Browsing "Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga"
2009 12 17

Hi-Tec Ion Mask technologija

Hi-tec Ion mask boot

Teko jau ir anksčiau pažiūrėti video su pavyzdžiais, kaip panaudojant nanotechnologijas, tam tikras paviršius padengiamas specialia danga ir tampa ne tai, kad nelaidus vandeniui, bet nuo jo tiesiogine tų žodžių prasme vanduo atstumiamas, nuslysta! Arba dažai :) Tarkime idėja sukurti tokiu purškalu padengtas plytas, kad ant jų nesilaikytų jokie dažai :) Tuomet dykinėjantis jaunimėlis negalėtų išreikšti savo minčių polėkio ant pastatų sienų aerozoliniais dažais grafiti pavidalu :D

Dabar kai UAB “Baltijos arsenalas” parduotuvių “Armijai ir civiliams” asortimente atsirado taktiniai batai “Hi-Tec MAGNUM Elite Force” su “Ion Mask produkto padengimo technologija, pasidomėjau daugiau apie tai ir pradėjau gana smarkiai gailėtis (think) , kad paskubėjau prieš porą mėnesių, prieš vykstant į SKV kursą įsigyti kitus, šiaip puikius, bet ne tiek :) batus “5.11 Tactical XPRT 8“, kurių kaina taipogi beveik 500 lt… kai tau ne vis vien tai ką darai ir kojos ne valdiškos taip sakant, tad geram apavui negailą :) Tačiau jei būčiau sulaukęs iki dabar be naujų batų, tai būtinai pirkčiau šiuos aukštųjų technologijų “kerzokus” (rock)


Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Apžvalgos apie viską, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 5
2009 12 11

Pentagonas mokosi laikinai sustabdyti kareivių širdis

Per artimiausius 18 mėnesių JAV kariuomenei turėtų būti pateiktas medicininis preparatas, laikinai sustabdantis mūšyje sužeistų karių širdis ir taip apsaugantis juos nuo mirties nukraujavus.

JAV Pažangiųjų gynybos tyrimų agentūra DARPA Pentagono užsakymu vykdo beveik 10 mln. JAV dolerių vertės tyrimų programą, kuria siekiama rasti būdų, kaip būtų galima maksimaliai priartinti prie biologinės mirties slenksčio sužeistus kariškius. Po specialaus preparato injekcijos būtų laikinai sustabdytas sužeistųjų kraujavimas, o per šį laiką jie būtų evakuoti iš mūšio lauko, kad gautų tinkamą medicinos pagalbą.

Apie tai pranešė šioje programoje dalyvaujantis Teksaso valstijos (JAV) A&M universiteto Ikiklinikių tyrimų institutas (TIPS).

Pentagono duomenimis, apie pusė visų žuvusių amerikiečių kareivių mirė nukraujavę mūšio lauke, nes jiems nebuvo laiku suteikta skubi medicininė pagalba. Teigiama, kad tais atvejais, kai netenkama daug kraujo, pavyzdžiui, nuo šautinių žaizdų ar sprogus sprogstamiesiems užtaisams, labai svarbu sužeistajam suteikti kvalifikuotą medicininę pagalbą per vieną valandą. Tokiu atveju gyvybės išgelbėjimo šansai yra patys didžiausi. Tačiau taip greitai evakuoti sužeistuosius iš mūšio lauko dažnai būna neįmanoma.

TIPS mokslininkai šią vadinamąją „auksinę valandą“ sieks pratęsti bent iki 6, taip žymiai padidindami sužeistų karių galimybes pasveikti. Jie tęs anksčiau DARPA finansuotus tyrimus šioje srityje. Pavyzdžiui, Stenfordo universitete buvo nagrinėjama galimybė, naudojant tam tikrą kasos fermentą, žmonėms dirbtinai sukelti į kai kurių gyvūnų žiemos miegą panašią būseną, kai laikinai apmiršta fiziologinės organizmo funkcijos. F. Hutchinsono Vėžio tyrimų centro mokslininkai vykdė eksperimentus su kirminais nematodais ir žiurkėmis, leisdami jiems vandenilio sulfidą. Taip buvo siekiama blokuoti organizmo galimybę naudoti deguonį – tyrėjai siekė sukurti savotišką kontroliuojamos komos būseną, kai nebekraujuodavo žaizdos, o širdys nustodavo plakusios.

Vėžio tyrimų centro tyrėjų grupei, vadovaujamai daktaro Marko Rotho, naudojant vandenilio sulfido ir kitų medžiagų junginius pavyko išlaikyti žiurkes gyvas iki 10 valandų po to, kai joms buvo pašalinta 60 proc. viso kraujo.

Teksaso A&M universiteto Ikiklinikių tyrimų instituto specialistai ruošiasi pradėti laikinai gyvybę atimančio preparato bandymus su kiaulėmis – jų širdies ir kraujagyslių sistema labiausiai panaši į žmonių. TIPS mokslininkai Theresa Fossum ir Matthew Milleris mano, kad bandymai su kiaulėmis, kurioms bus leidžiamos specialios medžiagos, tarp jų ir vandenilio sulfidas, leis tiksliai prognozuoti galimą tokių preparatų poveikį žmonėms, kuriuos norima kaip įmanoma labiau „priartinti prie mirties slenksčio“, kad vėliau jie galėtų saugiai grįžti į pirminę būseną.

DARPA finansuojamą projektą TIPS vykdys 15 mokslininkų grupė, kurios nariai tikisi sėkmingus rezultatus kuriant tokį preparatą pateikti per artimiausius 18 mėnesių. Daktarė T. Fossum prognozuoja, kad ateityje kiekvienas JAV karys, vykstantis į karo veiksmų zoną ar vykdantis operacijas atokiuose regionuose, gaus švirkštą ir tokio preparato ampulę. Jomis bus aprūpinti ir karo medikai. Vienos injekcijos esą pakaks, kad smarkaus sužeidimo atveju būtų maksimaliai sumažinta žmogaus medžiagų apykaita ir laikinai sustabdyta smegenų ir širdies funkcijos. Pasak jos, kai sužeistajam bus suteikta medicininė pagalba, gydytojai jį saugiai „parsives“ nuo mirties slenksčio. Be to, pasak specialistų, toks preparatas padėtų išgelbėti ir daugybės civilių gyventojų gyvybes įvykus stichinėms nelaimėms, autokatastrofoms ar nelaimingiems atsitikimams.

Technologijos.lt


Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0
2009 12 09

„Terminatoriaus“ ranką mokslininkai pavertė tikrove

Mokslininkai pristatė pirmuosius bioninius pirštus, rašo Dailymail.co.uk.

ProDigits bionics

Pagaminti iš kieto, nedaug sveriančio plastiko, bioniniai pirštai gali susilenkti, paimti, laikyti ir padėti įvairius daiktus.

Britų kompanijos „ProDigits“ dirbtinių pirštų protezai gali pakeisti tūkstančių žmonių, netekusių pirštų, gyvenimus. Dabar jie galės paimti taurę vyno, atsilaužti gabalėlį šokolado ar naudodamiesi bankomatu surinkti savo PIN kodą.

Iš viso pasaulyje yra apie 1,2 milijono žmonių, kurie yra netekę pirštų, iš jų 50 tūkst. Europoje.

Žmonės, kurie neteko visos rankos, jau ne vienerius metus galėjo naudotis biotinės rankos protezu, tačiau tie, kurie yra netekę vieno ar kelių pirštų, iki šiol protezais pasinaudoti negalėjo.

Philas Newmanas iš „ProDigits“ sakė: „Iki šiol žmonėms su amputuotais pirštais tokių galimybių nebuvo. Dabar naudodamiesi bioninių pirštų protezu, jie galės gyventi savarankišką ir pilnavertį gyvenimą.“

Protezas naudojasi smegenų savybe bandyti judinti galūnę net tada, kai jos nėra. Smegenys, galvodamos, kad galūnė nepašalinta, siunčia signalus į nervus ir raumenis. Juos pagauna sensoriai, kurie judina dirbtinius pirštus.

Gamintojai sukūrė tikroviškai atrodančią dirbtinę odą, po kuria galima paslėpti pirštų protezus.

Bioninių pirštų kaina svyruoja nuo 130 tūkst. iki 150 tūkst. litų.

42 metų Mariai Antoniai Iglesias dalis rankų ir kojų buvo amputuota dėl sunkios bakterinės infekcijos. Buvusi pianistė iš Katalonijos (Ispanija) dabar, naudodamasi bioniniais pirštais, vėl gali rašyti, paimti, laikyti ir padėti įvairius, net smulkius ir trapius daiktus, svarbiausia – ji vėl gali mokyti skambinti pianinu. Moteris sakė, kad protezai pakeitė jos gyvenimą.

42 metų Ericas Jonesas iš Niujorko (JAV) neteko visos kairės rankos ir dešinės rankos pirštų dėl gyvybei pavojingų kraujo krešulių. Dabar, naudodamas protezus, jis vėl gali žaisti su savo dukra, lydėti ją į mokyklą, statyti „Lego“ kaladėles. E. Jonesas sakė: „Dirbtinę ranką ir pirštus lengva valdyti. Su bioniniais protezais gavau daugiau nepriklausomybės.“

Alfa.lt


Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0
2009 12 06

Zeitgeist idėjos

Šįvakar browsindamas internete kažkokios info aptikau tinklaraštį “Zeitgeist idėjos Lietuvoje” ir kol kas paskaitęs tik porą straipsnių labai užsikabinau, nes tai vienas iš ne daugelio atvejų kai kalbama apie dalykus artimus mano mąstymui ir širdžiai, mintys dėstomos labai panašiai mano paties mintims…

Zeitgeist

Gali būti, kad nemažai tų minčių – utopija, bet aš pats, akivaizdu, dažnai gyvenu ateitimi, mąstau ir įžvelgiu dalykus apie kuriuos sunku susikalbėti su “dabarties” žmonėmis ir dar – esu lengvas maištininkas :) Labai mėgstu technologijas ir mokslo pažangą, tikiu geresne ateitimi ir lygiai taip pat, daugeliu aspektų, nemėgstu SISTEMOS, nemėgstu žmonių bukinimo ir “smegenų plovimo”, darbo vardan darbo, gyvenimo vardan darbo, žudymosi vardan darbo (pinigų, skolų)… Nekenčiu kai kažkas kažką man bruka, diktuoja “madas”, spraudžia į rėmus (“privalai” mokintis, dirbti ir t.t.)

Gyvenimas yra kur kas gražesnis, nei tik darbas, namai, šeima. Tad jei ir Jūsų protas ir širdis traukia prie minčių ir realių veiksmų, kad prasmė yra GYVENTI, o ne egzistuoti, tuomet pasiskaitinėkite šį ir kitus straipsnius atrastame tinklapyje ;)

Iš savo patirties puikiai žinau, kaip žmonės dažnai nustemba, kai į klausimą ką dirbi, tekdavo atsakyti “kaip ir nieko”, “tai šį tai tą”, o tada į atitinkamai sekantį klausimą “tai iš ko gyveni”… išvis nelabai turiu ką atsakyti :) Panašu, kad tiek pomėgių, veiklų, kelionių ir kitų šaunių gyvenimo dalykų negalima padengti 700 lt? :) Na taip… bet juk aš lygiai taip pat nevagiu, neturiu jokių giminių kas man kažkuo padėtų, paremtu (nupirktu butą, mašiną ar sumestu ant vestuvių, kaip daugeliui aplinkinių “natūraliai” paklojamas gyvenimo kelias :)), taipogi nepriklausau mafijai ir nesu samdomas žudikas, kad turėčiau pinigų “iš niekur” :)

O vis tik gaunasi, kad turiu. Tai iš šen, tai iš ten filosofiškai jų kažkiek prasimanau. Labai labai mažai tų pinigų ir kol kas jokiu realesnių prikauptų turtų per bene 30 gyvenimo metų, tačiau matyt turiu filosofiją kitaip skaičiuoti, vertinti ir leisti tuos pinigus, kitais principais ir požiūriais gyventi, todėl esu laimingas ir be namo ar geros mašinos… Mano požiūriu aš – GYVENU. Čia ir dabar. Realiai. Stengiuosi daryti tai ir gyventi tuo, kuo tikiu, ką mėgstu. Už tai nemažai kas vertina ir gerbia, o kiti nesupranta ar pavydi, dergia… O ne svaičiojimais “pabaigsiu mokslus, stosiu į univerą, pabaigęs jį busiu tas ir tas, uždirbsiu tiek ir tiek, turėsiu šaunią žmoną, 3 gražius vaikus ir puikius namus” :D Nop… realybė parodo, tiek tarp pažįstamų, tiek šiaip pasidairius, kad tokie planai pavirsta tiesiog į rutiną “darbas nuo 8 iki 17, durnas bosas, maža alga, nemylimas darbas ir bendradarbiai, įkyrėjusi šeima su visomis jos problemomis, smaugianti paskola ir jokių pragiedrulių gyvenimo padangėje” :) Ir būtent tai atsispindi dažno lietuvio veide – liūdesys, nusivylimas, pesimizmas ir kitos rūpintojėlio veido grimasos…

O kodėl? O kam? Už ką?

O kodėl gi tiesiog nepagyvenus? :)


Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga, Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys, Lietuvos blog`eriai, blogosfera    Komentarų: 0
2009 12 04

Kuriama antžeminio transporto apsauga nuo granatsvaidžio

JAV specializuota garinės ginkluotės projektavimo agentūra DARPA paskyrė 8 milijonų dolerių finansavimą „Iron Curtain“ sistemos, apsaugančios transporto priemones nuo granatsvaidžio paleistos granatos, kūrimą.

„Iron Curtain“ sistema galės savarankiškai aptikti ir sekti link transporto priemonės artėjančios granatos trajektoriją. Tam bus panaudojamas ant transporto priemonės stogo iškeltas radaras ir optiniai jutikliai. Sistema sugebės atpažinti kovinės galvutės tipą ir nustatyti jo dinaminę poziciją 1 cm tikslumu.

Iron curtain

Virš stogo taip pat bus įtaisyti sprogstamos medžiagos užtaisai, kurie bus iššauti į lekiančią granatą likus sekundės dalims iki jos sprogimo. Tokiu būdu granata sunaikinama ir nespėja detonuoti.

Jau atlikti pirmieji bandymai su nešarvuotu Humvees visureigiu kariškius įtikino apie dideles Iron Curtain sistemos galimybes. Na, o realiose lauko sąlygose sistema bus testuojama 2010 metų liepos mėnesį.

Alfa.lt


Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 1
2009 11 11

Brangiausi pasaulio inžineriniai projektai

Jeigu reiktų surikiuoti visus žmonijos inžinierinius projektus pagal kainą – kurie iš jų būtų patys brangiausi? Tai pabandė padaryti science-bookmarks.com autorius, išvardindamas jo nuomone pačių brangiausių projektų penketuką. Kadangi keli įspūdingi projektai autoriui prasprūdo pro akis, juos įkėlėme mes patys ir vietoj 5-tuko, gavosi brangiausių 8 – kas.

8. „Gerald R. Ford“ klasės lėktuvnešis
Valstybė: JAV.
Orientacinė projekto vertė: 8.1 milijardai JAV dolerių.

„Gerald R. Ford“ klasės lėktuvnešiai turės atstovauji naujai ir tuo pačiu didžiausiai tokio tipų laivų klasei bei garantuoti JAV valstybės karaliavimą jūroje bent jau XXI amžiaus pradžioje.

Projekto darbai prasidėjo 2007 metais, pirmas naujos klasės laivas jau imtas statyti ir dienos šviesą išvys apie 2015 metus. Kiekvienas iš šių laivų bus ne mažesnės kaip 100 000 tonų talpos, jų ilgis sieks apie 333 metrus, o didžiausias plotis – 78 m. Energiją laivui užtikrins du branduoliniai reaktoriai, jį aptarnaus ekipažas iš 2500 žmonių, o denyje tilps daugiau nei 70 lėktuvų bei sraigtasparnių.

Nors techniniai parametrai įspūdingi, tačiau tai nebus pats didžiausias pasaulyje laivas – jeigu planai nepasikeis dar didesnių išmatavimų laivą-gamyklą statys pasaulinis koncernas Shell. Projektuojamo FLNG laivo ilgis sieks iki 480 metrų, o plotis – 75 metrus, laivo talpa planuojama iki 600 000 tonų. Tiesa, kiek šis megalaivas kainuos, kol kas neskelbiama, tad tenka spėti, jog bendra lėktuvnešio sąmata bus didesnė.

8

Tuo labiau, jog „Gerald R. Ford“ klasės lėktuvnešiai pasižymės ne tik įspūdinga talpa ir dydžiu, bet ir naujausiais technologiniais sprendimais, pritaikytais projektuojant branduolinius reaktorius, radarais nedetektuojamą Stealth technologiją, didžiulį automatikos kiekį, leisiantį gerokai sumažinti tokio laivo aptarnavimui reikalingos įgulos skaičių. O kur dar planuojamos elektromagnetinės katapultos bei kiti, slapti kariniai išradimai.

Naująjį lėktuvnešį stato kompanija Northrop Grumman, įsikūrusi Virdžinijos valstijoje. Tiesa, 6 pozicija brangiausių projektų sąraše lėktuvnešiui atiteko tik todėl, jog buvo įvertinti tik statybos kaštai – 8.1 milijardas JAV dolerių. Jeigu prie šios sumos dar priskaičiuotume neįtikėtiną 5 milijardų sumą, skirtą projektavimo darbams, lėktuvnešis neabejotinai užimtų tvirtą 5 vietą šiame sąraše.

Kol kas karinės JAV pajėgos ateityje planuoja įsigyti tris tokius lėktuvnešius.

7. Galingiausias pasaulyje dalelių greitintuvas (Large Hadron Collider — LHC)
Valstybės: Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijai (CERN) priklausančios narės
Orientacinė projekto vertė: 10-12 milijardai JAV dolerių

Pirminiame autoriaus sąraše jam vietos neatsirado, tačiau peržiūrėjus kitų projektų kainas, teko įtraukti ir LHC greitintuvą.

Turbūt tai ne tik vienas iš brangiausių pasaulyje inžinierinių projektų, bet moksline prasme pats sudėtingiausias ir neabejotinai, vienas iš pačių garsiausių. Tiesa, jo šlovės priežastys, deja, nėra tos, dėl kurių jį vertina pasaulio mokslininkai – žiniasklaidoje kiekvienas įvykis susijęs su LHC dažniausiai pateikiamas galimos pasaulinės katastrofos kontekste. Na, o kai dar „žibalo į ugnį“ įpila įvairių mokslininkų pareiškimai apie galimas LHC sukeltas katastrofas (apie tai galite skaityti šiame bei šiame straipsnyje), ko daugiau ir reikia populiarėjimui. Nors mokslininkų bandymai nuraminti skeptikus lauktų rezultatų neatneša, tačiau žinomumo projektui tikrai nestinga. Gal ir gerai – vienaip ar kitaip, bet visuomenė seka su LHC susijusius įvykius ir bent kažkiek susipažįsta su šiuolaikinės fizikos eksperimentais ir tyrimais.

LHC greitintuvo tunelyje

Priminsime, jog LHC statyba buvo pradėta 2001 m. ir bendra jo kaina jau siekia virš 10 mlrd. JAV dol. Projekto sudėtingumą puikiai atspindi tas faktas, jog jo kaina nuo planuotos pradinės padidėjo 4 kartus, o galutinis paleidimas vėluoja jau daugiau nei 2 metus. Tame nėra nieko keisto, žinant, jog jo tuneliuose yra beveik visa žmonijos sukurta modernioji technika.

Greitintuvas įrengtas apie 50-175 metrų gylyje po žeme, jo žiedo ilgis – 27 kilometrai. Seniau šis tunelis, pastatytas Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje, buvo naudojamas kaip elektronų-pozitronų greitintuvas (Large Electron-Positron Collider — LEP).

Kuomet greitintuvas pasieks visą galingumą, jo žiedais skriejančių protonų pluoštų energija sieks 7 teraelektrovoltų galią. Tačiau tai gali įvykti ne anksčiau kaip 2011 metais – kol kas į greitintuvą bus įleidžiami tik iki 3,5 TeV energijos dalelių pluoštai, kad greitintuvą valdantys specialistai įgytų saugaus darbo patirties. Greitintuvas „puse jėgos“ veiks tol, kol bus surinkta pakankamai duomenų apie jo funkcionavimą. Išanalizavus juos energija bus palaipsniui pradėta didinti iki 5 teraelektronvoltų. Jeigu neįvyks jokių gedimų (kurių kol kas nestinga – apie tai galite paskaityti čia, čia bei čia) planuojama iki 2010 m. pabaigos LHC laikinai sustabdyti, kad inžinieriai galėtų atlikti reikiamus greitintuvo „patobulinimo“ darbus, leisiančius išvystyti iki 7 TeV energiją ir tik tuomet prasidės tikrieji eksperimentai.

Jų metu protonų pluoštai trenksis vienas į kitą milžiniška 14 teraelektrovoltų energija (du priešpriešiniai srautai po 7 TeV energijos). Mažoje erdvėje bus pasiekta 100 tūkstančių kartų už Saulę aukštesnė temperatūra. Tuo pat metu tūkstančiai jautrių detektorių fiksuos susidūrimą, o vėliau mokslininkai tirs skeveldras, ieškodami naujų elementariųjų dalelių. Visgi eksperimentų rezultatų teks laukti gana ilgai – tai lems be galo dideli duomenų kiekiai, gaunami iš kiekvieno protonų pluošto susidūrimo. Apie LHC sandarą bei veikimo principą galite paskaityti šį išsamų straipsnį bei peržiūrėti mokomąjį video siužetą (tiesa, anglų kalba).

Eksperimentų metu gautus duomenis apdoros įvairiose pasaulio šalyse esantys specialaus LHC kompiuterių tinklo „Worldwide LHC Computing Grid“ skaičiavimo centrai, su CERN sujungti 10 Gb/s spartos magistralėmis. Kiekvieną dieną LHC eksperimentų metu bus gaunama apie 27 TB informacijos, kurią 10 pirmojo lygio „Worldwide LHC Computing Grid“ mazgų, esančių įvairiose pasaulio šalyse, paskirstys 150 mokslo tiriamųjų institutų. Todėl galima sakyti, kad šiame projekte dalyvaus viso pasaulio mokslo bendruomenė. Ko mokslininkai šiuose duomenyse ieškos?

Tikimasi, kad eksperimentas atsakys į fundamentalius klausimus. Pavyzdžiui, kaip susidarė materija, kokiomis sąlygomis įvyko Didysis sprogimas ir panašiai. Jeigu pasiseks ištirti, pavyzdžiui, gravitacijos prigimtį, galbūt bus galima sukurti variklį, kuris gebės įveikti gravitaciją, ar automobilį, kuris nejaus jokio vėjo pasipriešinimo važiuojant.

Štai tiek faktų ir trumpos pažintinės informacijos apie LHC greitintuvą. Nors tai ir nėra pats brangiausias žmonijos kūrinys, tačiau neabejotinai vienas iš sudėtingiausių ir įdomiausių. Tad žinoti apie jį būtina bent kiek besidominčiam fizika ar apskritai, šiuolaikinio mokslo pasiekimais.

6. Didysis Bostono tunelis
Valstybė: JAV.
Orientacinė projekto sąmata: 14.6 milijardų JAV dolerių.

Tai viena iš įspūdingiausių pasaulio konstrukcijų, leidusi pagrindinę Bostono megapolio transporto arteriją, ėjusią miesto centru, perkelti į požeminį daugiau nei 5.6 kilometrų ilgio tunelį, talpinantį 8 juostų magistralę. Tai leido atlaisvinti centrinės miesto dalies transporto srautus ir pagaliau išsprendė ilgą laiką kamavusią nesibaigiančių kamščių problemą.

Kol kas dabartiniais skaičiavimais tai pats brangiausias JAV vykęs statybų projektas, įvairių tyrimų duomenimis apie 10-12 % sumažinęs anglies dioksido koncentraciją miesto centrinėje dalyje.

Neįtikėtinai didelę statybų sumą lėmė sudėtingos statybų sąlygos. Tunelis turėjo praeiti tiesiai po miesto centrine dalimi, kurioje buvo apstu požeminių komunikacijų, įgilintų rusių, veikiančių metro tunelių. Ir visa tai reikėjo padaryti nenugriaunant nei vieno statinio, nesustabdant jokio metro maršruto. O kur dar netikėtos grunto problemos – jame inžinieriai surasdavo ne tik kadaise sugriuvusių namų liekanas, bet ir net nuskendusius laivus (priminsime, jog Bostonas yra Atlanto vandenyno pakrantėje įsikūręs didžiulis uostas). Nežiūrint šių iššūkių, inžinieriams viskas pavyko.

Įspūdingas požeminis Bostono tunelis

Žinoma, statybų procesas nebuvo labai jau lengvas. Pirmoji tunelio dalis pastatyta 1995 metais, o jis visas užbaigtas tik 2007 metų pabaigoje. Paskaičiuota, jog kiekviena aktyvi statybų diena kainavo apie 3 milijonus JAV dolerių. Statybose dalyvavo daugiau nei 5000 žmonių, kuriems talkino daugiau nei 150 kranų, o per parą buvo išvežama apie 1200 sunkvežimių grunto.

Projekto vykdytojams teko ne tik suvaldyti milžinišką statybininkų armiją, tačiau ir spręsti netradicinius iššūkius. Pavyzdžiui, tiesiant tunelį numatytu maršrutu, teko „palįsti“ po vandenyno sąsiauriu, įsiręžiančiu į miesto gilumą. Situaciją apsunkino tai, jog 8 metrų gylyje po vandeniu ėjo labai sena, tačiau intensyviai naudojama metro linija. Traukinių eismo sustabdyti nebuvo galima. Nuspręsta tunelį tiesti 1.5 metrų aukštyje virš metro linijos. Net ir menkiausia klaida galėjo baigtis didžiule katastrofa – Atlanto vandenynas galėjo užtvindyti ne tik metro liniją, bet ir dalį miesto teritorijos.

Vėliau teko sukti galvą dėl panašios problemos, kuomet tunelis priartėjo prie traukinių stoties. Čia pagrindinė problema iškilo dėl viršutinio grunto sudėties – apie 70% viso Bostono miesto pastatyta ant nestabilaus plytų, medžio bei žemių mišinio. Po juo jau eina įprastinis gruntas, tačiau norint sutvirtinti viršutinio grunto mišinio sluoksnį, tenka gerokai pasukti galvas. Šį sykį inžinieriai surado vienintelį tinkamą būdą – grunto sušaldymą iki monolito ir tik tada buvo tęsiamos statybos.

Tiesa, net ir įvertinant tokius globalius statybų uždavinius, bendra projekto suma būtų buvusi mažesnė, jei ne „šešėlinės aplinkybės“. Tunelio statybos metu išaiškėjo ne vienas skandalingas korupcijos atvejis ir netgi įvyko kelios su šiuo projektu susijusios žmogžudystės.

5 Dubajaus dirbtinių salų kompleksas
Valstybė: Jungtiniai Arabų Emyratai.
Orientacinė projekto sąmata: 14-20 milijardų JAV dolerių.

Kuo gi garsūs Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE)? Iki šiol savo dykumomis, didžiuliais naftos ištekliais ir auksu pertekusiais šeichais. Tačiau viso to buvo maža ir JAE valdžios palaiminimu šalia Dubajaus prasidėjo neįtikėtino masto statybų darbai – ėmė augti ištisas dirbtinių salų kompleksas.

Trys iš salų primena plokštumines palmės projekcijas – šiltųjų kraštų simbolį. Pirmosios salos statybose dirba apie 14 000 žmonių, kurių tikslas – iki 2010 metų užbaigti 14 mlrd. $ vertės vieną iš trijų salų, pavadintų „Džameiro“ palme (Palm Jumeirah). Tačiau tai tik pirmoji iš trijų planuotų salų. Savo eilės laukia pusantro karto didesnė „Džebel Alio palmė“ ir pati didžiausia „Deiro palmė“.

Štai taip iš kosmoso atrodo dirbtinė Dubajaus sala

Ne ką mažesnės vertės yra ir salų kompleksas „Pasaulis“, kuris buvo kurtas kaip pati prabangiausia ir prestižiškiausia gyvenamoji vieta Žemėje, apgyvendinta tik žvaigždėmis ir multimilijonieriais.

Tad kokia bendra šių projektų suma? Jeigu pavienių salų statybų kaštai siekia apie 14 milijardų JAV dolerių, tai viso bendro komplekso – bent jau 4 kartus daugiau. Tačiau skubėti priskirti milijardines sumas neverta, nes kol kas visai neaiški projekto galutinė baigtis. Prasidėjusi ekonominė krizė gerokai aptemdė sėkmingo verslo perspektyvas ir prabangių privačių salų kūrimo darbai visiškai sustojo. Vietoje įlankos vandenyse meistriškai atkurto pasaulio žemėlapio iš 300 šalių galima pamatyti tik apleistus smėlio lopinėlius – jie net nepastebimi nuo Dubajaus krantų.

Jeigu šie darbai atsinaujins, tuomet dirbtinės salos pagal savo vertę aplenks artimiausius „konkurentus“, tačiau kol kas tai lieka atviras klausimas. Ypač žinant, jog visoje JAE teritorijoje jau sustabdyta statybų už 300 mlrd. dolerių

4 „Trijų tarpeklių“ užtvanka ir hidroelektrinė
Valstybė: Kinija.
Orientacinė projekto sąmata: 24 milijardai JAV dolerių.

Tai kol kas didžiausia pasaulyje užtvanka ir tuo pačiu, galingiausia hidroelektrinė, pastatyta užtvenkus trečią pagal dydį pasaulyje Yangtze upę – jos ilgis siekia daugiau nei 6000 km. Kolosalios užtvankos statybų darbai prasidėjo 1992 metais, o oficialiai pabaigti 2007/2008 metais. Tiesa, galutinis elektrinės paleidimas buvo numatytas 2009 metais, tačiau dabar jis yra nukeltas į 2010 metus.

Apie šį neeilinį projektą mes jau esame rašę straipsnį, tad plačiai nebesiplėsime.

Priminsime, jog užtvankos gelžbetonio siena yra 2.3 km ilgio, 101 metro aukščio bei 115 metrų pločio prie pagrindo ir 40 metrų pločio sienos viršuje. Sienai nulieti prireikė 27.2 milijonų kubinių metrų betono ir 463 tūkstančių tonų plieno. Statybų eigoje iškasta apie 102.6 milijonus kubinių metrų grunto. Pilnai užtvenkus upę, vandens lygis turės pakilti iki 91 metro virš dabartinio lygio atžymos ir taip užpildyti tarp kalnų įrengtą vandens rezervuarą, kurio ilgis siekia 660 km, o plotis – 1.1 kilometro.

Trijų tarpeklių užtvanka - milžiniška gelžbetoninė konstrukcija

Kaip ir priklauso grandioziniams projektams, „Trijų tarpeklių“ užtvanka vertinama nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės, tai daug žadantis projektas. Naujosios užtvankos paskirtis – ne tik generuoti 18 000 megavatų (tai nominali galia, o didžiausia galima gali siekti ir 24 000 MW) elektros energijos per metus, bet ir pažaboti upės stichiją (kartą per maždaug 10 metų upė labai išsilieja ir nusineša tūkstančius gyvybių) ir apsaugoti 15 mln. pakrantėje gyvenančių žmonių bei 3,7 mln. arų žemės. Tačiau jo kritikai akcentuoja, kad dėl dumblo sankaupų ir kitų problemų užtvanka nepadės kontroliuoti potvynių. Be to, kaupiant vandens rezervuarą kils visos upės lygis, todėl bus apsemta beveik 400 kv. km žemės. Teritorijoje dabar gyvena daugiau nei milijonas gyventojų, kurie turės išsikraustyti.

O kur dar jau pastebėti klimato kaitos pokyčiai – jau prieš kelis metus paaiškėjo, kad pradėjęs kilti talpyklos vanduo sumažino lietaus tikimybę šalia esančiuose rajonuose, tuo tarpu tarp toliau stūksančių Daba ir Qinling kalnų kritulių padaugėjo. Kartu su lietumi padidėjo ir debesuotumas, todėl temperatūra nukrito vidutiniškai 0,67 laipsnių Celsijaus.

Tačiau nežiūrint visų kritikų, projektas yra baigtas ir belieka sulaukti jo galutinių rezultatų.

3 Radioaktyvių liekanų saugykla „Yucca Mountain“
Valstybė: JAV.
Orientacinė projekto vertė: 57 milijardai JAV dolerių

JAV Energetikos departamentas jau nuo 1978 metų yra nusižiūrėjęs Yucca kalnus kaip idealią vietą tiek civilinių, tiek ir karinių reikmių radioaktyvių atliekų saugyklai. Ši mintis energetikams kilo tuoj po to, kai pradėjo veikti pirmoji radioaktyvių atliekų saugyklos programa.

Patys Yucca kalnai yra labai nepatogi ir sunkiai pasiekiama vieta – vadinasi, idealiai tinkama radioaktyvių atliekų saugojimui. Jie išsidėstę šiaurės vakarų kryptimi per 150 km nuo Las Vegaso miesto, pačioje Nevados valstijos dykumos gilumoje – teritorijoje, kuri ir šiaip jau yra uždrausta zona, nes joje jau senokai vykdomi slapti branduoliniai bandymai.

Yucca kalnai yra vulkaninės kilmės, todėl susideda iš storų tufo sluoksnių. Tufas – tai uoliena, susidariusi iš vulkaninių pelenų, išmestų ugnikalnio išsiveržimo metu. Smulkios dalelės susicementuoja ir uoliena tampa labai tvirta bei lengvai apdirbama, todėl vulkaninis tufas dažnai naudojamas kaip statybinė medžiaga. Tufais taip pat vadinami kitokios kilmės uolienos, kurių galima surasti ir Lietuvoje – apie tai galite paskaityti šiame straipsnyje.

Pasirodo, tiek cheminės, tiek ir fizikinės tufų savybės idealiai tinka ilgalaikiam radioaktyvių atliekų saugojimui, kuris gali užtrukti kelis šimtus tūkstančių metų – tol, kol radioaktyvios medžiagos taps nebepavojingos gyvybei.

Yucca kalnai žiūrint iš lygumos

Tačiau įrengti tokioje atokioje vietoje saugyklą – uždavinys labai sudėtingas. Tad vien jau tyrimų ir projektavimų darbai užtruko 20 metų. Tyrimų rezultatai ganėtinai dviprasmiški – kalnų struktūra, išsidėstymas, jų fizikinės savybės praktiškai idealiai tinka branduolinio kuro saugyklai. Tačiau įvertinus visus niuansus galutinė projekto suma daugiau nei įspūdinga – siektų 57 milijardus JAV dolerių.

Būtent kaina yra svarbiausias saugyklos trūkumas – vien dėl to kol kas visi darbai yra sustabdyti. Eina kalbos, jog jie taip ir neatsinaujins, o pačiam projektui teks padėti „kryžių“. Kol kas dabartinio JAV prezidento Barakos Obamos administracija atmetė bet kokį projekto darbų finansavimą, išskyrus pačių mažiausių ir pigiausiai kainuojančių. Šį rudenį kai kurie oficialūs administracijos atstovai užsiminė, jog projektas jau yra uždarytas.

2. Dirbtinių upių vagų projektas
Valstybė: Kinija.
Orientacinė projekto vertė – 62 milijardai JAV dolerių.

Pekinas užsimojo įvykdyti amžiaus projektą – planuojama koreguoti kai kurių upių tėkmę ir vandens srautus pasukti iš pietų į šiaurę. Taip tikimasi aprūpinti vandeniu augančius šiaurės rytų Kinijos didmiesčius. Orientacinė projekto vertė milžiniška – 62 milijardai JAV dolerių. Kol kas šis projektas dar svarstomas, tad realiai jo kaštai gali dar didėti. Apie patį projektą mes jau rašėme čia, tad nebesikartosime ir lauksime, kuo gi ši idėja baigsis – „žalia ar raudona šviesa“.

Natūralios upių vagos Kinijoje gali artimiausiu laiku pasikeisti

1. Tarptautinė kosminė stotis – TKS
Valstybės: JAV, Rusija, Europos sąjunga, Japonija ir Kanda.
Orientacinė projekto vertė – 80 milijardų JAV dolerių.

TKS – bendras tarpvalstybinis projektas, kurį sunkiai galėtų įgyvendinti pavienė valstybė. Stoties statybų ir eksploatavimo darbus tarpusavyje dalinosi Rusijos (Roskosmoso), JAV (NASA), Kanados (CSA), Japonijos (JAXA) ir taip pat Europos (ESA) kosminės agentūros. Šiandien šis daugiau nei 300 tonų masės kompleksas sėkmingai veikia skriedamas 350 km aukščio orbitoje virš Žemės paviršiaus. Dabartiniai TKS linijiniai matmenys yra 58x73x27 m, o greitu laiku prie jos bus prijungtas dar vienas modulis – Rusijos kosmoso agentūros suprojektuotas MRM1 arba MIM-1.

Šiuo metu tai stambiausias dirbtinis kūnas ir tuo pačiu, įspūdinga mokslinė laboratorija, kada nors tik nuskraidinta į orbitą. Joje vykdomi įvairiausių sričių eksperimentai nesvarumo sąlygose – medicinos, biologijos, psichologijos, fizikos, chemijos, nanotechnologijų bei kitose srityse. Stotyje nuolat dirba pamaininis ekipažas, į stotį taip pat „įsiprašo“ kosminiai turistai, galintys už nuskraidinimą sumokėti milijonines sumas Rusijos kosmoso agentūrai.

Dar šiais metais TKS sumontavus naujus saulės elementus, jis tapo antru pagal šviesumą dangaus kūnu.

Žinoma, įvertinti tikrą sąmatą tokio grandiozinio projekto, ypač kai jį vykdo 16 valstybių specialistai, yra labai sudėtinga. Negana to, sudėtinga nuspręsti, kokias lėšas priskirti prie stoties projektinės sąmatos, o kurias ne (pavyzdžiui, tik stoties statybas ar ir erdvėlaivių skrydžius, gabenančius krovinius bei ekipažą). Tad projekto vertė kinta priklausomai nuo skaičiavimo metodikos ir išsidėsto diapazone nuo 35 milijardų iki 100 milijardų JAV dolerių. Tuo tarpu ESA ekspertų manymu, per 30 statybos ir eksploatavimo metų, stoties kaina viršys 100 milijardų eurų – o tai jau gerokai daugiau nei mūsų parašyta 80 milijardų JAV dolerių suma.

Vienas iš ryškiausių dangaus kūnų - Tarptautinė Kosminė Stotis

Priminsime, jog 2008 metų lapkritį TKS stotis atšventė 10 metų jubiliejų.

Na, o jei pageidaujate bent akimirką pabūti tikrais astronautais, galite aplankyti TKS stotį virtualios kelionės metu – tai leidžia ši NASA svetainė. Puslapio apačioje esančiame meniu pasirinkus opciją „ISS 360 Tour“ atsidaro flash sistemoje sukurta kosminės stoties patalpų panorama – galima keliauti per visus jau esančius modulius ir įsivaizduoti save tikru astronautu.

Ar tai visi brangiausi žmonijos projektai? Turbūt kad ne – kai kurie vis dar idėjų stadijoje, o kai kurie galbūt buvo mažesni, tačiau vykdymo eigoje taip išaugo kaštai, jog nesunkiai surastų savo vietą šiame sąraše. Tad jį galima laikyti tik orientaciniu, aprašančiu pačius žinomiausius ir iš pat pirmo užmojo, grandioziškiausius projektus.

Technologijos.lt


Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0
Puslapiai:«1234567»