Sveiki,

Kaip turbūt nesunku atspėti, vardu aš Dainius, pavarde, originalia ir išraiškinga, tad tai pats geriausias “trademark`as” – Pilypas :) Man dar TIK 30, nors širdyje – dar mažiau, taip sakant aštuoniolika + 12 metų patirties! Esu vandenis! / charakterio tipas IMTP 8-), gimęs Kaune, šiuo metu gyvenu Jonavoje, darbiniais įsipareigojimais susijęs su UAB “Baltijos arsenalas” – sukūriau ir administruoju e-parduotuvę “Armijai ir civiliams”, bei dešimtis kitų interneto projektų, lygiagrečiai esu karys – savanoris, skyriaus vadas, instruktorius. Turiu aistrą ir versliuką – pramoninis alpinizmas. Taipogi ekstremalas, keliautojas, fotografas ir dar… daug kas esu :) Ir dar daugiau – kuo nesu :D Bet apie viską – paeiliui ;)

Prieš daugiau kaip 12 metų pradėjau aktyviai dalyvauti visuomeninėje ir įvairių klubų veikloje. Pirmiausia, gimnazijos debatų klube ir Jonavos jaunimo reikalų taryboje, “apskritajame stale”, kaip dabar vadina, visokias jaunimo vasaros stovyklas organizavom, laikraštukus leidom ir pan. Tada viskas vadinosi kitaip, nes dar tik kūrėsi užuomazgos daugelio dabar “natūralių” dalykų, įstaigų, veiklų :)

1999 metais įstojau į Šaulių sąjungą ir atradau savo didžiausią pašaukimą – karybą. Kaip ir daugelis, ankstyvoje vaikystėje laksčiau su mediniu kardu po statybas žaisdamas “karą”, ėjau į išgyvenimo “žygius”, kokį kilometrą nuo namų ir pan. :) Bet tik šioje organizacijoje atradau galimybę apjungi ir vystyti daugelį veiklų, įdomių dalykų. Mane domino karo mokslas ir menas , domino modernios technologijos, tokios kaip kompiuteriai ir GPS, domino istorija ir valstybingumas, domino turizmo technika, išgyvenimo žygiai ir dar daugelis dalykų, kuriuos sėkmingai galėjau apjungti ir panaudoti aktyvioje šauliškoje veikloje!

Žinoma, niekas nieko ant lėkštutės neatneša, tad nereiktų nustebti, kai kitas jaunuolis įstojęs po kurio laiko sako “neįdomu, niekas nevyksta” :D Kai nieko neveiki, tai niekas ir nevyksta :) O aš stačia galva nėriau į šaulišką veiklą. Net per daug… užmečiau mokslus vidurinėje mokykloje ir pan. :( Na, bet kas neklysta… Užtat “griaužte griaužiau” įvairius vadovėlius ir metodinę medžiagą, savarankišai ir su kitais ėjau į žygius ir bandžiau išmoktus dalykus praktikoje, masčiau, masčiau ir dar kartą masčiau kaip čia ką geriau padarius :) Užtai greitai tapau Jonavos jaunųjų šaulių būrio, vėliau kuopos vadu, o jau 2000 metais plk. Jonas Gečas, tuometinis LŠS vadas, pasirinko mane pirmuoju visos Lietuvos jaunųjų šaulių vadu. Buvo geras laikas – daug kelionių, renginių, baigtų kursų, žygių ir stovyklų, pirmieji nusileidimai nuo statinių su virvėmis, pirmieji šuoliai parašiutu ir dar daug daug visko visko :)

Daugelis klausia, kodėl, taip mėgdamas karybą, turėdamas didelį polinkį ir sako, gabumus, kariniams mokslams, taktikai ir t.t., nėjau į kariuomenę dirbti? O todėl, kad už vis labiausia myliu… laisvę :) Laisvę veikti ką norių, kaip noriu, kada noriu. Kai tik nevaržo laisvės, aš taip sakant galiu kalnus nuverst – dėl reikalo ar idėjos dirbt, stengtis, savęs neskaičiuoti… Bet kai tik tai pabandoma įsprausti į formalius rėmus – laiko (darbas “nuo 8 iki 17”), grafikų ir terminų, atsakomybės, įsakymų ir pan., man kažkaip iškart “nusvyra rankos” :(

Realiai manau, kad dažniausia darbas žmogų tik bukina :) Žinoma, darbas duoda pinigus, bet atima laiką, idėjas, polėkius. Dažnas kuris daug dirba, atrodo turi pinigų ir t.t., bet nėra laimingas, nes nebeturi laiko, jėgų, iniciatyvos keliauti ir pan. O tiesiog įsisuka į rutiną “darbas-namai-šeima”… Niekada nenorėjau tokiu tapti ir tikiuosi netapsiu :) Čia off-topic`as šiaip…

Lygegrečiai nuo 1999 pabaigos kelis metus dalyvavau Kauno karo istorijos klubo veikloje – buvau rekonstruktorius – LDK artilerijos kanonierius. Daugelis, manau, esate matę šio klubo pasirodymus – saliutavimą iš istorinių pabūklų per valstybines šventes, prezidentų inauguracijas, minėjimus visokius ir inscenizacijas.

Su šiuo klubu irgi praleista labai daug įdomaus laiko – dalyvauta mūšių inscenizacijose Lietuvoje ir artimame užsienyje (Deltuvos mūšio Lietuvoje, Borodino mūšio rekonstrukcija greta Maskvos, Berezinos mūšio Baltarusijoje, Ostrolenkos mūšio Lenkijoje ir daugelis kitų), važinėta po Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, Latviją, lankyti karo muziejai, gyventa stovyklose ir daug bendrauta su tų šalių analogiškų karo istorijos klubų nariais – puikiais žmonėmis.

Taip pat nuo 1999 metų susidomėjau tinklapių kūrimu. Buvo daug idėjų ir veiklų, daug nuotykių, daug įdomybių gyvenime, norėjosi tuo gyvenimo džiaugsmu dalintis ir su kitais, nes visada maniau, kad vienam džiaugtis – liūdna, o tam, jau tada suvokiau, geriausiai tiko internetas :) Nei tada, nei dar ilgai po to net negalėjau svajoti apie personalinį kompiuterį, nes tais laikais jie kainavo, atitinkamai tuometinėms mano finansinėms galimybėms, milžiniškus pinigus… tad tekdavo naudotis interneto svetainių paslaugomis bei, pagal galimybes, pasinaudoti kompiuteriais ir internetu mokykloje ar kitose įstaigose, kur žmonės, palaikantys idėjas, leisdavo jais pasinaudoti.

Pirmasis sukurtas puslapis buvo apie Jonavos šaulių veiklą, dar ir dabar pasiekiamas adresu 1999-2003.jonavossauliai.lt :) Kuklus darbelis, bet juk tai daryta daugiau nei 10 metų atgal :) Daugelio dabartinių didžiųjų tinklapių ir garsių projektų net užuomazgų nebuvo :) Iš viso net visa Šaulių sąjunga, pvz., neturėjo informacinio tinklapio :D Vėliau kūriau puslapiukus atitinkamai apie karo istorijos klubo veiklą, digeriavimą ir t.t. Niekada nebuvau ir netapau kažkokiu daug sugebančiu dizaineriu ar programuotoju, bet esmė, kad dariau paprastus informacinius tinklapius apie tai, kuo tikėjau, apie tai, kas maniau, kad svarbu, apie ką norėjosi dalintis informacija, nes niekas kitas apie tai nedarė.

O kadangi su laiku tokių idėjinių tinklalapių ir projektų daugėjo, natūraliai “priaugau” iki nuosavo “reseller” hostingo administravimo, tiesioginio domenų registravimo ir administravimo ir t.t. Tada atėjo tas laikas, kai norėjosi turėti nuosavus servisus, tokius, kaip lankomumo apskaitos ar reklamos internete tinklas :) Juos sėkmingai susikūrus, perėjau prie el. parduotuvių kūrimo ir pan. Žodžiu, su laiku tas antras didžiausias pomėgis po karybos – krapštytis, kaip aš vadinu, prie interneto tinklapių, pavirto į šiokį tokį versliuką, ne tiek dėl uždarbio, kiek dėl to, kad dabar jau viską paprasčiau vien dėl savęs užpirkti ir tvarkyti centralizuotai, o atliekamus resursus už savikainą pasiūlyti draugams, kolegoms :)

Dar grįžtant prie hobių ir viso to, kas ir koks esu, kuo domiuosi dabar, paminėtina digerių veikla, kur su bendraminčiais važinėjome ir landžiojome po įvairius istorinius apleistus ir nebūtinai objektus, tunelius, griuvėsius, karines bazes ir t.t. Niekuomet ir nieko nekasinėjome – mes ne tie “juodieji digeriai”, kur dėl pelno ar kolekcionavimo ambicijų rausia karių kapus ir pan :) Mums visada labiau įdomu buvo tik architektūrinė ir istorinė objekto pusė, susiję įvykiai, faktai ar net legendos. Tada per kelis metus prisikaupė fotoalbumų ir informacijos, kuri galėtų ir turėtų atgulti į straipsnius, publikacijas internete, bet… kaip visada hobis vijo hobį, darbas darbą ir tokiems dalykams kaip “ataskaitų rašymui” per naujas veiklas niekada nelikdavo laiko…

Nuo 2005 gyvenimas kardinaliai pasikeitė – nuo idėjų ir veiklų, prisiminęs, kad kartais ir valgyt reikia, mečiausi link pinigų :) Pirmas išvykimas į Angliją su 38 svarais kišenėje ir visiška nežinomybe, kas ten manęs laukia… ar pasiseks, ar pabaigsiu kur po tiltu, kaip nemažai kam pasitaiko :) Šiaip keli metai UK būtų verti ilgo ilgo atskiro pasakojimo, čia trumpai nesurašysiu. Tiesiog paminėtina, kad sekėsi gerai ir net puikiai viskas – kai nebijai atsisakyti nepatinkančio darbo, kai nebijai rizikuoti pastovėti už save, kai optimistiškai į viską žvelgi, tuomet ir pasiseka. Pinigų buvo. Pirmą kartą gyvenime buvo pakankamai prabangi buitis puikiame name su baseinu ir t.t., naujų firminių rūbų, daiktų, buvo kelionių ir pan. Ir tam tikrai nereikėjo tapti nusikaltėliu, vogti ar reketuoti ką :) Tiesiog dirbti ir… “nespausti į kojinę” :) Gyvenau ta diena, buvau jaunas ir laimingas :) Tada ir ten :) Visada maniau ir manysiu, kad prikaupti pinigų ir numirti yra 1000 kartų kvailiau, nei neturėti pinigų, bet prikaupti patirties, pasaulio pažinimo :)

Tačiau toks gyvenimas UK turėjo ir minusų – iki minimumo sumažintus, bet vistiek atsiskyrimus nuo mylimos merginos ir Gyvenimo draugės ir nuo… tų pačių veiklų, “per kurias” buvau plikas basas, bet… laimingas Lietuvoje :)

Tuomet sugrįžau ir nutariau nebevažiuoti į užsienį “bandyti laimės”. Kad laimę ten, UK ar US, o gal Australijoje raščiau, aš neabejoju – esu apsukrus, optimistas, mokų anglų kalbą ir nesu atgrubnagis, daug maž ko besiimčiau, tas sekasi :) bet jei dalis širdies, dalis polinkių čia, dalis kitur, tai negali taip “išsibarstęs” gyventi… Reiktų arba išvažiuoti su visam, arba nevažiuoti išvis. Tad kol kas aš čia :)

Lietuvoje vėl aktyviai sugrįžau į karybą, tik šį kartą jau kaip krašto apsaugos savanorių pajėgų karys. Per kelis metus baigiau aibę kursų, dalyvavau keliose tarptautinėse pratybose, praėjau puikius mokymus Danijoje ir JAV, išvykau ir sėkmingai atlikau taikos palaikymo misiją Kosove ir t.t., ir pan. :) Misijoje net rūkyti mečiau po 14 metų! Tai, kas atrodė nelogiška ir beveik neįmanoma padaryti tokioje aplinkoje :) O aš paėmiau ir padariau “atvirkščiai”, kaip dažnai ir kitais atvejais :)

Taip pat atsirado keli nauji hobiai ir veiklos iš kurių 2 pagrindinės būtų taktinis šratasvydis – AirSoft`as ir RopeJumping`as. Nors sakyti “atsirado” nėra tikslu – pavadinčiau tai natūralia evoliucija, kad pomėgis ginklams ir taktikai, spec. ekipuotei ir t.t. išsirutuliojo į airsoft, nes, tarkim, šauliuose ar KASP`e tiesiog nėra galimybės pilnai savęs realizuoti :)

O visokie palaipiojimai pastatais, nusileidimai diulferiu nuo tiltų ir pan. peraugo į visiškai kitą techninį, emocinį ir pavojingumo lygmenį – šuolius su virve nuo pakankamai nemažų objektų :)

Atskirai šių ir kitų (GeoCaching ir t.t..) naujų gyvenimo “arkliukų” nepristatinėsiu, nes irgi tektų labai išsiplėsti, bet kadangi tai aktyvios dabartinės veiklos, tai vis rasite, kas lankotės ir domitės, naujų aktualių tinklaraščio įrašų apie tai ;)

Iš Šaulių sąjungos ir karo istorijos klubų išstojau prieš Angliją, digerių veikla apmirė “natūraliai”, neišsilaikė ir tokie puikūs projektai – e. bendruomenės, kaip Hobiai.net ir Army.lt :( Ką gi, gaila, bet gyvenimas nestovi vietoje, kažkas visada keičiasi, svarbu, kad mano ligšiolinio gyvenimo tendencija – visada tik į gerą :) O ir kaip kas bepasikeistų, svarbiausia visada išlieka ir praverčia – tai įgytos žinios, patirtis, įgūdžiai ir naudingos pažintys :) Tai – visa ko esmė.

Yra dalykų, kurių neapleidau jau daugiau kaip 10 metų. Tai, pvz., pėsčiųjų žygiai. Tai puikūs renginiai skirti kariuomenės ir visuomenės suartėjimui, krašto pažinimui, sporto ir aktyvaus laisvalaikio propagavimui. Tokie žygiai, orientaciniai pabėgiojimai, plaukimai baidarėmis, laipiojimai po medžius nuotykių parkuose ar dalyvavimai valstybinių švenčių minėjimuose, domėjimasis politika ir ekonomika padeda “neapkerpėti”, nesisukti kaip voverei siaurame gyvenimo rate :)
Nuo 2011 įkūrėme Pėsčiųjų žygių asociaciją, esu jos kūrėjas ir tarybos narys, organizuojame daug renginių Lietuvoje bei vykstame į analogiškus užsienyje.

Visko iš savo interesų čia net neįvardinsiu,  ypač kai vis atsiranda naujų – dabar irgi susipirkinėjam įranga, šviečiamės ir visaip kaip kitaip ruošiamės… kalnams! Tikram hiking`ui, tarkim, Alpių priekalnėse ir realiam alpinizmui :)

Tad pabaigai – esu didelis optimistas ir Tėvynę (tik gaila, kad kartais to negaliu pasakyti apie tėvynainius…) mylintis, veiklus žmogus. Domiuosi ir užsiimu, kolekcionuoju ir svajoju daug dalykų ir veiklų, tuo pačiu, turbūt, niekuo profesionaliai :) Taip sakant beveik visose srityse esu FreeLancer`is – galiu dirbti, galiu nedirbti, galiu tarnauti, galiu netarnauti, galiu užsiimti kažkokia veikla, galiu ir neužsiimti :) Mano giliu įsitikinimu, gali būti siauras 1-2 sričių specialistas ir visą gyvenimą mokytis, dirbti ta kryptimi… Arba būti toks “vėjo pamušalas”, praktiškai be namų, be šeimos, be mašinos ir kitų “natūralių” buities palydovų, bet būti laimingas, nes darai tai, ką mėgsti, kuo tiki. Kas dieną vis kažką išbandai, atrandi, perpranti ir niekada niekada nenustoji tuo žavėtis :) Pasaulis didelis ir nuostabus, čia tiek daug gražių šalių ir vietų, įdomių žmonių ir kultūrų, tiek visko žavinčio moksle ir technologijose, kad visko niekaip per gyvenimą nepamatysi ir nesužinosi, bet iš patirties žinau vieną – STENGTIS VERTA ;)