo profesiją, Kevinas mediko praktiką atidėjo vėlesniam laikui – interneto galimybės jam pasirodė kur kas patrauklesnės. Nuo 2000 metų iki dabar vaikinui pavyko tyliai sukaupti apie 300 000 domenų kolekciją, šiuo metu jam atnešančią apie 70 milijonų JAV dolerių pajamų per metus. Dažniausiai veikdamas vienas, Kevinas išnaudojo visas progas ir galimybes, kartais rasdamas ir originalių būdų plėsti savo imperiją: verslo pradžioje sukūrė programą, leidusią greitai ir pigiai nusipirkti laisvus domenų vardus, buvo vienas pirmųjų, pasinaudojusių domenų pirkimo sistemos spraga, suteikusia galimybę nemokamai užregistruoti domeno vardą ir po kiek laiko jį grąžinti.

Kevinas yra vieno naujausių ir išradingiausių tokio pobūdžio planų autorius – jis įgyvendino idėją pasipelnyti iš milijonų internautų, suklydusių renkant tinklalapio adresą ir vietoj .com galūnės parašiusių .cm. Daugybė populiarių .com domenų „atspindžių“ .cm srityje peradresuojami į vienintelį tinklalapį – agoga.com. Žinoma, šiame tinklalapyje yra daug reklaminės informacijos, o jo savininkas… taip, jau minėtas Kevinas. Šis tinklalapis naudingas ir Kamerūno, kuriam priklauso .cm domenų sritis, vyriausybei, mat Kevinas su ja gana nesunkiai susitarė, kad už tam tikrą pelno dalį visos į niekieno nevaldomus .cm domenus siunčiamos užklausos būtų peradresuojamos į agoga.com tinklalapį. Kiberskvoterių karaliaus taikiklyje dėl akivaizdžių priežasčių yra ir Kolumbijos (.co), Omano (.om), Nigerio (.ne) bei Etiopijos (.et) domenai.

Turint galvoje Kevino užimamą padėtį interneto erdvėje (jo tinklalapiai sulaukia apie 30 milijonų unikalių lankytojų kiekvieną mėnesį), gali pasirodyti neįprasta, jog apie jį žino gana nedaug žmonių. Net pačių kibernetinių skvoterių bendruomenėje tai yra žmogus-paslaptis. Kevino vardo neišvysite nė vieno domeno registracijos duomenyse ar pareiškime dėl „Kamerūno triuko“ patento įsigijimo. Tokio slaptumo priežastys nesunkiai suprantamos: Kevinas nestokoja priešų. Pelningas „Kamerūno triukas“ jam gali kelti nemažai problemų – galima tikėtis, jog didelių korporacijų teisininkai bylinėsis dėl neteisėto prekybos kompanijų ženklų naudojimo.

Nuo gydytojo – iki domenų magnato

Kevino sėkmės istorija prasidėjo 1998 metais, kai jis, pastebėjęs, jog internete informacija apie tinklalapių paslaugas teikiančias bendroves labai išskaidyta ir neišsami, sukūrė tiekėjų katalogą ir paskelbė jį hostglobal.com tinklalapyje. Po šešių mėnesių ši svetainė Kevinui jau davė apie 10 000 JAV dolerių pajamų. Tačiau to ambicingam jaunuoliui nepakako – vienam jo svetainėje besireklamuojančios kompanijos atstovui prasitarus apie tai, jog viena reklama per mėnesį kompanijai atneša apie 1500 JAV dolerių pelną, Kevinas nusprendė įžengti ir į šią sritį. Netrukus jis sukūrė dnsindex.com tinklalapį, suteikusį lankytojams galimybę įsigyti norimą domeną. Be to, buvo įtraukta ir itin naudinga pirkėjų pageidaujama funkcija – kas savaitę atnaujinami prieinamų domenų sąrašai. Kai kuriuos jų Kevinas pateikdavo nemokamai, kiti kainavo iki 50 JAV dolerių. Po dviejų mėnesių jis jau turėjo per 5000 klientų.

2000 metų birželį abi svetainės Kevinui per mėnesį atnešdavo iki 40 000 dolerių pelną, o to pakako, kad jis atsisakytų tęsti darbą ligoninėje. Be to, kaip tik tuo metu triukšmingai sprogo dot.com burbulas ir šimtai tūkstančių vertingų domenų staiga buvo imti laikyti nereikalingais. Tuo tarpu Kevinas jau laukė, kai baigsis jų registracijos galiojimas. Laisvų domenų registracija tada dar buvo gana sunkus darbas – už domenus atsakinga kompanija du kartus per dieną skelbdavo kelių milijonų domenų sąrašus, kuriems vien tik atsisiųsti tuometinėmis sąlygomis reikėdavo kelių valandų. Sąrašų analizei Kevinas sukūrė programą, galėjusią palyginti du sąrašus ir pateikti iš naujesnio sąrašo išnykusius įrašus. Po kelių dienų šie domenai būdavo laisvi, o Kevinas karštligiškai skubėdavo juos įsigyti.

Vaikinui netrūko ir ne ką mažiau išradingų konkurentų. Pavyzdžiui, programų kūrėjui Yun Ye pavyko automatizuoti ir domenų pirkimus, taip gerokai pagreitinant visą procesą (Yun Ye tapo kultine figūra kiberskvoterių bendruomenėje, kai 2004 metais savo sukauptą 100 000 domenų portfelį pardavė vienai rinkodaros bendrovei už 164 milijonus dolerių). Netrukus analogišką programą sukūrė ir Kevinas, tačiau jam to jau nepakako.

Siekdamas aplenkti varžovus, vaikinas žengė drąsų ir įžūlų žingsnį – sudarė sutartis su dauguma domenų registravimo paslaugas teikiančių bendrovių, turinčių tiesioginį priėjimą prie centrinių už registraciją atsakingų tarnybinių stočių. Tai kainavo nepigiai (iki 100 JAV dolerių už domeną, kai įprasta jo kaina siekė 8 JAV dolerius), tačiau leido aplenkti daugumą konkurentų. Dar viena agresyvi ataka, kuria pasinaudojo Kevinas, – savotiškas domenų „ragavimas“, kai dėl domenų registravimo sistemos ypatybių leidžiama užregistruoti patikusį domeną, o po kelių dienų jo atsisakyti. Tai suteikė galimybę užsisakyti šimtus tūkstančių atsitiktinai sugeneruotų domenų vardų, patikrinti jų populiarumą ir pasilikti vertingiausius. Ši praktika ilgai nesitęsė – netrukus Kevinas ir kiti kiberskvoteriai dėl domenų vardų panašumo į registruotus prekių ženklus pateko į įvairių kompanijų akiratį. Tapo akivaizdu, jog gaunamas pelnas nepateisina rizikos.

Įspūdingiausias Kevino išradimas – jau minėtas ir gana neseniai įgyvendintas „Kamerūno triukas“. Beje, šis metodas buvo oficialiai apibrėžtas ir patentuotas vieno iš Kevino partnerių. Kadangi Kamerūne yra vos 167 000 interneto ryšį turinčių kompiuterių, šimtus milijonų laisvų domenų (pavyzdžiui, pabandykite aplankyti kompiuterija.cm, ir prisijungsite prie 8 milijonų internautų, kiekvieną mėnesį „apsilankančių“ agoga.com). Toks planas turi dar vieną privalumą: kadangi siunčiamos visos užklausos, jų nerūšiuojant pagal domenų vardus, tokiu elgesiu nepatenkintos kompanijos beveik neturi teisinių galimybių kovoti su Kevino veikla. Įstatymai taikomi tik konkrečius domenų vardus užregistravusiems asmenims, o ne „aklam“ užklausų peradresavimui.

Nepaisant prieš tokią veiklą nukreiptų įstatymų, tendencija pirkti domenų vardus aktuali ir dabar. Smulkūs kiberskvoteriai savo „kolekcijas“ pardavinėja didesnėms kompanijoms. Dėl to, Kevino nuomone, ateityje visi geriausi interneto domenai neišvengiamai priklausys keletui kompanijų. Be abejo, Kevinas tikisi būti tarp tų laimingųjų. Anot jo, „jei valdai visus domenus – valdai ir patį internetą“.


Internetas, informacinės technologijos, e-Projektai    Komentarų: 0
Puslapiai:«1...868788899091929394»