Browsing "Istorija, archeologija, paveldas, legendos"
2008 11 07

Filmas “Soviet story”

Soviet story

Šiurpą keliantis filmas apie holokaustą… žydų? ne… MŪSŲ!!! Ir kitų, kažkada PRIVERSTINAI tapusių “sovietinėmis”, valstybių gyventojų masines žudynes, marinimsu ir trėmimus. Tai fimas apie didžiausius nusikaltimus prieš SAVO, niekuo nekaltus, žmones!! Pasaulis privalo tai pamatyti ir įsisamoninti!! Faktai nugali Kremliaus propagandą ir viešina šiurpą keliančius faktus apie sovietinės rusijos nusikaltimsu žmonijai. Ypač aktualu parodyti šį puikų latvių režisieriaus filmą draugams ir pažystamiems vakaruose, nes jie, panašu, visdar dažnai nesuprantą KĄ REIŠKIA yventi kaiminystėje su Rusija, ir kokios gali būti pasėkmės naujo politinio nuolaidžiavimo jiems tada, kada vėl atgimsta tokios neo nacistinės smegenų plovimo ir smurto organizacijos kaip NASHI ir t.t. :(

Artimiausiu metu pasistengsiu patalpinti pilną filmą pas savę į serverį, kad turėtumėte galimybę parsisiųsti, jei nerandate kur kitur ;)

Atsisųsti filmą / download movie: Soviet story [en] TORRENT

You must to see!!

“The Soviet Story” is a story of an Allied power, which helped the Nazis to fight Jews and which slaughtered its own people on an industrial scale. Assisted by the West, this power triumphed on May 9th, 1945. Its crimes were made taboo, and the complete story of Europe?s most murderous regime has never been told. Until now?

FILM SYNOPSIS

The film tells the story of the Soviet regime.

– The Great Famine in Ukraine (1932/33)
– The Katyn massacre (1940)
– The SS-KGB partnership [in the late 1930s the KGB was called NKVD, more info>]
– Soviet mass deportations
– Medical experiments in the GULAG.

These are just a few of the subjects covered in the film.

“The Soviet Story” also discusses the impact of the Soviet legacy on modern day Europe. Listen to experts and European MPs discussing the implications of a selective attitude towards mass murder; and meet a woman describing the burial of her new born son in a GULAG concentration camp.
The Soviet Story is a story of pain, injustice and “realpolitik”.


Apžvalgos apie viską, Istorija, archeologija, paveldas, legendos    Komentarų: 1
2008 09 20

Baltijos dugnas – aukso kasyklos lobių ieškotojams

Submarine

Lobių ieškotojams ir įvairaus plauko plėšikams Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūros dugne gulintys laivai ir jų likučiai – tikros aukso kasyklos.

Neseniai grupė iš Latvijos atvykusių asmenų norėjo apiplėšti Antrojo pasaulinio karo pradžioje nuskendusį sovietų povandeninį laivą S-19. Tačiau Valstybės sienos apsaugos tarnybos pakrančių apsaugos rinktinė užkirto tam kelią.

Išsigando pasieniečių?

LŽ duomenimis, vienas žinomas Latvijos kolekcininkas kreipėsi į lietuvius narus, kad šie jį palydėtų į vietą, kur jūroje, apie 30 jūrmylių (maždaug 55 kilometrų) nuo kranto, prie Nemirsetos, nuskendo laivas. Atvykėlis ne tik žinojo reikiamas koordinates, bet ir pateikė ilgą sąrašą eksponatų, kuriuos norėtų iškelti iš dugno. Įtariama, kad latvis siekė išmontuoti kolekcininkus dominančius techninius prietaisus, iškelti ginklų likučius, šalmus, diržų sagtis ir kitką.

Lietuvių narai informaciją apie jo pageidavimus perdavė paveldosaugininkams, o šie – pasieniečiams. Pareigūnai sustiprino patruliavimą nurodytoje vietoje, bet latviai dėl nežinomų aplinkybių čia net neatplaukė.

Pusiau perlūžęs povandeninis laivas, gulintis 40 metrų gylyje, buvo aptiktas pernai vasarą. Iš pradžių manyta, jog tai – vokiečių U580, tačiau vėliau narai rado laive gaisrinę žarną, ant kurios buvo rusiškų užrašų. Paaiškėjo, kad tai – sovietų S-10. Kartu su juo nuskendo ir visa įgula, iš viso 38 žmonės.

Skęsta

Klaipėdos universiteto Lauko praktikų ir ekspedicijų skyriaus direktoriaus Jūračio Liachovičiaus teigimu, šį vidutinės klasės sovietų povandeninį laivą vokiečiai galėjo pašauti pirmąją karo savaitę. S-10 mėgino grįžti į bazę Liepojoje, bet gavęs informaciją, jog šį uostą kontroliuoja vokiečiai, plaukė į Estiją. „Man pavyko rasti medžiagos, kad šis laivas buvo pašautas jūroje netoli Pyliavos (dabartinis Baltijskas – aut.), – LŽ pasakojo J.Liachovičius. – Tačiau prie Lietuvos jį galėjo dar kartą pašauti. O gal laivas užplaukė ant minos? Dar neaišku, kodėl jis perlūžo. Todėl mums labai svarbu, kad iki istorikų apžiūros į šį laivą nepatektų lobių ieškotojai.“

Istorikų teigimu, tokie žmonės atvirai reklamuojasi interneto svetainėse, nurodo, ką parduoda, kokiuose laivuose jau buvo. Paprastai jie – profesionalūs narai, apsirūpinę brangia ir modernia įranga, metalo detektoriais. Neretai jų technika būna daug geresnė nei valstybinių institucijų turima įranga.

Lagaminas

Neįkainojamos vertybės

Baltijos jūros dugne, Lietuvos teritoriniuose ir gretimuose vandenyse, gali būti iki 70 nuskendusių laivų bei lėktuvų liekanų. Istorijos mokslui tai neįkainojamos vertybės. Tačiau tyrinėti, juolab iškelti šiuos lobius iš jūros dugno ir eksponuoti krante kainuoja milžiniškus pinigus. Todėl kol kas tyrėjai tik renka informaciją apie skenduolius, juos klasifikuoja, nustato tikslias koordinates ir laukia.

Tuo metu vadinamieji juodieji archeologai nesnaudžia. Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto Laisvūno Kavaliausko, pastaruoju metu jaučiamas labai padidėjęs jų susidomėjimas povandeniniu grobiu. Kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare ir atvėrė sienas, daugelis kitapus Baltijos gyvenančių kolekcininkų suprato, kad mūsų šaliai priklausančiuose vandenyse jų laukia tikras Eldoradas.

„Mūsų duomenimis, dugne guli ir prekybinių, ir karinių, ir povandeninių laivų, lėktuvų, burlaivių, aptiktas ir garlaivis su varomuoju ratu. Net vienas iš trijų pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiečių admirolinių lėktuvnešių „Wilhel Friedrich“. Visus šiuos objektus reikia saugoti. Prieš keletą metų mums pavyko pasiekti, kad būtų pakeisti įstatymai ir povandeniniai objektai būtų įtraukti į kultūros vertybių registrą“, – aiškino L.Kavaliauskas.

J.Liachovičiaus žiniomis, nedideliame gylyje, jūroje prie Būtingės, guli neblogai išsilaikęs XVII amžiaus pabaigos laivo korpusas. „Išlikęs beveik visas korpusas, matyti balasto akmenys, net špantų likučiai. Manau, tai galėtų būti vienas iš kelių Lenkijos ir Lietuvos respublikos laivų, per karą su švedais plaukusių į Šventąją“, – pasakojo jis.

Išvogė ginklus

Paveldosaugininkai aiškina, kad saugoti nuskendusius laivus sudėtinga dar ir dėl to, jog finansiškai jų neapsimoka konservuoti sausumoje. „Vien Šventojoje rastos akmens amžiaus maždaug metro ilgio irklo dalies konservavimo darbai atsiėjo apie 5 tūkst. litų, tad įsivaizduokite, kiek kainuotų saugoti visą laivą, – pažymėjo L.Kavaliauskas. – Liūdna patirtis dėl vieno vokiečių laivo verčia mus atidžiau stebėti tai, kas vyksta jūroje. Fiziuliežiumi vadinamas laivas, kuriuo iš Memelio per Antrąjį pasaulinį karą buvo išplukdyta apie 300 sužeistųjų, parą dreifavo, o paskui nuskendo netoli Palangos. Ten turėjo būti ir ginklų, ekipuotės. Tačiau prieš penkerius metus apžiūrėję šį laivą ginklų neberadome.“

Jo teigimu, paprastai aktyviausi būna kolekcininkai, perpardavinėtojai ar nelegalūs archeologai iš Latvijos, Skandinavijos šalių. Vis dėlto šiurkščiausiai elgiasi perpardavinėtojai. Pastaruoju metu jie ėmė intensyviai rausti ir žemę pakrantėse, kur vyko intensyvus mūšiai. Tai, kas istorikams galėtų būti siūlo galas vyniojant ištisas istorijas, plėšikams tėra metalo gabalai.

Sutiko bendradarbiauti

„Kreipiausi į Pajūrio regioninį, Kuršių nerijos nacionalinį parkus, kad stebėtų situaciją, praneštų apie asmenis, kurie nešiojasi metalo detektorius. Pranešimų negavau, tačiau pats pagavau grupelę jaunuolių“, – sakė L.Kavaliauskas.
Jis pasakojo, kad Smiltynėje sutiko grupę jaunuolių ir iškart pagrasino iškviesti policiją. Bet pasiūlė ir alternatyvą – bendradarbiauti. „Mūsų pažintis baigėsi gerai – keli šių vyrukų iš tiesų domėjosi istorija, tapo istorijos klubų nariais“, – prisiminė L.Kavaliauskas.


Istorija, archeologija, paveldas, legendos    Komentarų: 1
2007 10 19

Prie ruso buvo geriau?! :)

Viskas tuo pasakyta :D

Prie ruso buvo geriau? :D

+ alternatyva, požiūris, kurį radau kažkur internete apie tuos laikus:

“Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti su šalmu. Siaubas.

Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą.

Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!

Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą. Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.

Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų,
kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto… Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo!

Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio!

Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo.

Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą.

Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!?

Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius, mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su jų bendru sutikimu. Jų pačių labui…

Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip
automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje. Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites! O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė! O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana”?! Arba ši stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!” O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli…vaistai! Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!” Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų… Mažas langelis iš virtuvės į vonią – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas arkliukas… Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą… Sysiojantis berniukas ant tualeto durų… Televizorius „Rubin” – imi reples ir bim-bim-bim! Glaudės su inkariuku… atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!” Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti.

Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo… Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!

Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga. „Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga…” Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių!

O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta… O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to nepilnametis!

Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje.

Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai…”


Istorija, archeologija, paveldas, legendos, Humoras, pokštai    Komentarų: 1
Puslapiai:«123