Browsing "Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys"
2009 03 31

Apkalbos… apkalbos…

Nekenčiu melagių. Besąlygiškai :) Jau geriau nukentėti, kaip dažnai būną, už teisybę ir tiesumą, nei nusižeminti iki į akis ar dar blogiau – už akių meluojančių, apkalbinėjančių ir apgaudinėjančių tarpo.

Niekaip nesuprantu dėl ko žmonės apkalbinėja, pila kažkokias pamazgas ant kitų, iškraipo faktus… Tai kažkokios jų psichologinės, nepilnavertiškumo ar nacionalinio bruožo – pavydo problemos? Noras kitus “pažeminti” taip įsivaizduojant, kad save “išsaukštins” ar kas? :)

Naujausias “bajeris” – pažįstama pasakoja, kad vakar kažkoks neprisistatęs idiotas užkalbino FaceBook`e, a la “tu jį (vardas, pavardė = mane) pažysti?? taigi jis toks anoks kitoks!! prisimelavęs visiems, kad misijoje ir t.t. Juk vakar pats mačiau Vilniuje, dirba kažkokiam bare, alų pilsto ir t.t.” Žodžiu gelbėtis pasiūlė kuo toliau ir greičiau nuo tokių baisybių kaip aš :)

Va taip pasirodo viskas yra iš tiesų :D O prieš kelis mėnesius patyriau gerokai didesni šoką, kai draugas labai nenoriai prasitarė, kad YRA SUSIRŪPINĘS DĖL MANO GĖRIMŲ ir t.t.!! Aceit iš patikimų šaltinių iki jo atėjo info, kad nieko kito praktiškai neveikiu, tik geriu ir geriu diena iš dienos, taip sakant degraduot baigiu :D

Jomajo… Aišku normalus žmonės tuo netiki, nes kurie pažįsta žino koks aš “gėrikas” – alaus butelis ir tai labai retai, viskio taurė per kieno gimtadienį ar kita svarbia proga ir viskas. Ir tai čia civiliniame gyvenime. O ka jau kalbėti apie kažkokį gėrimą misijoje :D Nes ir šiaip jokių penktadienių baruose, klubų, kokteilių, išgertuvių gamtoje ir t.t. Man gyvenimas per gražus, kad pinigus ir laiką švaistyčiau alkoholiui :) Bet kažkokie psichopatai sugeba kai ką iš pažįstamų įtikinti net ir tokiu briedu ir tada turi aiškintis ilgai dėl nebūtų dalykų :D

Juokingiausia kai tokia “informacija” beveik visuomet “laužiama iš piršto”… nes išgirsti apie save dažnai “pagrįstą ir patikimą” nuomonę apie save iš žmonių, kurie akyse nėra manęs matę, niekuomet nepasivarginę brukštelėti el. laiško ar paskambinti ir paklausti, kaip kažkas yra iš tikrųjų, pasidomėti ką aš realiai veikiu, kaip mąstau, kuo gyvenu. Taip sakant “belsk ir bus atidarytą” :) Bet, kad tiems kas gyvi apkalbomis, faktai nerūpį. Nerūpį tiesiogiai paklausti kokias aš knygas skaitau ar į kokius teatro pastatymus nueinu, kur ir kaip labiausiai keliaut mėgstu ar kokiais idealais tikiu ir dėl ko gyvenu ir vienaip ar kitaip pasielgiu… ne… paprasčiau visą tai “nupiešti” šakėmis ant vandens, įtikėti patiems ir įtikinėti kitus :D

Dar anksčiau, kai aktyviai dalyvaudavau visokiose veiklose ir klubuose, vadovavau Jonavos šaulių kuopai ir t.t. tai ko tik netekdavo apie save ir draugus prisiklausyti – vieni už besąlyginį atsidavimą veiklai, idėjoms garbino ir dievino, kiti nekentė ir šmeižė. Bet iki tokio lygio, kad tikrai kartais šiurpu apie save būdavo kažką TOKIO išgirsti, kad mąstydavai ir nesuprasdavai koks liguistas protas turi būti, kad vien tai sumastyti ir kokia tulžinga asmenybė, kad tai skleisti :(

Na gali mėgti, gali nemėgti. Paminklų statyti niekas neprašo, bet kam taip dergti tai irgi kartais nesuprantu. nepatinka – nusisuk ir nueik, bendrauk su kitais, dalyvauk kitose veiklose, skaityk kitus tinklalapius ir pan. O aš gyvensiu savo gyvenimą – kaip išmanau ir manau, kad geriausią jį man gyventi :) Kam patiks my way of life – prisijungs į kompaniją, o visi kiti laisvi eiti savais keliais…

Kad ir pvz. grįžus iš šitos misijos į Lietuvą žinau pasipils įvairios “pamazgos” :( Tas “miegojo visą laiką”, anas “vadams ana galą laižė”, trečias “daugiausiai valgė” o dar kažkas kitomis baisiomis pasaulio nuodėmėmis bus apkaltintas… :D Ir greičiausia tik todėl, kad tik niekas į pačius kalbančius atidžiau nepažiūrėtų, kokie jų tikrieji “nuopelnai” ir iš kur ta tulžis ir šlykštus poreikis sumenkinti kitus… Kai man tuo tarpu kaip tik atrodo atvirkščiai – paprasčiau, lengviau kažką pagirti, užakcentuoti ir prisiminti kažką gero o ne bėdas ir “aštrius kampus”…

Protingiems aišku viso to aiškinti nereikią, jie sugeba atsirinkti blaiviai pelus nuo grūdų, tačiau kiek tokių realiai yra? :( Nes kažkaip ryškiai labiau matosi tų visokių moralinių degradų būreliai, nes tokie tokius traukia, vieni kitus palaiko ir užstoja, tose pačiose melo sultyse verda ir kitus dar tempia į tą liūną, nes jei tu išdrįsi būti kitoks – taip apdergs ir apšmeiž, kad pats beveik įtikėsi, ką kalbėti apie kitus aplinkinius, dažniausiai nežinančius tikrų, objektyvių faktų ir pasikliaujančius apkalbomis, šmeižtu, purvasklaida…


Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 2
2009 03 03

Mano charakterio tipas: INTP

„Mąstytojai“, „architektai“, „išsiblaškę profesoriai“ – tokiais epitetais dažnai yra apibūdinami INTP tipo žmonės. Gyvendami savo teorinių galimybių pasaulyje, INTP į viską žvelgia su mintimi, kaip tai būtų galima patobulinti ar į ką tai būtų galima paversti. Turėdami galimybę analizuoti sunkias problemas, aptikti paslėptus šablonus ir surasti logiškus paaiškinimus, INTP visur siekia aiškumo, labiausiai vertindami įžvalgumą ir logiką. Šio tipo žmonėms svarbiausia vertybė yra žinios – jų protas nuolat dirba kurdamas naujas ar analizuodamas jau sukurtas teorijas. INTP turi tiksliausią mąstymą ir kalbą iš visų charakterio tipų – šio tipo žmonės gali lengvai pastebėti neatitikimus teiginiuose, atskirtuose net ir itin dideliais laiko tarpais.

Žvelgdami į bet kokias problemas per entuziazmo ir skepticizmo prizmę, INTP ignoruoja egzistuojančias taisykles ir nuomones, susikurdami unikalią prieigą prie problemos sprendimo. INTP paprastai yra itin sumanūs ir įžvalgūs žmonės, išsiskiriantys sugebėjimu būti objektyviai kritiški, kad ir ką analizuotų. Šio tipo žmonės dievina naujas idėjas bei teorijas ir mėgsta jas aptarti su kitais – tačiau nuolat jas apmąstydami, kitiems dažnai gali atrodyti kaip nuolatiniai svajokliai. INTP negali pakęsti rutininių darbų – jie kur kas mieliau imsis sudėtingų teorinių sprendimų, palikdami sistemos pritaikymą ir įgyvendinimą kitiems. Tačiau teorinių sprendimų paieškose šiems žmonėms ribų nėra – jei problema juos pakankamai sudomina, INTP gali paskirti daugybę laiko ir energijos reikiamo sprendimo paieškoms.

INTP nemėgsta vadovauti žmonėms ar juos kontroliuoti. Jie yra labai tolerantiški ir lankstūs beveik visose situacijose, išskyrus tuos atvejus, kuomet yra pažeidžiami ar kritikuojami INTP įsitikinimai – tokiu metu INTP gali užimti labai griežtą ir nepalenkiamą poziciją. Šio tipo žmonės paprastai yra itin drovūs, kuomet yra kalbama apie susipažinimą su kitais žmonėmis. Tačiau kartu INTP gali būti ir labai draugiški bei pasitikintys savimi, kuomet jie bendrauja su žmonėmis, kuriuos gerai pažįsta ar kalba apie teorijas, kurias yra puikiai perpratę.

Pagrindinė INTP silpnybė teorijų srityje – tai, jog nepaisant to, kad kartais jų išmąstytos teorijos nėra lengvai suprantamos kitiems, INTP nemėgsta papildomai aiškinti savo minčių sekos. Šio tipo žmonės gali apleisti projektą iškart po to, kai sumąstys, kaip jį įgyvendinti, nepaisydami to, jog kiti gali nesuprasti jų galbūt išties įžvalgaus sprendimo. Dėl to INTP yra itin svarbu prisiminti, jog net ir genialiausias atradimas yra bevertis, jei tu esi vienintelis žmogus, kuris jį supranta.

Kaip ir dalis kitų T tipų, INTP nesupranta ir nevertina sprendimų, priimtų remiantis asmeniniu subjektyvumu ar jausmais. Jie nuolat stengiasi surasti logiškus problemų sprendimus ir negali suprasti emocinių argumentų taikymo siekiant išspręsti problemą. Dėl šios priežasties INTP paprastai ne itin gerai jaučia kitų žmonių jausmus ir neturi įgimtos savybės patenkinti jų emocinius poreikius.

INTP paprastai yra itin nepriklausomi, nešabloniški ir originalūs. Vargu, ar šio tipo žmonės labai vertins tokius „tradicinius“ tikslus, kaip populiarumas ir saugumas. Jie dažnai pasižymi sudėtingu charakteriu ir gali būti nenuvargstantys bei temperamentingi. INTP esant itin išradingiems ir išsiskiriantiems neįprastais mąstymo šablonais, nėra nieko stebėtino, jog šio tipo žmonės yra atsakingi už daugybę mokslinių atradimų pasaulio istorijoje. Būdami aplinkoje, kurioje gali atskleisti savo kūrybinį genijų ir galimai – ekscentriškumą, INTP gali pasiekti tikrai stebėtinus rezultatus.

Vienas esminių INTP trukdžių pačiam sau yra nerimstantis galimo nepasisekimo jausmas. Šio tipo žmonės praleidžia daug laiko apmąstydami savo veiksmus. Neapibrėžtumas (kylantis iš P bruožo), sujungtas su kompetencijos poreikiu (NT bruožas) lemia nuolatinius svarstymus apie tai, jog kiekvienam pasiektam sprendimam gali būti ne blogesnė alternatyva ar, dar blogiau, galbūt priimant sprendimą buvo nepastebėti kokie nors itin svarbūs duomenys. Todėl reikia turėti omenyje, jog karštai besiginčijantis INTP gali įtikinėti ne tik oponentą, bet ir patį save. Šiuo atžvilgiu INTP stipriai skiriasi nuo kitais atžvilgiais gana panašių INTJ tipo žmonių, kurie paprastai yra žymiai labiau pasitikintys savo žiniomis ir norintys veikti pagal savo įsitikinimus.

Tarpasmeninių santykių srityje INTP mato tris aiškias fazes: vaizdingai kalbant, „įkritimą“, „išlikimą“ ir „išlipimą“. Šios fazės puikiai atitinka šio tipo žmonių mąstymo įpročius ir tvarkos poreikį. Pradėdami naujus santykius, INTP gali ilgam – metams ar daugiau – prarasti racionalumo pojūtį. Jei INTP įsimyli, tai būna nepaprastai stipru – siekiama „visko arba nieko“. Labai tikėtina, jog šioje fazėje INTP savo partnerio atžvilgiu bus labai gyvybingas, netgi lengvabūdiškas – INTP nestruktūruos ir nekontroliuos santykių, bet tiesiog mėgausis ir bandys juos patirti kaip įmanoma stipriau. Šio tipo žmogus apeis daug ką, kad galėtų būti su savo mylimuoju – nesvarbu, ar tai bus atstumas, oras ar laikas. Santykiams perėjus į „išlikimo“ fazę, INTP ima vertinti jų struktūrą ir formą. Šiuo metu INTP gali truputį atsitraukti, kadangi jis iš dalies sugrįš į įprastą, uždaresnę savo būseną. Šio tipo žmonės labai vertina savo įsipareigojimus partneriui, tačiau nėra linkę jų aptarti su kitais dėl itin paprastos priežasties – šie įsipareigojimai INTP atrodo visiškai suprantami.

INTP santykiuose su kitais žmonėmis

INTP savo mintyse gyvena labai ryškų ir turtingą gyvenimą, pilną įvairių vaizdinių ir nuotykių. Dėl šios priežasties jie kartais gali pastebėti, jog realusis pasaulis yra kur kas blankesnis. Toks požiūris gali sumažinti INTP motyvaciją suformuoti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis – todėl tikėtina, jog šio tipo žmonės savo gyvenimuose neturės labai didelio artimų draugų rato. Greičiau atvirkščiai – jie turės keletą labai artimų draugų, kuriuos itin gerbs ir vertins.

Kadangi INTP dėmesys yra nukreiptas į savo vidų bei skirtas aiškumo paieškoms abstrakčiose idėjose, šie žmonės ne itin gerai jaučia kitų žmonių jausmus bei poreikius. Taip pat INTP paprastai yra sunku pažinti – šie žmonės stengiasi maskuoti savo asmenybės bruožus ir mintis, kol kitas žmogus neįrodė esąs vertas INTP draugystės. Laikydami žinias ir mąstymą aukščiausios svarbos dalykais, INTP greičiausiai rinksis būti šalia žmonių, kuriuos jie laiko protingais. Įsipareigoję savo santykiams ir partneriui, INTP tampa labai ištikimi ir atsidavę bei suformuoja ryšį, išsiskiriantį savo grynumu ir aiškumu. INTP visiškai nesidomi ir nemėgsta „žaidimų“ santykiuose. Vis dėlto, jei atsitiktų kas nors, ką INTP laikytų absoliučiai nepriimtinu, šie žmonės nutrauktų santykius ir nė neatsigręžtų atgal.

INTP stiprybės:

– INTP meilė ir prieraišumas artimiems žmonėms yra nepaprastai gryni, netgi šiek tiek vaikiški
– Atsipalaidavimas ir lengvas požiūris į gyvenimą
– Labai entuziastingas požiūris į juos dominančius dalykus
– Puiki vaizduotė ir kūrybingumas
– Atsparumas kritikai ar konfliktams
– Nedideli poreikiai ir nereiklumas

INTP silpnybės:

– Prastai jaučia kitų žmonių jausmus ir lėtai reaguoja į jų emocinius poreikius
– Nemėgsta ir ne itin gerai moka reikšti savo pačių jausmus ir emocijas
– Polinkis į kitus žmones žiūrėti atsargiai ir įtariai
– Ne itin geras praktinių dalykų, pavyzdžiui, pinigų, valdymas.
– Galimi sunkumai paliekant nesklandžius santykius
– Konfliktinių situacijų sprendimas arba jas ignoruojant, arba leidžiant prasiveržti nevaldomam pykčiui

INTP kaip romantiniai partneriai

INTP į asmeninius santykius, kaip ir į kitus dalykus savo gyvenime, žiūri gana rimtai. Jie tvirtai laikosi savo įsipareigojimų ir paprastai yra labai ištikimi bei lojalūs. Su INTP yra lengva gyventi, kadangi jie pasižymi paprastais kasdieniais poreikiais ir yra gana nereiklūs savo partnerių atžvilgiu. Tai sukuria tam tikrą kontrastą su vidiniu INTP gyvenimu, kuris yra labai kompleksiškas ir sudėtingas. Tuo tarpu išoriniame gyvenime INTP stengiasi siekti paprastumo, kad galėtų savo mąstymo pajėgumą sukoncentruoti ties vidiniu pasauliu. Tokia savybė lemia, jog INTP yra labai tiesūs, sąžiningi partneriai, pasižymintys paprasta, nesudėtinga ir gryna meile.

Nepaisant paprastumo siekimo savo santykiuose, INTP netrūksta jausmų ar aistros gilumo. INTP yra labai kūrybingi žmonės, išsiskiriantys ryškia vaizduote bei gali būti labai entuziastingi ir aistringi savo partnerių atžvilgiu.

Seksualiniu aspektu, INTP žiūri į intymumą su entuziazmu ir tam tikru nekantrumu. Kai kurie INTP šį santykių aspektą visiškai nuvertina, tačiau dauguma naudojasi turtinga savo vaizduote, kad tam tikru momentu pasiektų kuo daugiau. Taip pat tikėtina, jog savo mintyse INTP intymumą išgyvens labai ryškiai ir vaizdingai, tačiau tai ne visada bus akivaizdu jų partneriams.

Bene didžiausia potenciali INTP problema asmeniniuose santykiuose – jų lėtumas suprantant ir patenkinant partnerio emocinius poreikius. INTP gali būti nepaprastai pasišventę savo santykiams ir labai mylėti savo partnerį, tačiau jie gali nesuprasti partnerio emocijų bei vengti reikšti savo pačių jausmus. Jei tokia situacija kelia sunkumų santykiuose, INTP turėtų stengtis kreipti daugiau dėmesio į savo partnerio jausmus, o jo partneris – nereikalauti nuolatinio jausmų reiškimo iš INTP.

INTP nemėgsta spręsti keblių klausimų, tokių, kaip tarpasmeniniai konfliktai ir dėl to gali būti linkę ignoruoti tokias situacijas užuot jas sprendę. Vis dėlto, jei būtų priversti tai padaryti, INTP į konfliktą greičiausiai žvelgtų iš analitinės perspektyvos, kas dar labiau viską apsunkintų, jei INTP partneris tiesiog tikėtųsi meilės ir paramos išreiškimo. Dauguma žmonių (ypač su stipria jausmų savybe) tiesiog nori būti padrąsinti ir palaikyti, kuomet jiems yra sunku – INTP turėtų stengtis tai suprasti ir atitinkamai reaguoti.

Rekomenduojami partneriai: ENTJ ir ENFJ tipai.

INTP kaip tėvai

INTP mėgsta ir gerbia žinias bei siekia jas perduoti ir savo vaikams. Didžiausias INTP tikslas – išvysti savo vaikus tampant nepriklausomais ir racionaliais suaugusiaisiais.

Tikėtina, jog INTP tėvai stengsis paskatinti savo vaikų individualizmą, užuot bandę juos įsprausti į anksčiau sukurtus rėmus. Jie pabrėš autonomijos svarbą, gerbs savo vaikų nuomonę ir norus bei leis jiems turėti balso teisę šeimos sprendimuose.

INTP tėvai su savo vaikais greičiausiai bus gana atsipalaidavę ir lankstūs, dažnai netgi iki tiek, jog nesikiš į kasdienį šeimos gyvenimą, būtinybę užtikrinti tvarką perleisdami savo partneriams. Patys negyvendami apibrėžtoje ir tvarkingoje erdvėje, INTP greičiausiai nebus linkę kurti tokią aplinką ir savo vaikams – ir jei INTP partneris nepasižymės išvystyta apibrėžtumo savybe, jų vaikams gali pritrūkti aiškių ribų ir veiklos sričių apibrėžtumo. Tai yra sritis, kurioje INTP turėtų pasitempti – augantys vaikai gali neskirti gėrio nuo blogio ir tėvams yra būtina šias sritis jiems apibrėžti.

Nepaisant neapibrėžto ir negriežto požiūrio į tėvystę, INTP į šį vaidmenį žiūri labai rimtai ir tikėtina, jog šie žmonės skirs labai daug pastangų tam, kad užtikrintų savo vaikų tapimą nepriklausomais ir protingais suaugusiaisiais. INTP mėgsta tėvystę ir jiems tai yra labai smagi patirtis. Taip pat tikėtina, jog INTP bus labai lojalūs ir savo vaikais besididžiuojantys tėvai.

INTP gali susidurti su kliūtimis, bandydami patenkinti emocinius savo vaikų poreikius. Nors INTP paprastai yra labai besirūpinantys ir palaikantys tėvai, jie ne visada atpažįsta vaikų siunčiamus emocinius ženklus – todėl šie gali imtis drastiškų, dėmesį patraukiančių veiksmų, bandydami priversti INTP suprasti jų emocinius išgyvenimus. INTP turėtų to saugotis ir suprasti, jog net ir ribotas emocijų išreiškimas kai kuriais atvejais gali būti labai svarbus.

INTP tėvai savo vaikų greičiausiai bus prisimenami pagarbiai ir švelniai, kaip ištikimi, sąžiningi ir tolerantiški žmonės, nepaprastai jais rūpinęsi, nors to dažnai ir neparodydami.

INTP kaip draugai

Tikėtina, jog INTP sieks susirasti draugų, panašių į juos savo interesais ir pomėgiais. Kadangi INTP mėgsta teorijas, idėjas ir su tuo susijusius svarstymus, vargu, ar jie turės daug kantrybės ar supratimo, bendraudami su išvystytą sensorikos savybę turinčiais žmonėmis.

Keletas garsių INTP:

Sokratas, filosofas
Renė Dekartas, filosofas
Blezas Paskalis, matematikas, filosofas
Izaokas Niutonas, fizikas
Karlas Jungas, psichologas
Albertas Einšteinas, fizikas
Džeimsas Medisonas, buvęs JAV prezidentas
Dvaitas D. Eizenhaueris, buvęs JAV prezidentas
Džeraldas Fordas, buvęs JAV prezidentas
Taigeris Vudsas, profesionalus golfo žaidėjas

Savo charakterio tipą galite nustatyti čia: Charakteris.info


Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 0
2008 11 16

Lengvas būdas mesti rūkyti

Prieš 3 savaites mečiau rūkyti! (dance)

Rūkiau beveik 15 metų… Perėjau visas su tuo susijusias smegenų plovimo stadijas – buvau „kietas“, nes rūkau… tai buvo mano „įvaizdžio dalis“… rūkymas „padėdavo“ susikaupti ar įveikti stresą ir t.t. :D Bullshit :) Gerai, kad su tuo „šaunumu“ bent nedagyvenau iki akivaizdžių pasėkmių sveikatai…

Kelis kartus mąsčiau mesti, kelis kartus bandžiau, nors realiai niekada rimtai :) Na, negali kartais tiesiog likti abejingas pamatytoms dervuotų plaučių nuotraukoms ar kitai žiauriai statistikai apie tai, kaip rūkymas žudo (roll). Na, bet neparūkydavau dieną, kitą iki „atsitiktinės“ cigretės, lyg tyčia pasitaikiusios po ranka, ir durnas įprotis imdavo viršų :)

Kas žino tą Allen Carr knygą “Lengvas būdas mesti rūkyti”, tai logiškai susies ją su šio mano įrašo pavadinimu :) Bet tai – ne apie tai. Ne… nereikia būti genijumi, skaityti ypatingų knygų ar hipnotizuotis, kad suprastum, koks žalingas, nieko neduodantis, bet tiek daug atimantis įprotis yra rūkymas :) Tad šis sprendimas buvo natūralus žingsnis po daugelio metų, vis drąsesnių ir drąsesnių mąstymų ta linkme.

Prieš tris savaites įvyko vienas, stipriai sukrėtęs įvykis, susijęs su man itin brangiu žmogumi, ir tai buvo trigeris šiam sprendimui, nes kažkaip tapo akivaizdžiai aišku, kaip yra kvaila stresinėje situacijoje ieškoti paguodos… cigaretėje… Kai per dešimtmetį įpranti susinervinęs, išsigandęs ar kai reikia susikaupimo, remtis į prisidegtą nuodų suktinę… kai suvoki, kad jei tuo metu neturi po ranka cigarečių – puoli į dar didesnę paniką… kada rūkymas tau jau atrodo nauda, o nerūkymas – dviguba bėda… tai jau nebegerai ir net labai!

Šiaip skaitau, kad esu itin valingas žmogus, protu ir valia imantis viršų visose gyvenimo situacijose, o čia pasirodo, kad vis tik tokį žmogų valdo… cigaretė… Na jau ne, to nedaleisiu :) Ir tai buvo mano PASKUTINĖ cigaretė.

Antra medalio pusė – savotiškas socialinis eksperimentas :) Aš niekada nemėgstu kaip lengviau, paprasčiau tad ir čia pasirinkau laiką ir vietą, kai tiesiog atrodo, kad visai neįmanoma būtų mesti – esu užsienyje, karinėje misijoje, kur beveik visi aplink rūko… kur tokia aplinka, kompanija, kurioje rūkymas – tai šaunus įprotis ir tiesiog būtinybė :) Atsikėlėm, susitikom prieš pusryčius – pakalbam (= parūkom), papusryčiavom – parūkom, ruošiamės išvykti į patrulį – rūkom, nes atseit reikia pamąstyti, kad ko nepamirštume ir t.t. Susėdom į džipus – parūkom… ir t.t., ir panašiai. Visą dieną situacijos, kurios kažkodėl neįsivaizduojamos be parūkymo :) Tai va tokioje aplinkoje, kurioje tikrai niekas nepagirs, nepaskatins, o tik kvailiu išvadins ir nutariau mesti, įrodyti savo :D

Ir tik sekančią dieną, kai JAU buvau metęs rūkyti, pradėjau skaityti minėtą knygą “Lengvas būdas mesti rūkyti:) Per porą savaičių, kas kelias dienas po kelias pastraipas perskaičiau ir likau patenkintas. Ne todėl, kad ten būtų išklotos kažkokios ypatingos paslaptys ar patarimai kaip mesti rūkyti. Ne, beveik viską, kas ten parašytą, ir taip žinojau ar bent numaniau, mąsčiau ta linkme. Tiesiog ta knyga tikrai parašyta geru stiliumi ir aš net labai už tokią metodiką!

Allen Carr savo knygoje dėsto faktus, apie tai, kad rūkymas TĖRA psichologinė priklausomybė, o mes visi ir dažnai norime, bet tiesiog BIJOME mesti rūkyti dėl milžiniškos smegenų plovimo kompanijos – mums įdiegti stereotipai byloja, kad neteksime kažko SVARBAUS, kaip draugo, paguodos ir atramos :D Kad liksime nesuprasti ir nebepritapsime rūkančiųjų kompanijose ir t.t. bet visa tai tėra MITAI ;)

Tiesa tame, kad visa tai tėra protinė vergovė nikotinui.

Kas dėl poveikio kūnui, sveikatai, tai aš taipogi kol kas jaunas, apie tai daug nemąsčiau :) Vaduojuosi tipinėmis praplautų smegenų kontraklišėmis – aš jaunas, organizmas stiprus – susidoros su nuodu, ligos ne man, tai kažkur toli, ateityje… arba aš vis tiek žūsiu kokioje auto avarijoje, nukrisiu nuo uolų laipiodamas ar nuskęsiu nardydamas, juk gyvenu pakankamai aktyvų ir dažnai rizikingą, ekstremalų gyvenimą ir t.t… :) Tačiau galiausia suvoki, kad tikrai – tai tėra vergovė. Jokios fizinės ar socialinės būtinybės palaipsniui nuodyti, žudyti save nėra…

O tai suvokęs užpyksti ir imiesi drąstiškų priemonių, nes, kaip ne kartą esu deklaravęs, laisvė man brangiau už viską! Laisvė būti savimi, o ne cigaretės vergu! Pilnai kontroliuoti savo gyvenimą, mintis, poelgius, o ne būti kažkieno sukaustytu vergu ;)

Na ir ką – jau iš asmeninės patirties galiu pasakyti – mesti rūkyti tikrai lengva! Tiesiog reikia būti itin tam nusiteikus ir… viskas :) Jokių nikorečių ar kitokių pakaitalų, jokių saldainių ar papildomo valgymo, nes tai tiesiog, kaip įrodė knygoje, tebūtų naujos vergijos ir blogi įpročiai. Mečiau ir viskas. Aš laimingas. Bent jau tikrai laimingesnis už rūkančius :)

Nežinau ar per 15 metų (iš kurių 8 metus rūkiau stipriausią Winston su daug dervų ir nikotino…) nepakenkiau jau negrįžtamai savo sveikatai… na, bet kol kas į tai žvelgiu optimistiškai – anot visokių tyrimų, tik metus rūkyti prasideda savotiška organizmo regeneracija ir pradėtų mažėti įvairių mirtinų ligų, trumpo gyvenimo pavojus :) Na, bet kaip jau sakiau, kvaila, bet sveikata kol kas man yra mažiausias argumentas :) Daug svarbiau – atsikratyti bjauraus dvoko iš burnos, kad ir dėl mylimos merginos :) O ko ne? Juk kilnus poelgis – ir stiprus argumentas :) O kur dar sveikesni dantys, nepageltę pirštai ir nagai, neprasmirdę rūbai… Ir, žinoma, vienas stipriausių argumentų – pinigai! Taip taip… ir aš buvau pasiruošęs neigti, kad tai itin svarbu :) Juk įperku. O pakelio kaina nepalyginamai mažesnė už tariamą naudą, kurią gaunu rūkydamas – atseit, nusiraminimą, įvaizdį ir t.t. :) Xe xe.. :) Bet dabar jau galiu ir kitaip paskaičiuoti – vienas pakelis per dieną tai TIK 5 lt… Ok. O per mėnesį? Irgi TIK 150 lt :) Vis dar atleistina nuodėmė :) Bet objektyvu būtų įskaičiuoti ir degtukus / žiebtuvėlius, kartkartėmis rūkomus cigarus, tabaką pypkei ir t.t. Tad kur kas arčiau realybės būtų 250 lt mėnesinių išlaidų nuodams :( O metinių? 3000… o tai jau šiokia tokia naudota, bet važiuojanti mašina… O dabar tarkim dar gyvensiu, bet neberūkysiu 30 metų, o cigaretės tai brangs ir smarkiai, tai kalba gali eiti apie sutaupytą 100000 lt ir daugiau ;) :)

Na jau ne… už ginklą, kuris mane potencialiai nužudytų, aš mokėti nesiruošiu nė lito, ką kalbėti apie 100000 lt…


Apžvalgos apie viską, Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 5
2008 04 26

Apie autorines teises

Gerokai pavėluotai (7 mėn. praėjo…) už akių užkliuvo vienas senas straipsnis apie Radvilų žygį. Tai kpt. D.B. straipsnis “Žygis Radvilų keliais – septintąjį kartą”, publikuotas krašto apsaugos savanorių pajėgų laikraštyje “Savanoris”, 2007 m. rugsėjo 27 d. Nr. 9 (381):

Straipsnis pakankamai paviršutiniškas, praktiškai viena statistinė suvestinė, bet ne apie tai kalba… Užkliuvusi vietą – įrašas “Kpt. K.M. nuotraukos”… Nors pirmoji, kurioje užfiksuotas Draugas gr. A.Ž (beje “rašytojai” net kario – savanorio vardą sumaišė, patikslint nesugebėjo…) eXtreme trasos, pirmos dienos antrame poilsio taške, daryta… mano (roll)

O antroji daryta mano draugės Linos Žukauskaitės, ketvirtąją dieną Ruklos trasoje…

Kažkaip įdomu pasidarė, ar minimas kapitonas (o gal ir kitas – straipsnio autorius) išvis yra buvę Radvilų žygyje :) Viena, kai pažįstamas mūsų rinktinės S-5 skyriaus karininkas paprašė tų foto – daviau, negi gaila. Bet visai kas kita, kai jas “savinasi” kažkokie štabo karininkai :D Na aš suprantu, kad nepadoru kažkaip rašyti, kad kažkoks eilinis Pilypas kažką padarė… Ne… viskas, kas blogai – darbas mūsų, kas gerai – štabo karininkų paprastai gaunasi suvestinėse :D Nereikėjo ir pavardžių, man pakaktų, kad prie to pačio paminėtų puoselėjamą projektą RadviluZygis.net ;)

Ir išvis nebūčiau šito eskalavęs, jei ne nesenai turėtas, vietomis iki absurdo keistas pokalbis, kai man bandė įrodyti, kaip štabas super duper laikosi visokių heraldikos, simbolikos naudojimo įstatymų, taisyklių ir koks baisus ir smerktinas nusikaltimas yra be leidimo panaudoti… tarkim KASP ženklą arba Lietuvos vėliavėlės simbolį 8)

Tad jei jau verčiasi kam liežuvis ginti mistines simbolikos “autorines teises”, nors tai akivaizdžiai kvailą – Kas gali drausti reklamuoti organizaciją, firmą, Idėją?! Manau Coca-cola man mokėtų, jei dėčiau tiek pastangų reklamuoti ją, kiek dedu reklamuodamas kariuomenę, KASP, o ne draustų :D – tuomet ir žaiskime pagal vienodas taisykles (o ne “visi lygūs, bet kai kurie lygesni…”) ir gerbkite mano ar mano Draugės autorines teises ;) :P


Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 1
2008 04 09

Nauja taktinė iškrovos liemenė!!!

Pagaliau, pagaliau, pagaliau! Aš ją gavau 8) Naują (sąlygyiai) taktinę iškrovos liemenę (dance). Tai šiandien man kaip Kalėdos kokios :D

<%image(gallery/NaujaLiemene1.jpg|500|400|Taktinė iškrovos liemenė %>

<%image(gallery/NaujaLiemene2.jpg|500|375|Soldier "kabinetas" %>

<%image(gallery/NaujaLiemene3.jpg|500|375|Soldier "kabinetas" %>

Tokios liemenės (pagal JAV “MOLLE”) pranašumas? Oi… daug… sunku išvardinti :) Gerai atrodo 8) Bet aišku ne tame esmė :) Tiesiog kiekvienas karys pagal individualius poreikius, įpročius ir užduotį nesunkiai gali susikomplektuoti norimą sistemą. Žinoma gal kiek keista, kai daugelis tuo piknaudžiauja, prisikabina dėtuvių krepšelius, vieną dėklą gertuvei ir viskas… :) Na jų reikalas. gal aš kvailas, tampau kaip išakas 10+ kg. Bet užtat visad visko po ranka turiu – ar virvutę, ar maskuotės reikmenis, išgyvenimo ar siuvimo komplektą, kompasą ar… fotoaparatą :)

Kiek ir kokių maišelių, kur prisegti – individualus o ne siaurai, subjektyviai statuto apibrėžtas reikalas. Kitas bene svarbiausias dalykas – su liemene viskas “guli” ant korpuso daug stabiliau, patogiau, nesitabaluoja bėgant kaip su senais taktiniais diržais ir pan. Dar vidinės kišenės – patogu laikyti plokščius daiktus, tokius kaip protraktorių (topografinę liniuotę), kompasą, užrašų knygutę ir t.t. Taip pat daug visur kilpų, prie kurių vienas malonumas prisiraišioti virvutėmis ekipuotės detales, parankines priemones. Žodžiu – kol kas įžvelgiu tik pliusus ir didelius :) Žinoma girdėjau, kad su jomis gan karšta vasarą būna, bet nieko, manau iškęsiu, šiluma tai ne šaltis – kaulų nelaužo :D


Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 1
Puslapiai:«1234567891011»