Browsing "Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga"
2009 12 06

Zeitgeist idėjos

Šįvakar browsindamas internete kažkokios info aptikau tinklaraštį “Zeitgeist idėjos Lietuvoje” ir kol kas paskaitęs tik porą straipsnių labai užsikabinau, nes tai vienas iš ne daugelio atvejų kai kalbama apie dalykus artimus mano mąstymui ir širdžiai, mintys dėstomos labai panašiai mano paties mintims…

Zeitgeist

Gali būti, kad nemažai tų minčių – utopija, bet aš pats, akivaizdu, dažnai gyvenu ateitimi, mąstau ir įžvelgiu dalykus apie kuriuos sunku susikalbėti su “dabarties” žmonėmis ir dar – esu lengvas maištininkas :) Labai mėgstu technologijas ir mokslo pažangą, tikiu geresne ateitimi ir lygiai taip pat, daugeliu aspektų, nemėgstu SISTEMOS, nemėgstu žmonių bukinimo ir “smegenų plovimo”, darbo vardan darbo, gyvenimo vardan darbo, žudymosi vardan darbo (pinigų, skolų)… Nekenčiu kai kažkas kažką man bruka, diktuoja “madas”, spraudžia į rėmus (“privalai” mokintis, dirbti ir t.t.)

Gyvenimas yra kur kas gražesnis, nei tik darbas, namai, šeima. Tad jei ir Jūsų protas ir širdis traukia prie minčių ir realių veiksmų, kad prasmė yra GYVENTI, o ne egzistuoti, tuomet pasiskaitinėkite šį ir kitus straipsnius atrastame tinklapyje ;)

Iš savo patirties puikiai žinau, kaip žmonės dažnai nustemba, kai į klausimą ką dirbi, tekdavo atsakyti “kaip ir nieko”, “tai šį tai tą”, o tada į atitinkamai sekantį klausimą “tai iš ko gyveni”… išvis nelabai turiu ką atsakyti :) Panašu, kad tiek pomėgių, veiklų, kelionių ir kitų šaunių gyvenimo dalykų negalima padengti 700 lt? :) Na taip… bet juk aš lygiai taip pat nevagiu, neturiu jokių giminių kas man kažkuo padėtų, paremtu (nupirktu butą, mašiną ar sumestu ant vestuvių, kaip daugeliui aplinkinių “natūraliai” paklojamas gyvenimo kelias :)), taipogi nepriklausau mafijai ir nesu samdomas žudikas, kad turėčiau pinigų “iš niekur” :)

O vis tik gaunasi, kad turiu. Tai iš šen, tai iš ten filosofiškai jų kažkiek prasimanau. Labai labai mažai tų pinigų ir kol kas jokiu realesnių prikauptų turtų per bene 30 gyvenimo metų, tačiau matyt turiu filosofiją kitaip skaičiuoti, vertinti ir leisti tuos pinigus, kitais principais ir požiūriais gyventi, todėl esu laimingas ir be namo ar geros mašinos… Mano požiūriu aš – GYVENU. Čia ir dabar. Realiai. Stengiuosi daryti tai ir gyventi tuo, kuo tikiu, ką mėgstu. Už tai nemažai kas vertina ir gerbia, o kiti nesupranta ar pavydi, dergia… O ne svaičiojimais “pabaigsiu mokslus, stosiu į univerą, pabaigęs jį busiu tas ir tas, uždirbsiu tiek ir tiek, turėsiu šaunią žmoną, 3 gražius vaikus ir puikius namus” :D Nop… realybė parodo, tiek tarp pažįstamų, tiek šiaip pasidairius, kad tokie planai pavirsta tiesiog į rutiną “darbas nuo 8 iki 17, durnas bosas, maža alga, nemylimas darbas ir bendradarbiai, įkyrėjusi šeima su visomis jos problemomis, smaugianti paskola ir jokių pragiedrulių gyvenimo padangėje” :) Ir būtent tai atsispindi dažno lietuvio veide – liūdesys, nusivylimas, pesimizmas ir kitos rūpintojėlio veido grimasos…

O kodėl? O kam? Už ką?

O kodėl gi tiesiog nepagyvenus? :)


Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga, Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys, Lietuvos blog`eriai, blogosfera    Komentarų: 0
2009 12 04

Kuriama antžeminio transporto apsauga nuo granatsvaidžio

JAV specializuota garinės ginkluotės projektavimo agentūra DARPA paskyrė 8 milijonų dolerių finansavimą „Iron Curtain“ sistemos, apsaugančios transporto priemones nuo granatsvaidžio paleistos granatos, kūrimą.

„Iron Curtain“ sistema galės savarankiškai aptikti ir sekti link transporto priemonės artėjančios granatos trajektoriją. Tam bus panaudojamas ant transporto priemonės stogo iškeltas radaras ir optiniai jutikliai. Sistema sugebės atpažinti kovinės galvutės tipą ir nustatyti jo dinaminę poziciją 1 cm tikslumu.

Iron curtain

Virš stogo taip pat bus įtaisyti sprogstamos medžiagos užtaisai, kurie bus iššauti į lekiančią granatą likus sekundės dalims iki jos sprogimo. Tokiu būdu granata sunaikinama ir nespėja detonuoti.

Jau atlikti pirmieji bandymai su nešarvuotu Humvees visureigiu kariškius įtikino apie dideles Iron Curtain sistemos galimybes. Na, o realiose lauko sąlygose sistema bus testuojama 2010 metų liepos mėnesį.

Alfa.lt


Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 1
2009 11 11

Brangiausi pasaulio inžineriniai projektai

Jeigu reiktų surikiuoti visus žmonijos inžinierinius projektus pagal kainą – kurie iš jų būtų patys brangiausi? Tai pabandė padaryti science-bookmarks.com autorius, išvardindamas jo nuomone pačių brangiausių projektų penketuką. Kadangi keli įspūdingi projektai autoriui prasprūdo pro akis, juos įkėlėme mes patys ir vietoj 5-tuko, gavosi brangiausių 8 – kas.

8. „Gerald R. Ford“ klasės lėktuvnešis
Valstybė: JAV.
Orientacinė projekto vertė: 8.1 milijardai JAV dolerių.

„Gerald R. Ford“ klasės lėktuvnešiai turės atstovauji naujai ir tuo pačiu didžiausiai tokio tipų laivų klasei bei garantuoti JAV valstybės karaliavimą jūroje bent jau XXI amžiaus pradžioje.

Projekto darbai prasidėjo 2007 metais, pirmas naujos klasės laivas jau imtas statyti ir dienos šviesą išvys apie 2015 metus. Kiekvienas iš šių laivų bus ne mažesnės kaip 100 000 tonų talpos, jų ilgis sieks apie 333 metrus, o didžiausias plotis – 78 m. Energiją laivui užtikrins du branduoliniai reaktoriai, jį aptarnaus ekipažas iš 2500 žmonių, o denyje tilps daugiau nei 70 lėktuvų bei sraigtasparnių.

Nors techniniai parametrai įspūdingi, tačiau tai nebus pats didžiausias pasaulyje laivas – jeigu planai nepasikeis dar didesnių išmatavimų laivą-gamyklą statys pasaulinis koncernas Shell. Projektuojamo FLNG laivo ilgis sieks iki 480 metrų, o plotis – 75 metrus, laivo talpa planuojama iki 600 000 tonų. Tiesa, kiek šis megalaivas kainuos, kol kas neskelbiama, tad tenka spėti, jog bendra lėktuvnešio sąmata bus didesnė.

8

Tuo labiau, jog „Gerald R. Ford“ klasės lėktuvnešiai pasižymės ne tik įspūdinga talpa ir dydžiu, bet ir naujausiais technologiniais sprendimais, pritaikytais projektuojant branduolinius reaktorius, radarais nedetektuojamą Stealth technologiją, didžiulį automatikos kiekį, leisiantį gerokai sumažinti tokio laivo aptarnavimui reikalingos įgulos skaičių. O kur dar planuojamos elektromagnetinės katapultos bei kiti, slapti kariniai išradimai.

Naująjį lėktuvnešį stato kompanija Northrop Grumman, įsikūrusi Virdžinijos valstijoje. Tiesa, 6 pozicija brangiausių projektų sąraše lėktuvnešiui atiteko tik todėl, jog buvo įvertinti tik statybos kaštai – 8.1 milijardas JAV dolerių. Jeigu prie šios sumos dar priskaičiuotume neįtikėtiną 5 milijardų sumą, skirtą projektavimo darbams, lėktuvnešis neabejotinai užimtų tvirtą 5 vietą šiame sąraše.

Kol kas karinės JAV pajėgos ateityje planuoja įsigyti tris tokius lėktuvnešius.

7. Galingiausias pasaulyje dalelių greitintuvas (Large Hadron Collider — LHC)
Valstybės: Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijai (CERN) priklausančios narės
Orientacinė projekto vertė: 10-12 milijardai JAV dolerių

Pirminiame autoriaus sąraše jam vietos neatsirado, tačiau peržiūrėjus kitų projektų kainas, teko įtraukti ir LHC greitintuvą.

Turbūt tai ne tik vienas iš brangiausių pasaulyje inžinierinių projektų, bet moksline prasme pats sudėtingiausias ir neabejotinai, vienas iš pačių garsiausių. Tiesa, jo šlovės priežastys, deja, nėra tos, dėl kurių jį vertina pasaulio mokslininkai – žiniasklaidoje kiekvienas įvykis susijęs su LHC dažniausiai pateikiamas galimos pasaulinės katastrofos kontekste. Na, o kai dar „žibalo į ugnį“ įpila įvairių mokslininkų pareiškimai apie galimas LHC sukeltas katastrofas (apie tai galite skaityti šiame bei šiame straipsnyje), ko daugiau ir reikia populiarėjimui. Nors mokslininkų bandymai nuraminti skeptikus lauktų rezultatų neatneša, tačiau žinomumo projektui tikrai nestinga. Gal ir gerai – vienaip ar kitaip, bet visuomenė seka su LHC susijusius įvykius ir bent kažkiek susipažįsta su šiuolaikinės fizikos eksperimentais ir tyrimais.

LHC greitintuvo tunelyje

Priminsime, jog LHC statyba buvo pradėta 2001 m. ir bendra jo kaina jau siekia virš 10 mlrd. JAV dol. Projekto sudėtingumą puikiai atspindi tas faktas, jog jo kaina nuo planuotos pradinės padidėjo 4 kartus, o galutinis paleidimas vėluoja jau daugiau nei 2 metus. Tame nėra nieko keisto, žinant, jog jo tuneliuose yra beveik visa žmonijos sukurta modernioji technika.

Greitintuvas įrengtas apie 50-175 metrų gylyje po žeme, jo žiedo ilgis – 27 kilometrai. Seniau šis tunelis, pastatytas Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje, buvo naudojamas kaip elektronų-pozitronų greitintuvas (Large Electron-Positron Collider — LEP).

Kuomet greitintuvas pasieks visą galingumą, jo žiedais skriejančių protonų pluoštų energija sieks 7 teraelektrovoltų galią. Tačiau tai gali įvykti ne anksčiau kaip 2011 metais – kol kas į greitintuvą bus įleidžiami tik iki 3,5 TeV energijos dalelių pluoštai, kad greitintuvą valdantys specialistai įgytų saugaus darbo patirties. Greitintuvas „puse jėgos“ veiks tol, kol bus surinkta pakankamai duomenų apie jo funkcionavimą. Išanalizavus juos energija bus palaipsniui pradėta didinti iki 5 teraelektronvoltų. Jeigu neįvyks jokių gedimų (kurių kol kas nestinga – apie tai galite paskaityti čia, čia bei čia) planuojama iki 2010 m. pabaigos LHC laikinai sustabdyti, kad inžinieriai galėtų atlikti reikiamus greitintuvo „patobulinimo“ darbus, leisiančius išvystyti iki 7 TeV energiją ir tik tuomet prasidės tikrieji eksperimentai.

Jų metu protonų pluoštai trenksis vienas į kitą milžiniška 14 teraelektrovoltų energija (du priešpriešiniai srautai po 7 TeV energijos). Mažoje erdvėje bus pasiekta 100 tūkstančių kartų už Saulę aukštesnė temperatūra. Tuo pat metu tūkstančiai jautrių detektorių fiksuos susidūrimą, o vėliau mokslininkai tirs skeveldras, ieškodami naujų elementariųjų dalelių. Visgi eksperimentų rezultatų teks laukti gana ilgai – tai lems be galo dideli duomenų kiekiai, gaunami iš kiekvieno protonų pluošto susidūrimo. Apie LHC sandarą bei veikimo principą galite paskaityti šį išsamų straipsnį bei peržiūrėti mokomąjį video siužetą (tiesa, anglų kalba).

Eksperimentų metu gautus duomenis apdoros įvairiose pasaulio šalyse esantys specialaus LHC kompiuterių tinklo „Worldwide LHC Computing Grid“ skaičiavimo centrai, su CERN sujungti 10 Gb/s spartos magistralėmis. Kiekvieną dieną LHC eksperimentų metu bus gaunama apie 27 TB informacijos, kurią 10 pirmojo lygio „Worldwide LHC Computing Grid“ mazgų, esančių įvairiose pasaulio šalyse, paskirstys 150 mokslo tiriamųjų institutų. Todėl galima sakyti, kad šiame projekte dalyvaus viso pasaulio mokslo bendruomenė. Ko mokslininkai šiuose duomenyse ieškos?

Tikimasi, kad eksperimentas atsakys į fundamentalius klausimus. Pavyzdžiui, kaip susidarė materija, kokiomis sąlygomis įvyko Didysis sprogimas ir panašiai. Jeigu pasiseks ištirti, pavyzdžiui, gravitacijos prigimtį, galbūt bus galima sukurti variklį, kuris gebės įveikti gravitaciją, ar automobilį, kuris nejaus jokio vėjo pasipriešinimo važiuojant.

Štai tiek faktų ir trumpos pažintinės informacijos apie LHC greitintuvą. Nors tai ir nėra pats brangiausias žmonijos kūrinys, tačiau neabejotinai vienas iš sudėtingiausių ir įdomiausių. Tad žinoti apie jį būtina bent kiek besidominčiam fizika ar apskritai, šiuolaikinio mokslo pasiekimais.

6. Didysis Bostono tunelis
Valstybė: JAV.
Orientacinė projekto sąmata: 14.6 milijardų JAV dolerių.

Tai viena iš įspūdingiausių pasaulio konstrukcijų, leidusi pagrindinę Bostono megapolio transporto arteriją, ėjusią miesto centru, perkelti į požeminį daugiau nei 5.6 kilometrų ilgio tunelį, talpinantį 8 juostų magistralę. Tai leido atlaisvinti centrinės miesto dalies transporto srautus ir pagaliau išsprendė ilgą laiką kamavusią nesibaigiančių kamščių problemą.

Kol kas dabartiniais skaičiavimais tai pats brangiausias JAV vykęs statybų projektas, įvairių tyrimų duomenimis apie 10-12 % sumažinęs anglies dioksido koncentraciją miesto centrinėje dalyje.

Neįtikėtinai didelę statybų sumą lėmė sudėtingos statybų sąlygos. Tunelis turėjo praeiti tiesiai po miesto centrine dalimi, kurioje buvo apstu požeminių komunikacijų, įgilintų rusių, veikiančių metro tunelių. Ir visa tai reikėjo padaryti nenugriaunant nei vieno statinio, nesustabdant jokio metro maršruto. O kur dar netikėtos grunto problemos – jame inžinieriai surasdavo ne tik kadaise sugriuvusių namų liekanas, bet ir net nuskendusius laivus (priminsime, jog Bostonas yra Atlanto vandenyno pakrantėje įsikūręs didžiulis uostas). Nežiūrint šių iššūkių, inžinieriams viskas pavyko.

Įspūdingas požeminis Bostono tunelis

Žinoma, statybų procesas nebuvo labai jau lengvas. Pirmoji tunelio dalis pastatyta 1995 metais, o jis visas užbaigtas tik 2007 metų pabaigoje. Paskaičiuota, jog kiekviena aktyvi statybų diena kainavo apie 3 milijonus JAV dolerių. Statybose dalyvavo daugiau nei 5000 žmonių, kuriems talkino daugiau nei 150 kranų, o per parą buvo išvežama apie 1200 sunkvežimių grunto.

Projekto vykdytojams teko ne tik suvaldyti milžinišką statybininkų armiją, tačiau ir spręsti netradicinius iššūkius. Pavyzdžiui, tiesiant tunelį numatytu maršrutu, teko „palįsti“ po vandenyno sąsiauriu, įsiręžiančiu į miesto gilumą. Situaciją apsunkino tai, jog 8 metrų gylyje po vandeniu ėjo labai sena, tačiau intensyviai naudojama metro linija. Traukinių eismo sustabdyti nebuvo galima. Nuspręsta tunelį tiesti 1.5 metrų aukštyje virš metro linijos. Net ir menkiausia klaida galėjo baigtis didžiule katastrofa – Atlanto vandenynas galėjo užtvindyti ne tik metro liniją, bet ir dalį miesto teritorijos.

Vėliau teko sukti galvą dėl panašios problemos, kuomet tunelis priartėjo prie traukinių stoties. Čia pagrindinė problema iškilo dėl viršutinio grunto sudėties – apie 70% viso Bostono miesto pastatyta ant nestabilaus plytų, medžio bei žemių mišinio. Po juo jau eina įprastinis gruntas, tačiau norint sutvirtinti viršutinio grunto mišinio sluoksnį, tenka gerokai pasukti galvas. Šį sykį inžinieriai surado vienintelį tinkamą būdą – grunto sušaldymą iki monolito ir tik tada buvo tęsiamos statybos.

Tiesa, net ir įvertinant tokius globalius statybų uždavinius, bendra projekto suma būtų buvusi mažesnė, jei ne „šešėlinės aplinkybės“. Tunelio statybos metu išaiškėjo ne vienas skandalingas korupcijos atvejis ir netgi įvyko kelios su šiuo projektu susijusios žmogžudystės.

5 Dubajaus dirbtinių salų kompleksas
Valstybė: Jungtiniai Arabų Emyratai.
Orientacinė projekto sąmata: 14-20 milijardų JAV dolerių.

Kuo gi garsūs Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE)? Iki šiol savo dykumomis, didžiuliais naftos ištekliais ir auksu pertekusiais šeichais. Tačiau viso to buvo maža ir JAE valdžios palaiminimu šalia Dubajaus prasidėjo neįtikėtino masto statybų darbai – ėmė augti ištisas dirbtinių salų kompleksas.

Trys iš salų primena plokštumines palmės projekcijas – šiltųjų kraštų simbolį. Pirmosios salos statybose dirba apie 14 000 žmonių, kurių tikslas – iki 2010 metų užbaigti 14 mlrd. $ vertės vieną iš trijų salų, pavadintų „Džameiro“ palme (Palm Jumeirah). Tačiau tai tik pirmoji iš trijų planuotų salų. Savo eilės laukia pusantro karto didesnė „Džebel Alio palmė“ ir pati didžiausia „Deiro palmė“.

Štai taip iš kosmoso atrodo dirbtinė Dubajaus sala

Ne ką mažesnės vertės yra ir salų kompleksas „Pasaulis“, kuris buvo kurtas kaip pati prabangiausia ir prestižiškiausia gyvenamoji vieta Žemėje, apgyvendinta tik žvaigždėmis ir multimilijonieriais.

Tad kokia bendra šių projektų suma? Jeigu pavienių salų statybų kaštai siekia apie 14 milijardų JAV dolerių, tai viso bendro komplekso – bent jau 4 kartus daugiau. Tačiau skubėti priskirti milijardines sumas neverta, nes kol kas visai neaiški projekto galutinė baigtis. Prasidėjusi ekonominė krizė gerokai aptemdė sėkmingo verslo perspektyvas ir prabangių privačių salų kūrimo darbai visiškai sustojo. Vietoje įlankos vandenyse meistriškai atkurto pasaulio žemėlapio iš 300 šalių galima pamatyti tik apleistus smėlio lopinėlius – jie net nepastebimi nuo Dubajaus krantų.

Jeigu šie darbai atsinaujins, tuomet dirbtinės salos pagal savo vertę aplenks artimiausius „konkurentus“, tačiau kol kas tai lieka atviras klausimas. Ypač žinant, jog visoje JAE teritorijoje jau sustabdyta statybų už 300 mlrd. dolerių

4 „Trijų tarpeklių“ užtvanka ir hidroelektrinė
Valstybė: Kinija.
Orientacinė projekto sąmata: 24 milijardai JAV dolerių.

Tai kol kas didžiausia pasaulyje užtvanka ir tuo pačiu, galingiausia hidroelektrinė, pastatyta užtvenkus trečią pagal dydį pasaulyje Yangtze upę – jos ilgis siekia daugiau nei 6000 km. Kolosalios užtvankos statybų darbai prasidėjo 1992 metais, o oficialiai pabaigti 2007/2008 metais. Tiesa, galutinis elektrinės paleidimas buvo numatytas 2009 metais, tačiau dabar jis yra nukeltas į 2010 metus.

Apie šį neeilinį projektą mes jau esame rašę straipsnį, tad plačiai nebesiplėsime.

Priminsime, jog užtvankos gelžbetonio siena yra 2.3 km ilgio, 101 metro aukščio bei 115 metrų pločio prie pagrindo ir 40 metrų pločio sienos viršuje. Sienai nulieti prireikė 27.2 milijonų kubinių metrų betono ir 463 tūkstančių tonų plieno. Statybų eigoje iškasta apie 102.6 milijonus kubinių metrų grunto. Pilnai užtvenkus upę, vandens lygis turės pakilti iki 91 metro virš dabartinio lygio atžymos ir taip užpildyti tarp kalnų įrengtą vandens rezervuarą, kurio ilgis siekia 660 km, o plotis – 1.1 kilometro.

Trijų tarpeklių užtvanka - milžiniška gelžbetoninė konstrukcija

Kaip ir priklauso grandioziniams projektams, „Trijų tarpeklių“ užtvanka vertinama nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės, tai daug žadantis projektas. Naujosios užtvankos paskirtis – ne tik generuoti 18 000 megavatų (tai nominali galia, o didžiausia galima gali siekti ir 24 000 MW) elektros energijos per metus, bet ir pažaboti upės stichiją (kartą per maždaug 10 metų upė labai išsilieja ir nusineša tūkstančius gyvybių) ir apsaugoti 15 mln. pakrantėje gyvenančių žmonių bei 3,7 mln. arų žemės. Tačiau jo kritikai akcentuoja, kad dėl dumblo sankaupų ir kitų problemų užtvanka nepadės kontroliuoti potvynių. Be to, kaupiant vandens rezervuarą kils visos upės lygis, todėl bus apsemta beveik 400 kv. km žemės. Teritorijoje dabar gyvena daugiau nei milijonas gyventojų, kurie turės išsikraustyti.

O kur dar jau pastebėti klimato kaitos pokyčiai – jau prieš kelis metus paaiškėjo, kad pradėjęs kilti talpyklos vanduo sumažino lietaus tikimybę šalia esančiuose rajonuose, tuo tarpu tarp toliau stūksančių Daba ir Qinling kalnų kritulių padaugėjo. Kartu su lietumi padidėjo ir debesuotumas, todėl temperatūra nukrito vidutiniškai 0,67 laipsnių Celsijaus.

Tačiau nežiūrint visų kritikų, projektas yra baigtas ir belieka sulaukti jo galutinių rezultatų.

3 Radioaktyvių liekanų saugykla „Yucca Mountain“
Valstybė: JAV.
Orientacinė projekto vertė: 57 milijardai JAV dolerių

JAV Energetikos departamentas jau nuo 1978 metų yra nusižiūrėjęs Yucca kalnus kaip idealią vietą tiek civilinių, tiek ir karinių reikmių radioaktyvių atliekų saugyklai. Ši mintis energetikams kilo tuoj po to, kai pradėjo veikti pirmoji radioaktyvių atliekų saugyklos programa.

Patys Yucca kalnai yra labai nepatogi ir sunkiai pasiekiama vieta – vadinasi, idealiai tinkama radioaktyvių atliekų saugojimui. Jie išsidėstę šiaurės vakarų kryptimi per 150 km nuo Las Vegaso miesto, pačioje Nevados valstijos dykumos gilumoje – teritorijoje, kuri ir šiaip jau yra uždrausta zona, nes joje jau senokai vykdomi slapti branduoliniai bandymai.

Yucca kalnai yra vulkaninės kilmės, todėl susideda iš storų tufo sluoksnių. Tufas – tai uoliena, susidariusi iš vulkaninių pelenų, išmestų ugnikalnio išsiveržimo metu. Smulkios dalelės susicementuoja ir uoliena tampa labai tvirta bei lengvai apdirbama, todėl vulkaninis tufas dažnai naudojamas kaip statybinė medžiaga. Tufais taip pat vadinami kitokios kilmės uolienos, kurių galima surasti ir Lietuvoje – apie tai galite paskaityti šiame straipsnyje.

Pasirodo, tiek cheminės, tiek ir fizikinės tufų savybės idealiai tinka ilgalaikiam radioaktyvių atliekų saugojimui, kuris gali užtrukti kelis šimtus tūkstančių metų – tol, kol radioaktyvios medžiagos taps nebepavojingos gyvybei.

Yucca kalnai žiūrint iš lygumos

Tačiau įrengti tokioje atokioje vietoje saugyklą – uždavinys labai sudėtingas. Tad vien jau tyrimų ir projektavimų darbai užtruko 20 metų. Tyrimų rezultatai ganėtinai dviprasmiški – kalnų struktūra, išsidėstymas, jų fizikinės savybės praktiškai idealiai tinka branduolinio kuro saugyklai. Tačiau įvertinus visus niuansus galutinė projekto suma daugiau nei įspūdinga – siektų 57 milijardus JAV dolerių.

Būtent kaina yra svarbiausias saugyklos trūkumas – vien dėl to kol kas visi darbai yra sustabdyti. Eina kalbos, jog jie taip ir neatsinaujins, o pačiam projektui teks padėti „kryžių“. Kol kas dabartinio JAV prezidento Barakos Obamos administracija atmetė bet kokį projekto darbų finansavimą, išskyrus pačių mažiausių ir pigiausiai kainuojančių. Šį rudenį kai kurie oficialūs administracijos atstovai užsiminė, jog projektas jau yra uždarytas.

2. Dirbtinių upių vagų projektas
Valstybė: Kinija.
Orientacinė projekto vertė – 62 milijardai JAV dolerių.

Pekinas užsimojo įvykdyti amžiaus projektą – planuojama koreguoti kai kurių upių tėkmę ir vandens srautus pasukti iš pietų į šiaurę. Taip tikimasi aprūpinti vandeniu augančius šiaurės rytų Kinijos didmiesčius. Orientacinė projekto vertė milžiniška – 62 milijardai JAV dolerių. Kol kas šis projektas dar svarstomas, tad realiai jo kaštai gali dar didėti. Apie patį projektą mes jau rašėme čia, tad nebesikartosime ir lauksime, kuo gi ši idėja baigsis – „žalia ar raudona šviesa“.

Natūralios upių vagos Kinijoje gali artimiausiu laiku pasikeisti

1. Tarptautinė kosminė stotis – TKS
Valstybės: JAV, Rusija, Europos sąjunga, Japonija ir Kanda.
Orientacinė projekto vertė – 80 milijardų JAV dolerių.

TKS – bendras tarpvalstybinis projektas, kurį sunkiai galėtų įgyvendinti pavienė valstybė. Stoties statybų ir eksploatavimo darbus tarpusavyje dalinosi Rusijos (Roskosmoso), JAV (NASA), Kanados (CSA), Japonijos (JAXA) ir taip pat Europos (ESA) kosminės agentūros. Šiandien šis daugiau nei 300 tonų masės kompleksas sėkmingai veikia skriedamas 350 km aukščio orbitoje virš Žemės paviršiaus. Dabartiniai TKS linijiniai matmenys yra 58x73x27 m, o greitu laiku prie jos bus prijungtas dar vienas modulis – Rusijos kosmoso agentūros suprojektuotas MRM1 arba MIM-1.

Šiuo metu tai stambiausias dirbtinis kūnas ir tuo pačiu, įspūdinga mokslinė laboratorija, kada nors tik nuskraidinta į orbitą. Joje vykdomi įvairiausių sričių eksperimentai nesvarumo sąlygose – medicinos, biologijos, psichologijos, fizikos, chemijos, nanotechnologijų bei kitose srityse. Stotyje nuolat dirba pamaininis ekipažas, į stotį taip pat „įsiprašo“ kosminiai turistai, galintys už nuskraidinimą sumokėti milijonines sumas Rusijos kosmoso agentūrai.

Dar šiais metais TKS sumontavus naujus saulės elementus, jis tapo antru pagal šviesumą dangaus kūnu.

Žinoma, įvertinti tikrą sąmatą tokio grandiozinio projekto, ypač kai jį vykdo 16 valstybių specialistai, yra labai sudėtinga. Negana to, sudėtinga nuspręsti, kokias lėšas priskirti prie stoties projektinės sąmatos, o kurias ne (pavyzdžiui, tik stoties statybas ar ir erdvėlaivių skrydžius, gabenančius krovinius bei ekipažą). Tad projekto vertė kinta priklausomai nuo skaičiavimo metodikos ir išsidėsto diapazone nuo 35 milijardų iki 100 milijardų JAV dolerių. Tuo tarpu ESA ekspertų manymu, per 30 statybos ir eksploatavimo metų, stoties kaina viršys 100 milijardų eurų – o tai jau gerokai daugiau nei mūsų parašyta 80 milijardų JAV dolerių suma.

Vienas iš ryškiausių dangaus kūnų - Tarptautinė Kosminė Stotis

Priminsime, jog 2008 metų lapkritį TKS stotis atšventė 10 metų jubiliejų.

Na, o jei pageidaujate bent akimirką pabūti tikrais astronautais, galite aplankyti TKS stotį virtualios kelionės metu – tai leidžia ši NASA svetainė. Puslapio apačioje esančiame meniu pasirinkus opciją „ISS 360 Tour“ atsidaro flash sistemoje sukurta kosminės stoties patalpų panorama – galima keliauti per visus jau esančius modulius ir įsivaizduoti save tikru astronautu.

Ar tai visi brangiausi žmonijos projektai? Turbūt kad ne – kai kurie vis dar idėjų stadijoje, o kai kurie galbūt buvo mažesni, tačiau vykdymo eigoje taip išaugo kaštai, jog nesunkiai surastų savo vietą šiame sąraše. Tad jį galima laikyti tik orientaciniu, aprašančiu pačius žinomiausius ir iš pat pirmo užmojo, grandioziškiausius projektus.

Technologijos.lt


Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0
2009 07 24

KTU mokslininkų išbandyta raketa „KTU GTI-1“

Pagalaiu šioks toks judėjimas lietuvos mokslo – gynybai srityje :) Visi daug kalba apie lazerius, nemažai pasiekė tekstilės institutas ir pan. Tačiau realiai nematau kryptingo mokslininkų ir KAM darbo, kaip tarkim JAV. Juk tai dažniausia ne dėl karo gaminama, o tiesiog terpė mokslininkams gauti finansavimą ir daryti pažanga kuri atsiliepia visų pasaulio gyventojų buičiai, gyvenimo kokybei ;)

15min.lt info: KTU Gynybos technologijų instituto ( GTI ) mokslininkų grupė sėkmingai išbandė sukurtą eksperimentinę raketinę paleidimo sistemą ir paleido raketą „KTU GTI-1“:

KTU GTI

KTU raketa

KTU raketa


Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0
2009 07 17

Pirmoji HD kokybės veiksmo videokamera ContourHD

Kažkada rašiau apie pabandymui įsigytą šalminę kamerą ATC2K. Pirmas blynas nei prisvilęs nei ne… tiesiog kokia kaina toks ir rezultatas, tad už 350 lt skaitau dar visai neblogai, nes tuo metu lygiagrečiai buvo siūloma tarkim VIO-POV-1.5 portotyvinė vaizdo kamera, kainuojanti 5x brangiau, tad…

Dabar, prieš kai kuriuos ekstremalius projektus Lietuvoje ir Norvegijoje, kuriuos būtų šaunu įamžinti kokybiškesnia video medžiaga, vėl pradėjau domėtis šalminių kamerų, naudojamų filmuoti snieglenčių, kalnų dviračių, parasparnių, parašiutu ir kitų sporto šakų veiksmui pasiūlą, atradau naują ir pakankamai įspūdingą rinkos žaidėją už viliojančią kainą – kompanijos Twenty20$329 siūlomą vaizdo kamerą ContourHD filmuojančią HD kokybės video!

Ir dabar jau antra diena “sergu” noru įsigyti šį “gadget`ą”. Ir kaip nesirgsi, kai pamatai technines specifikacijas ir parametrus, pažiūri su ja nufilmuotus video. Tikrai neįtikėtinos tokios mažylės galimybės ir kokybė:

– Galimybė filmuoti HD video 1280 x 720 px rezoliucija su 30 kadrų per sekundę greičiu.
– Arba filmuoti SD video 858 x 480 px rezoliucija su net 60 kadrų per sek. greičiu – greitam ekstremaliam sportui ir pan.
– Net 135 (HD) arba 90 (SD) laipsnių matymo lauko objektyvas – bene plačiausia tarp tokio tipo kamerų. Gal net kiek per daug – ryškus “fish eye” efektas, bet juk tai savotiškai gražu ir daug kas mėgsta :)
– Palaikoma iki 16GB talpos MicroSD kortelė, į kurią galima įrašyti iki 8 val HD video.
– Vidinis pakankamai kokybiškai garsus fiksuojantis mikrofonas.
– Vaizdo horizonto nustatymui naudojami du horizontalūs lazeriai – daugiau jokių nežinia kaip pakreiptų video :)
– Laikikliai tvirtinimui prie šalmo ar prie akinių (prie slidininko ar taktinių akinių plačios juostos).
– Ir visą tai tik 116 gramų su baterija filmuojančia iki 2 valandų!

Daugiau charakteristikų galite rasti gamintojo ir apžvalgininkų tinklapiuose anglų kalba. O man jau pakanką ir to ką žinau, kad norėčiau ją įsigyti :) Bet šį kartą noras prasilenkia su galimybe, nes ši kamera kol kas platinama tik JAV ir tai nedideliais kiekiais, tad visi perpardavinėtojai kol kas priima tik “preorder” užsakymus – šiandien užsakai, sumoki, lauki iki Rugpjūčio vidurio ir tada jei jei gauna, siunčia ir tau, arba lauki dar… O aš to nekenčiu. Mėgstamiausias pirkimas – atėjau, pamačiau, sumokėjau, naudoju. O čia iškyla ir dar viena bėda – su**kti atsiprašant Lietuvos muitai… Na aš suprantu, kad valstybei reikia susirinkti biudžetą ir t.t., bet kai pradėjo apmokestinti visus pirkinius per eBay iš USA +19% PVM antkainiu, tai labai pradėjo nervinti, nes daug ką tiesiog tapo nebeverta siųstis iš JAV. Bet ką daryti kai EU to NĖRA? Mano manymu tokia politika tiesiog varžo tarptautinį verslą… Kodėl iš HongKong`o ką bepirkčiau, kad ir už 500 lt, visos prekės “praslysta” pro muitinę, o kai tik iš JAV pirkinys už tarkim 350 lt, tai būtina dar “nuskausminti” 70… :(

Na bet ieškosiu galimybių kuo greičiau įsigyti šią kamerą.


Apžvalgos apie viską, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0
2009 07 14

Greičiausias pasaulyje dviratis

Vokiečių išradėjas sukonstravo elektrinį dviratį, galintį išvystyti apie80 km/h greitį su minimaliomis pedalus minančiojo pastangomis. Stefano Gulaso sukonstruotas dviratis Berlyno (Vokietija) gatvėse lenkia “Porshe” automobilius, motociklus ir kitas transporto priemones.

Apie novatorišką ir nūdienai itin aktualų išradimą paskelbė bbc.co.uk. Pats išradėjas, minantis dviratį, pavadintą “E-Rockit”, tikina, kad jo transporto priemonė beveik kiekvienoje sankryžoje tampa pašnekesio tema.

Elektrinio dviračio, išvystančio stulbinamą greitį, sistema pagrįsta elektriniu varikliu, kuris įsijungia pradėjus minti pedalus. Pedalais dviratis – motociklas varomas ne tiesiogiai. Mindamas dviratininkas sukuria elektros krūvį, įjungiantį variklį. Taip varomoji jėga, lyginant su įprastu dviračiu, padidėja apie 50 kartų.

“Manau, tokias minamas galingas sistemas galima pritaikyti ir laivams bei kitoms transporto priemonėms”, – tikina S.Gulasas. Tiesa, technologija nepigi – norintiems įsigyti “E-raketą” tektų pakloti apie 80 tūkst. litų.


Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0
Puslapiai:«123456»