2005 12 10

San Callisto katakombos Romoje

       2005 metų pabaigoje trys Lietuvos digeriai lankėsi Romoje. Fantastiškas miestas, fantastiška aplinka ir istorija. Būtų galima pasakot ir rodyti ilgai, bet čia pateikiame kai ką išskirtinai įdomaus ir digeriško – fotoreportažą iš San Callisto katakombų – vietos kurioje griežtai draudžiama fotografuoti… :-)

       Romos katakombos apipintos legendomis, tačiau ir be legendų jos pakankamai įspūdingos! ~20 km giliai (10-30 m.) po žeme besitęsiatys labirintai, šimtmečius grumste ir uoloje rausti koridoriai ir kriptos, dešimčių tūkstančių romėnų amžinojo poilsio vieta… ir pagaliau – tiesiog genialus inžinerinis statinys pagal savo ventiliacijos bei apšvietimo sistemą! 11 balų dešimbalėje sistemoje ;-)

Mėgaukitės:

Catacombs of San Callisto (Rome, Italy)

Catacombs of San Callisto (Rome, Italy)

Catacombs of San Callisto (Rome, Italy)

Catacombs of San Callisto (Rome, Italy)

Catacombs of San Callisto (Rome, Italy)

Catacombs of San Callisto (Rome, Italy)

Catacombs of San Callisto (Rome, Italy)

Catacombs of San Callisto (Rome, Italy)

Grippen :)

Catacombs of San Callisto (Rome, Italy)

Catacombs of San Callisto (Rome, Italy)

Catacombs of San Callisto (Rome, Italy)

       Atsiprašome už nekokybiškas foto – kaip jau minėta, ten griežtai draudžiama fotografuoti, o nusižengus šiam reikalavimui, tikėtini nemalonumai su karabinieriais ir kelių tūkstančių eurų bauda! Šios nuotraukos darytos įtin sudėtingomis sąlygomis, kai atitrūkti nuo grupės, nuo gidės akylų akių nė sekundei negali, ka jau kalbėti apie patogų fotografavimą nuo trikojo ar kruopštesnį kompozicijos parinkimą… As good as it is. O jei manot kitaip – nuvažiuokit padaryti geresnių foto ;-)

       Gailą, bet laikas ir pasirengimas mums leido aplankyti tik šias – San Callisto – katakombas Romos priemiestyje. Ir tai, tiesą sakant, tik mažą, oficialiają jų dalį, kurioje įrengtas savotiškas muziejus ir rengiamos ekskursijos (5 eurai žmogui, keli šimtai metrų koridorių, 15 min turas su gidu… :-/).

       Pačiame Romos mieste ir tuo labiau priemiesčiuose – šimtai panašių koridoriais besijungiančių ar pavienių katakombų kompleksų. Tai neišsiamiamas tyrynėjimų ir žavėjimosi objektas!

       Mes ten dar sugryšim ir pratesim pasakojima…

Informacija ir nuotraukos: Grippen, Soldier, Zhucka
Daugiau informacijos:
 http://catacombe.roma.it 


Sindikuoti įrašai    Komentarų: 0
2005 11 15

Geriausi langų valytojai – bebaimiai vyrai

Aukštų pastatų fasadų plovimu užsiima profesionalai

Ne vienas, nužvelgęs aukštą pastatą žvilgančiais langais, susimąsto, kaip jie yra valomi. Tuo užsiima ne kibirėliais nešinos moterys, bet specialiai tokiam darbui pasirengę ir aukščio baimę įveikę vyrai.

Vanduo purškiamas stipria srove

Vienus kelių aukštų pastatus galima nuplauti ir stipria vandens srove ar šepečiu, pasikėlus specialiu bokšteliu. Nuvalyti keliolikos aukštų pastatų fasadus jau tenka samdyti aukštalipius, kurie gali virvėmis nuo stogo leistis žemyn ir šveisti langus bei sienas.

Kaune esančio BLC biurų centro langus nuvalo jame įsikūrusi UAB “Danclean”. Bendrovės technikos vadovas Juozas Bartkevičius sakė, kad tik apatiniai langai nuvalomi lengvai – pasilipus ant kopėčių.

“Turime technikos, kuria aukšto slėgio vandens srove galime nuplauti 15-17 metrų aukštyje esančius langus. Jeigu reikia aukščiau – statome bokštelį, kuriame įsilipę darbuotojai stiklą valo rankomis. Penktą BLC aukštą taip ir valome”, – pasakojo jis.

Savanorių prospekte iškilusio daugiaaukščio verslo centro langai buvo nuvalyti jį pastačius. “Jis atidarytas tik prieš metus, dar nebuvo reikalo, bet jau greitai reikės valyti. Tada samdysime bendrovę, kuri užsiima tokiais darbais”, – sakė vienas centro savininkų Regimantas Skaržauskas.

Aukščiausią pastatą nuvalo per mėnesį

Aukščiausias pastatas Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra 33 aukštų ir 148,30 metro (įskaičiuojant anteną) verslo centras “Europa” Vilniuje. Jį valdančios UAB “Hanner Development” projektų vadovė Jurgita Bažanovienė sakė, kad apie tai, kad reikės kažkaip nuvalyti fasadą, galvota jau projektuojant pastatą.

“Todėl ant stogo įrengti bėgeliai – toks vamzdis, prie kurio lynais tvirtinamas vežimėlis. Jame sėdintys du žmonės ir valo fasadą. Paprastai tai darome du kartus per metus, bet prireikus valome ir papildomai”, – sakė ji.

Anot jos, pastato fasado valymas per metus kainuoja 26 tūkstančius litų. Šie pinigai yra įskaičiuojami į biurus nuomojančių įmonių eksploatacinių išlaidų sąskaitas.

Aukščiausią Lietuvos pastatą valančios UAB “Topclean” darbų vadovas Juozas Zabarauskas sakė, kad nuvalyti “Europos” pastatą du žmonės užtrunka mėnesį.

Lyderiai darbo turi užsienyje

Aukščiausiems pastatams valyti dažnai kviečiami klaipėdiečio Aleksandro Gridino įmonės pramoninio alpinizmo specialistai. “Nesame vienintelė įmonė, kurioje darbus atlieka aukštalipiai. Bet mūsų bendrovėje dirba apie 50 žmonių, kitose – po 3-4. Aukštalipiai darbuojasi virvėmis nusileisdami nuo stogo”, – pasakojo “Gridins group” savininkas, kurio darbuotojai įvairiausius aukštybinius darbus atlieka ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir Pietų Amerikoje, Azijoje.

“Lietuvoje neturime daug užsakymų, bet ir joje valome fasadų stiklus. Pavyzdžiui, “MB Baltic” biurų kompleksą, kurio fasadų plotas – apie 16 tūkstančių kv. m. Neseniai šį pastatą plovė 12 žmonių. Prie jo darbo užtenka 2-3 savaitėms”, – sakė A.Gridinas.

Klaipėdos bendrovėje fasadų plovimas kainuoja apie 4-5 litus už kv. m. Kaina priklauso nuo pastato aukščio, pasirinktos technologijos.

“Kol kas Lietuvoje aukštalipiams nelabai apsimoka dirbti, nes čia žmonės dar neįpratę, kad viskas būtų tvarkinga ir gražu. Lietuvoje mes tik mokomės, o pagrindinius darbus atliekame užsienyje”, – pasakojo verslininkas.

A.Gridinas sakė, kad nesistengia tapti monopolininku. “Mums tai nenaudinga. Esame tarptautinės aukštuminių darbų pramonėje, naudojant alpinizmo įrangą, asociacijos (IRATA) nariai, turime teisę mokyti žmones, išduoti europinius sertifikatus. Visos buvusios SSRS šalys pas mus mokosi. Dažnai gauname užsakymų iš objektų, kuriuos galėtų apsiimti kitos kompanijos, bet jos neturi pakankami specialistų, todėl tenka mums dirbti. Mes orientuojamės į darbus užsienyje. Vaikinai ten normaliai uždirba, pinigus parsiveža į Lietuvą ir neišvažiuoja iš jos. Juk tai labai svarbu”, – sakė verslininkas.

Alpinistai nepageidaujami

Kai kurios įmonės fasadams nuvalyti samdo alpinistus, tačiau A.Gridino bendrovėje tarp aukštalipių jų nėra. “Jie galėtų dirbti tik instruktoriais. Lietuvoje mažai tikrų alpinistų, save taip vadina paprasti turistai. Be to, gerai dirbantį žmogų lengviau išmokyti laipioti nei tą, kuris moka laipioti, išmokyti dirbti”, – savo argumentą pateikė verslininkas.

Tarp aukštalipių nėra ir moterų, nors anksčiau buvo pageidaujančių. “Jos gali palaipioti, dalyvauti varžybose, bet dirbti mūsų bendrovėje būtų per sunku. Kai kurie mūsų vyrai šiuo metu dirba Angoloje, kur 35 laipsniai karščio, kiti – Šiaurės Norvegijoje, kur šalta. Moterims tai būtų per sunku”, – sakė A.Gridinas.

“Kauno diena”


Alpinizmas, laipiojimas, darbas aukštyje    Komentarų: 0
2005 09 27

Alytaus miesto gynybiniai įtvirtinimai

Alytaus fortas

“…devintojo dešimtmečio pradžioje numatyta nuo 1890 m. statyti Alytuje Rusijos pasienio 3 klasės tvirtovę. Joje turėjo būti 4 fortai, viso 5 kompleksai (1-asis fortas is 2-jų dalių). Iki 1887 m. buvo nutiesti ar rekonstruoti keliai iš Alytaus į Seinius, Kalvariją, Balbieriškį, dešiniame Nemuno krante – į Kauną ir Gardiną, o 1892 m. – geležinkelis į Suvalkus. Radialinius kelius iš Alytaus sujungė skersiniai keliai, kurie palengvino susisiekimą tarp fortų. Didėjantis fortų statybos mastas skatino Alytaus miesto augimą.1900 m. baigtos kareivinės. Dabar yra išlikę 2-jų fortų likučiai – žemės pylimai…”

       Alytaus tvirtovę sudarė keturi fortai ir 4 000 karių įgula. 1914 m. liepos mėnesį rusai paskelbė mobilizaciją. 1914 m. rugpjūčio 1 d. prasidėjo rusų – vokiečių karas. Rusai Lietuvoje telkė savo pirmąją armiją, vadovaujamą generolo Rennenkampfo. Jo štabas įsikūrė Vilniuje. Pirmoji armija pavadinta „Nemuno“ vardu, nes buvo išdėstyta pagal Nemuno vidupį. „Nemuno“ armijos dauguma buvo lietuviai.

       Rudenį vokiečiai bombardavo Alytų. Nors Alytaus tvirtovė susidėjo iš keturių fortų ir dar pagalbinių apkasų, rusai iš jos traukėsi be pasipriešinimo. Tuo metu užsidegė Alytaus centras. Spėjama, kad gaisras kilo nuo vokiečių artilerijos sviedinių.

       Rusų valdžia ragino alytiškius nuo karo veiksmų trauktis į Rusijos gilumą. 1915 m. rugpjūčio mėnesį į Rusiją iš Alytaus pasitraukė rusų įgula, valdininkai ir kai kurie alytiškiai. Rusų paskutiniai daliniai, prieš pasitraukdami iš Alytaus, išsprogdino geležinkelio tiltą po to miesto bei Kaniūkų tilto vidurinę dalį.

       Tai buvo vokiečių okupacijos pradžia 1915 – 1918 m.

Ekspedicijos dalyviai / informacijos šaltinis: internetas, Žaibas


Sindikuoti įrašai    Komentarų: 0
2005 07 02

Vyriausias brolis

Testo Point.lt rezultatas:

Daugelis apie jį sako: Jis atvėrė man akis, arba: Jo dėka aš šiandien esu čia, ir taip toliau. Jie klysta. Iš tikrųjų jis neturi potraukio ir noro mokyti kitus gyventi, ir rinkti sekėjus. Jis yra inteligentiškas ir save kontroliuojantis, tai jo vidinis ištvermingumas, kuris vilioja kitus stengtis būti panašiems į jį. Net jeigu jis yra kažkur toli, jo vardą visą laiką atsimena draugų būryje (deem…): Jis sakė, Jis darė, ir taip toliau. Tik jo dėka atsirado posakis: geri mokytojai – geri mokiniai. Jis mokosi tik tai, kas jį domina ir jeigu (du kartus) paklausi, atsakys keliais žodžiais, bet labai taikliai ir aiškiai, nenukrypdamas nuo temos. Jeigu reiks, jis paaiškins iki molekulinio lygio. Senatvėje jis galvoja, kad jo gyvenimas išbyrėjo kaip smėlis tarp pirštų – nežiūrint į tai, kad jis visą laiką buvo apsuptas šimtų žmonių dėmesio. Net po mirties jis dar ilgai gyvens žmonių atsiminimuose ir legendose, kurias sukuria apie jį. Legendinis žmogus.

8-)


Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 0
2005 02 05

Devyni amatai, dešimtas – aukštis

Apie aukštalipius dar nekuriami filmai, nors vien Rusijoje kasmet žūva apie 12-a šios rizikingos profesijos atstovų. Klaipėdiečiai aukštalipiai, dirbantys NATO karinių bazių laivuose, naftos įmonėse, bažnyčių bokštuose, ant laivų stiebų ir statybų pastolių bet kokiu oru, net 130-ies metrų aukštyje, žinomi jau ne tik Europoje, bet ir Japonijoje, Brazilijoje, Skandinavijos šalyse.

Kol kas tarptautinius IRATA asociacijos sertifikatus vieninteliai iš buvusios Tarybų Sąjungos aukštalaipių turi 29 klaipėdiečiai, o šią vasarą komanda turi išaugti iki 50-ies narių. Kol kas tarp jų nėra nė vienos moters.

“Aukštybėse galime ir naujagimį priimti”

“Mums atlygis – ne tik pinigai ir šlovė, – sako pramoninio alpinizmo įmonės vadovas Aleksandras Gridinas. – Greito pelno besivaikantys vaikinai nesirenka amato, tampančio likimu. Galime didžiuotis, kad tarptautinės IRATA asociacijos sertifikatus turime vieninteliai iš buvusios Tarybų Sąjungos aukštalipių, ir tai suteikia galimybę dirbti stambiausiose pasaulio kampanijose.”

Kai kalbėjomės, keletas klaipėdiečių komandos supervizorių buvo išvykę į Japoniją, vėliau laivu pasieks Korėją. Supervizoriai – tai III lygio aukštalipiai, atsakingi už saugą ir galintys atlikti gelbėjimo darbus, pavyzdžiui, suteikti pagalbą žmogui pažeistu stuburu, ne ilgiau kaip per 12-a minučių nuleisti jį žemyn. Aukštalipiai yra išmokyti net gimdyvei ant dangoraižio stogo suteikti pagalbą ir priimti naujagimį, jei tik to prireiktų.

Jiems nėra žodžio “negaliu”. Jie privalome padaryti tai, ko kiti neįstengtų. “Matai, kad tai neįmanoma, bet padarai”, – sakė Aleksandras.

Dirba kaip betmenai

Aleksandro vyrai remontavo naftos gręžinį STATOIL-o bokšte, pakibę 130-ies metrų aukštyje, kai vėjas siekė kone 15 metrų per sekundę, dirbo ant Rygos vantinio tilto, nuo kurio prieš keletą metų nukrito ir užsimušė žmogus.

“Kur slypi mūsų kaifas ir adrenalinas? Negali padaryti klaidos. Visada privalai numatyti du žingsnius į priekį.” Aukštalipiai turi turėt savo paslapčių, ir yra dalykų, kurių pašaliečiams niekada nerodom. Štai Korėjoj tanklaiviuose įlipo į didžiulę metalo dėžę lygiomis sienomis ir be pastolių. “Užkabinau virvutę”, – lakoniškai paaiškina. Būna taip, kad dieną, dvi ar tris turi ruoštis, galvoti darbų strategiją, geometriškai tiksliai apskaičiuoti, o po to užduotį atlieka greitai kaip kokie betmenai. Štai vokiečių, švedų aukštalaipiai atsisakė vieno objekto, vos pradėję dirbti, o Gridino vaikinukai per pustrečio mėnesio sumontavo 2 800 tonų karkasus.

Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje keturias paras aukštalipiai ruošėsi pastatyti 600 kg sveriantį kryžių, o pastatė per 3 valandas – be specialios kėlimo technikos. Beje, apstulbino rusų cerkvės kupolus dažę pravoslavų vienuoliai, atsisakę aukštalaipių pagalbos (matyt, turi levitacinių sugebėjimų) ir susitvarkę patys.

Klaipėdiečiai saugo Vaikų ligoninės padėkos raštus; čia jie padirbėjo be atlygio.

Demontuojant milžinišką Šv. Kazimiero bažnyčios kryžių, suvis nebuvo už ko užsikabinti, kad nesugadintum sienų apdailos, bet įmantriai kampuose pritaisius virves, jį pavyko nuleisti.

“Vilniuje, “Siemens” arenoje, vyrai kabino “Švyturio” reklamą – fantastinė situacija. Procesui skirtos 6 valandos, arenoje kėdės eina į viršų 60 metrų, 45-ių laipsnių kampu – vienintelis būdas buvo reklamą pakelt įstrižai ir sumontuoti. Ketvertą valandų galvojom būdus, ruošėm trasą, ir konstrukciją pernešėm oru. Kai baigėm darbą, visi buvę apačioje ėmė ploti”, – prisiminė Aleksandras.

Norvegijoj, jūroje naftą gręžusiame bokšte, dirbo tik amerikiečiai aukštalaipiai. Klaipėdiečiai pusę metų prašė darbdavių leisti ten pakeisti senus protektorius. Per penketą dienų pakeitė 150 vienetų, svėrusių po 150 kg – po šito žygio norvegai taip pat prapliupo aplodismentais.

Kai mūsų aukštalipiai dirbo NATO bazėje, laivuose, kuriais vežamas slaptas krovinys, amerikiečių kariuomenės pulkininkas paprašė per 8 valandas išardyti šoninį tentą – vaikinai tai atliko per 20 minučių! Tai vis amato gudrybės; viskas paprasta, kas genialu. Vaikinai sugebėjo išmontuoti Visagino AE reaktorius 52 metrų aukštyje, šie darbai buvę itin sudėtingi.

Ko neištvertų kalnų alpinistai

A. Gridinas nelinkęs į darbą priimti kalnų alpinistų. Mat ten yra rizikos momentų, gal 10 procentų ekstrymo, nes jie tam ruošiasi ilgai, o triumfo akimirka ištinka, kai įkopia į viršūnę. Pramoninis alpinistas turi mokėti kybodamas atlikti visus statybos remonto montavimo, dažymo darbus ir kartais tai trunka 8-10 valandų, šaltyje, siaučiant vėjams. Kai saulė įkaitina pastato skardą ir atsimuša ant langų stiklų – vaikinams iš nosies ir kraujas pliūpteli.

“Vaikinus renkamės iš rajonų, nes iš 100 miestiečių net 80 neturi kantrybės, valios bei ištvermės išbūti nepakenčiamomis sąlygomis ir padaryti tai, ko paprastas statybininkas negali. Todėl mūsų vaikinams aukštybėse dirbti tampa lengviau nei ant žemės. Paradoksas, bet kol kas tik žeme pėdindamas vienas vaikis sugebėjo susilaužyti koją.”

Kartais vienintelis naujoko trūkumas – antsvoris, o šiaip ko šiandie neturi – ryt gali pasiekti ir pralenkti kitus. Pirma sąlyga – eik mokytis. Nes už jėgą svarbiau – skvarbus, treniruotas protas. Intelektas – gyvybės išsaugojimo garantas. “Tarp mūsų vaikinų yra biologų ir archeologų, dailininkų, – Aleksandras, alpinistų vadinamas “tėčiu”, šūkteli naujoką – klaipėdietį Vytautą Kairį. Šnipšteli man: “Tik pažiūrėkit į tą jo Maklaudo kaselę ant galvos. Aš nespaudžiu, laukiu, kol susipras nusikirpti”. – Dirbi čia pusę metų. Sakyk, kiek turėčiau tau sumokėti, kad išeitum?”

Kai liekam vieni, Vytautas sako: “Atsisakyčiau visko, kad tik užsitarnaučiau jo ir vaikinų pasitikėjimą. Kai mačiau aukštalaipius per televiziją, jie man atrodė supermenai, bet kai pats pabandžiau – pastangos maksimalios, pojūčiai – nerealūs. Išmokau visko, ko reikia vyrui. Kai man liepė tanklaivyje nusileisti į ankštą patalpėlę, niekas nežinojo, kad turiu klaustrofobiją. Ir neišsidaviau. Per tris keturis kartus nugalėjau ankštų uždarų patalpų baimę. Čia negali laukti: ne aš, tai kitas padarys. Jei mato, kad susvyravai – pasiųs šalin. Turi psichologiškai bet kokiai situacijai pasirengti. Žinoma, norėčiau kilti karjeros laiptais, vadovaujančio darbo, didesnės atsakomybės ir dar didesnio ekstrymo”, – sakė Vytautas, studijuojantis Universitete rekreaciją ir turizmą.

Baimė – pažįstamas jausmas

“Klausiate, kur mano šlovė? Mano šlovė – mano vaikinai, paskui mane einantys į ugnį ir į vandenį. Gal aš jiems griežtumo etalonas, monstras, kai dirbam, bet kai kartu gyvenam užsienyje, aš ir indus suplaunu, kai mano eilė. Mes daug dėmesio skiriame kultūrai. Kiekvienoje egzotiškoje šalyje stengiamės ištaikyti laiko, kad kuo daugiau pamatytume, pažintume gamtą. O laisvalaikiu vaikinai sugeba atskleisti ir artistinius sugebėjimus. Per Jūros šventę dvidešimt vaikinukų rodė ugnies šou ant Meridiano stiebų. Man garbė, kai ateina jų žmonos, motinos, ir padėkoja už tai, kad jie pajuto savo vertę”, – sako Aleksandras Gridinas.

Beje, baimės jausmas jo komandai nėra nepažįstamas. Sykį pats vadas, užkopęs į aukštybes ir išvydęs porininko amerikiečio akyse paniką, pajuto, kad pakirto kojas. Teko nusileisti žemyn. Savo vaikinų gyvybėmis jis nerizikuoja. Todėl atsisakė darbo Čečėnijoje, Persų įlankoje, bet mielai imsis statyti pastolius Indijoje. Kai tanklaiviuose tenka leistis į kuro rezervuarus, vadovas eina pirmas, ir tik išbuvęs pusvalandį, įsitikinęs, kad vaikinams neteks prarasti sąmonės dėl kokių nuodingų garų, leidžia pasireikšti jiems.

Sykį sprogo degalų rezervuaro talpykla – teko žaibiškai pasišalinti iš tanklaivio, štai tąsyk vaikinai buvo išbalę kaip sniegas. Bet reakcija, orientacija ir šaltakraujiška nuovoka neleido sutrikti ir pulti į paniką.

Archimedo dėsnis

Apsidairėme aukštalaipių sporto salėje, kur jie kartais padeda treniruotis ir “Aro” vyrukams. Kas be ko – atsiveda palaipioti žmonas ir vaikus. Bet šįkart, supervizoriaus Artūro Vengalio treniruojami, vaikinai ruošėsi IRAT egzaminui: atėjo eilė III lygio sertifikatus gauti dar šešetui vaikinų. Jie – jau kvalifikuoti įvairių profesijų specialistai, mokėsi saugos ir gelbėjimo darbų.

“Šis darbas turi patikti. Kiti už adrenaliną moka pinigus, o tu už jį pats gauni algą, – kalbėjo Artūras. – Jeigu nebebijai aukščio – tu jau nesveikas. Mano draugas parašiutininkas sako neįsivaizduojąs, kaip galiu čia dirbti. Jis kaskart turi prisiversti šokti iš lėktuvo. Bet jeigu laikaisi saugos – jautiesi saugesnis, nei vakare išėjęs į miestą. Nebent koks ekstra atvejis, kai stiprus vėjas, o tu lipi į bokštą. Bet, kaip sako Archimedas: “Duokit man vieną atramos tašką – aš žemę pakelsiu!”

Aukštalipiai Marius Laurėnas, Raimundas Zablockis, Edgaras Byra, Darius Patapas, Tomas Daugintis, Andrius Kiričenko, Stasys Ašmontas ir Robertas Petrauskas sakė nesą prietaringi, bet į aukščiausius objektus neleidžia jaunavedžio, tebešvenčiančio medaus mėnesį. O kai miestas aukštybių kaubojams – kaip ant delno, sako pajuntą visus jaunystės, skrydžio ir gyvenimo malonumus…

Ivona Žiemytė, “Vakarų ekspresas”


Alpinizmas, laipiojimas, darbas aukštyje    Komentarų: 0
2004 11 07

Mano kolekcijos

Niekada nerinkau pašto ženklų ar drugelių, nors tai buvo be galo populiaru mano vaikystėje :) O pomėgis visokioms senienoms, relikvijoms pasireiškė jau senai, nevalingai… tempdavausi namo rastas monetas ar kokias pasagas. Numizmatika ar šiaip rimtu kolekcionavimu to nepavadinsi, nes viskas vyko natūraliai, neorganizuotai :)

Dabar, nuo taip 1999 metų visa tai įgijo konkretesnes kryptis, forma – domiuosi įvairia karine atributika, tad renku dabartinės Lietuvos kariuomenės dalinių skiriamuosius antsiuvus, juosteles, mažiau – kokardas, sagas. Užsienietiškų nemėgstu, nes tų pačių lietuviškų beveik nėrą vilčių surinkti visų, nes vis kažkas keičiasi, atsiranda naujų. Vienintelė išimtis – Sovietų Sąjungos karinis paveldas. Uniformos kokios, akipuotės dalys ar atributika – ji jau šiai dienai gan reta ir vertinama, tad stengiuosi tokių gauti, palaikyti. Taip pat labai mėgstu ir ne tokią fizinę ar moralinę vertę turinčią, bet man kažkodėl patrauklią karinę atributiką – kalendoriukus, lipdukus, puodelius, plakatus, brošiūras ir t.t.

Į akiratį vis patenka, tai ir prigriebiu kokius šaudmenis, minas, granatas 8) Stop stop, neskubėkit kviest policijos ;) Visa tai imitacija, mokomosios ar tiesiog vaizdinės interjero apipavidalinimo detalės, tokiems atvejams, kaip pvz. vadovaujant šaulių kuopai, visus būdavo mieliau pakviesti į simboliką nukabinėta, jaukią mokomąją klasę ir darbo kabinetą ;) Dabar truputi neturiu sąlygų visa tai efektingai panaudot namie, bet nieko, geri daiktai stovi – valgyt neprašo, ateis geresni laikai, turėsiu gal kada savo namus, tada paskirsiu kokią patalpą savotiškam “muziejui”.

Prie viso to į dėžutę metasi įvairios monetos, dar kažkokie suvenyrai, smulkmenos, kelionių, renginių prisiminimai ir t.t. Praktiškai be jokios sistemos, neklasifikuojant. Specialiai nieko neperku, neieškau retų ar dar kokių išskirtinių egzempliorių. Tiesiog per keliones, plačius ryšius su kariuomene vis kas nors ką padovanoja, tai ir pasilieku.

O dabar, po penkerių metų, jau pastebiu ir tų kolekcijų realios naudos atsiradimą – kažkokį antsiuvą jau pasirodo sunku gauti, už jį jau siūloma tarkim 20 litų ar pan. :) Good 8) Vadinasi tai jau šioks toks kapitalas, labai bėdai ištikus galėčiau realizuoti. Bet tikiuosi, kad to neprireiks, tos kolekcijos kaupsis ir dar po 10 ar 20 metų kažkam, tarkim mano vaikams, jau bus prasmingos ir naudingos.

Na čia keletas nuotraukų. Jos tokios padrikos, tad labai ir nekomentuosiu :)

<%image(kolekcijos/1.jpg|500|375|Mano kuprinė)%>
Mėgstu taip apsiūti kuprines – vis šiek tiek originalumo, išskirtinumo ir tylaus deklaravimo kas man rūpi ;)
<%image(kolekcijos/2.jpg|500|375|Antsiuvai)%>
Karinių dalinių simbolika. Dabar jau daugiau turiu. Kai kurie antsiuvai – tikrai reti 8)
<%image(kolekcijos/3.jpg|500|375|Monetos)%>
Iš paties ar draugų kelionių vis kas užsilieka, tai ir beriu į dėžutę. Yra ir kelios senos, vertingesnės.
<%image(kolekcijos/4.jpg|500|375|Kokardos)%>
Metalinė kariška simbolika
<%image(kolekcijos/5.jpg|500|375|Šaudmenys)%>
Jei oficialiai – aš jų neturiu. Jei kam knietės ieškoti – neras. Tad man dzin, kad “už 3-is sodina” ;) Nesu psichas, žmonių nešaudysiu, renku tikrai tik iš profesinio (instruktoriaus) intereso. Ir apskritai aš maištininkas, ypač prieš kvailus įstatymus… jei jau taip kas bijo, kad kas ko nenušautu, tai tegul ir degtukus Maximoje uždraudžia, nes galiu eit namus padeginėt piktybiškai… ir virtuvinius peilius, nes dar papjausiu ką :D Ir dar daug daug ką (geriau – viską!) reikia uždrausti… :( Fe… gatvėse narkomanai vos ne nebaudžiami siautėja, o policija iš dykaduoniavimo prei padorių žmonių kabinėjasi, vištą pavogusį ar kelis šovinius turintį sodiną kaip žudiką maniaką…
<%image(kolekcijos/6.jpg|500|375|Apdovanojimai)%>
Na čia ne kolekciniai o realūs. Ta prasme aš juos užsitarnavęs :)
<%image(kolekcijos/7.jpg|500|536|Minos)%>
Na ir šiaip visoks hardware – prieštankinės minos, rankinės granatos, šovinių juostos ir t.t. 8-)


Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 3