Browsing "Humoras, pokštai"
2009 04 01

Skraidantys pingvinai arba Balandžio 1-oji moderniai

Praeitų metų balandžio pirmosios top pokštas ir BBC “atradimas” – skraidantys pingvinai :) Žiūrį ir praktiškai tiki tuo ką matai:

O vėliau pasižiūri kaip, pasinaudojant moderniomis technologijomis ir specialiaisiais efektai pasiekiamas toks įspūdis, kad praktiškai milijonai žmonių bene įtiki skraidančiais pingvinais :) Šaunu ir ne banalu.


Humoras, pokštai    Komentarų: 1
2007 10 19

Prie ruso buvo geriau?! :)

Viskas tuo pasakyta :D

Prie ruso buvo geriau? :D

+ alternatyva, požiūris, kurį radau kažkur internete apie tuos laikus:

“Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti su šalmu. Siaubas.

Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą.

Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!

Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą. Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.

Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų,
kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto… Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo!

Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio!

Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo.

Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą.

Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!?

Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius, mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su jų bendru sutikimu. Jų pačių labui…

Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip
automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje. Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites! O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė! O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana”?! Arba ši stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!” O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli…vaistai! Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!” Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų… Mažas langelis iš virtuvės į vonią – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas arkliukas… Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą… Sysiojantis berniukas ant tualeto durų… Televizorius „Rubin” – imi reples ir bim-bim-bim! Glaudės su inkariuku… atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!” Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti.

Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo… Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!

Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga. „Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga…” Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių!

O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta… O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to nepilnametis!

Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje.

Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai…”


Istorija, archeologija, paveldas, legendos, Humoras, pokštai    Komentarų: 1
2001 09 03

Merfio kovos dėsniai

1. Tu nesi supermenas.
2. Jeigu įsakymas gali būti suprastas neteisingai – taip ir atsitiks.
3. Jei įsakymas yra nesuprantamas, vadinasi jis toks ir turi būti.
4. Svarbios užduotys yra visada paprastos. Paprastos užduotys yra visuomet sunkios.
5. Jei tai yra kvaila, bet veikia, tai nėra kvaila.
6. Jei tau trūksta visko, išskyrus priešų – tu esi mūšio lauke.
7. Draugiškumas yra išgyvenimo esmė. Dėka jo priešas turi į ką šaudyti ir be tavęs.
8. Atmink, jei kas nors šaudo į tave, tai jau gana rimtas konfliktas.
9. Pasistenk atrodyti nesvarbus, nes blogi vyrukai gali turėti daug šovinių.
10. Nebūk toks didelis, kad kristum į akis – tai pritraukia ugnį.
11. Pavieniai objektai apšaudomi priešo. Tu ir esi pavienis objektas !
12. Draugiškos ugnies nebūna ! Neprovokuok priešo ugnies – ji erzina savus.
13. Jei priešas yra per šūvio nuotolį, tai tu – taip pat !
14. Jeigu tave mato seržantas, tai gali pamatyti ir priešas.
15. Ką bedarytum – gali būti nušautas. Jeigu nieko nedarysi – taip pat.
16. Jeigu abejoji, iššaudyk visą dėtuvę.
17. Viename apkase niekada nesėdėk su kuom nors drąsesniu už tave.
18. Patogaus apkaso nebūna.
19. Visas tavo amunicijos svoris lygus laikui, kurį tu ją neši, kūbu.
20. Niekada nepamiršk, kad tavo ginklas serijinis ir pagamintas “3-jame pasaulyje”.
21. Jeigu ataka vyksta labai puikiai, tai priekyje laukia pasala.
22. Lengviausias kelias visuomet užminuotas.
23. Apsunkink priešui įsiveržimą ir tau bus sunku išsiveržti.
24. Pavojingiausias žmogus mūšyje – karininkas su žemėlapiu.
25. Nebūtina būti idiotu, kad taptum karininku, bet tai iš tikrųjų padeda…
26. Jeigu tau skubiai reikalingas karininkas – prisėsk pailsėti.
27. Penkių sekundžių granatos detonatorius suveiks po trijų sekundžių.
28. Granatos veikimo spindulys visuomet proporcingai didesnis nei tu gali ją numesti.
29. Granatos skeveldros lekia greičiau už garsą.
30. Apšaudanti ugnis visada tiksli. Remianti ugnis – ne.
31. Jei esi priešakinėse pozicijose, artilerija šaudys arčiau.
32. Geras planas šiandien yra daug geriau, nei puikus planas rytoj.
33. Karas – tai apskaičiavimo klaidų atskleidimas.
34. Karas yra panašus į moterį. Jei nori jį laimėti, privalai sueiti į kontaktą.
35. Dalykai, kurie turi dirbti kartu, paprastai kartu neatsiunčiami.
36. Sandėlininkas paprastai turi tik dviejų dydžių aprangą: per mažą ir per didelę.
37. Radijo ryšys nutrūksta tada, kai tau desperatiškai reikia pagalbos.
38. Priešo diversija, kurią tu ignoruoji, iš tikrųjų yra pagrindinė priešo ataka.
39. Žvalgai dirba abiejose pusėse.
40. Profesionalūs kariai yra pranašesni, bet pasaulis pilnas mėgėjų…


Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Humoras, pokštai    Komentarų: 1
Puslapiai:«123