Dainius Pilypas | Anno 1982

Šeštadienį Trakus pasiekėme tik pavakarį, tad jau temo ir spėjome užmesti akį į paskutinius besileidžiančius parasparninkus, dalyvaujančius tikslaus nusileidimo čempionate.

Užtat draugai, kurie čia jau nuo pietų, jau buvo spėję užimti staliuką irkluotojų bazės bare ir ten vystė pokalbius su keliais pilotais apie galimybę perspektyvoje paskraidyti Panevėžyje

Vėliau susirinkome iš mašinų kuprines, stovyklavimo įrangą ir patraukėme į šiokį tokį žygį po Trakus, ieškant “geocache`u”

Visi keliai, vedantys piliakalniais ir užšalusiu Galvės ežeru, žinoma atveda prie Salos pilies, kur dieną ar naktį, žiemą ar vasarą, visuomet smagu pasivaikščioti aplink ir žinoma nusifotografuoti

Visai vėlai patraukėme dar šiek tiek toliau ežeru iki vienos iš nedidelių salelių kur įsikūrėme stovyklą nakvynei

Kai kas patingėjo kelis km neštis palapines, tai nakvos po atviru dangumi Na o man, žmogui metuose , patogumai kaulų nebelaužo, tad įsikūrėme šiek tiek rimčiau

Po tikrai šilto ir pakankamai patogaus miego, ryte visus nustebino gausus sniegas – viskas buvo padengta kelių cm sluoksniu ir toliau aktyviai snigo. Nuostabus Valentino dienos rytas gamtoje

Po rytinės kavos ir arbatos, susitvarkėme stovyklą ir patraukėme atgal link miestelio, nebelabai tikėdamiesi “judesio”, nes kas čia skraidys tokiu oru, kai aplink ne kas matosi

Ant ežero vis tik pamatėme ruošiamus įrenginius parasparnių užtempimui ir aikštelė tikslumiečių nusileidimams, vadinasi kažkas bus Bet kol kas rimčiau prasidės, nutarėme pralaukti “Senojoje kibininėje”, kur sukrimtome po porą nuostabių kibinų su priklausomybe tapusia jų specialiąją gira

Po gero pusvalandžio grįžus į pakrantę pasitiko visai kitoks vaizdas – prisirinko tikrai nemažai sportininkų ir juos palaikančių žmonių, bei šiaip smalsaujančių žioplių Ir nors oras iš serijos “dangus su žeme maišosi”, bet tai akivaizdu, kad visiškai neatšaldė pilotų ambicijų varžytis dėl tikslumo tupdant savo “sparnus” į 10 m spindulio “blyną”

Prisižiūrėjom tikrai labai vykusių ir ne tokių sėkmingų skrydžių, pabendravome su puikiais žmonėmis, šio sporto entuziastais. Ech tas nenumaldomas žmogaus noras skraidyti Ir čia tikrai susirinko patys šauniausi  šio pomėgio entuziastai, bet kokiu oru “tiesiantys sparnus” ir skrendantys virš kasdienybės, o ne sėdintys namie ir bumbantys apie kažkokią krizę…

Vėliau dar aplankėme miestelyje vykstančią Užgavėnių mugę ir mudu su drauge patraukėme namo, nes laukė kai kokei darbai, reikalai. O draugai dar pasiliko, dalyvavo įsimylėjusių porelių konkurse ir taip, kaip dar ryte kalbėjom ir linkėjom, laimėjo pirmą vietą ir paskraidinimus su tandem parasparniu

Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Parašiutizmas, BASE    Komentarų: 0

Aviacija tiesa sakant niekad labai nesidomėjau, be savotiškas jos “naujadaras” pastarieji keli meti neprasprūsta pro akis ir vilioja pasidomėti, išbandyti. Tai – paraspariai, ypač motorizuoti

Žinoma visko gyvenime niekaip nespėju o ir pinigų viskam, ką norėtųsi išbandyti, kur nuvykti ir ką pamatyti niekada nė iš tolo ne gana, bet taip sakant stengtis verta, tad tikiuosi kokią dieną išbandysiu ir skraidymą parasparniu

O tam kartui – pakvietimas į Trakų oro šventę, kur patys su draugais pasistengsime apsilankyti šeštadienį arba sekmadienį, paganyti į parasparnių tikslumo varžybas, sudalyvauti užgavėnių ir Valentino dienos minėjimuose

Tad kviečiu ir kitus, kaip visad, nesėdėti namie ir pasidžiaugti vis dar gražia žiema ir šventėmis

Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Pramogos, žaidimai, Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 0

Kaip ir planavom šeštadieni apsilankėm Trakuose vykstančioje viduramžių šventėje ir riterių turnyruose kariuomenės vado kalavijui gauti

Pirmiausia atvykus žinoma užkrimtome Senojoje kibininėje ir jau pakeliui link pilių sudomino galimybė pasikelti oro balionu Žinoma aukštis nerimtas ir šiaip nieko bendro su tikru skrydžiu, bet vis tik ko nepadarysi dėl tarkim pilies nuotraukos kitu kampu

Atėjus iki pusiasalio piliavietės pasitiko bobutė su… bilietais hmz… Nebuvau buvęs šitame renginyje kokius 2 metus, bet kiek pamenu anksčiau įėjimas nebūdavo mokamas Whatever, sumokėjus 15 lt už du ėmiau tikėtis, kad gal ir renginio kiekybė ir kokybė išaugo, gal pasirodymų bus įspūdingo ar kažko už ką vertą mokėti…

Užėjus į vidų pasirodė, kad nelabai ten kas pasikeitė – šventė nei dalyvių nei lankytojų gausa pasigirti negali. O gailą. Aš tai labai už tokius ar Napoleono epochos (kaip pats dalyvavau eilę metų veikloje) karo istorijos ir rekonstrukcijos klubų veiklą, renginius, tad negaila juos ir paremti. Tačiau bijau, kad tie pinigai už bilietus einą kokiai “viešajai” įmonei už teritorijos priežiūrą, apsaugą (nuo ko?? ), tvarkymą ir t.t. o ne rekonstruktoriams.

Tad mieliau būčiau asmeniškai parėmęs kokį kalvį įsigydamas rankų darbo dekoratyvinį kalaviją už kokius 200 ar 300 lt, bet… ir tų neradau Kažkokie šokiai, alus pagardintas medaus sirupu ir prekybas vos ne kiniškomis plastmasinėmis nesąmonėmis… Na ne viskas taip blogai Buvo ir gražių žalvario juvelyrikos dirbinių, žolelių visokių pas “raganas”, tačiau tai mūsų nedomino

Na bent akies taiklumą išmėginom šaudydami lankais, pasigrožėjom gerai atkurtomis aprangomis ir šiaip aplinkos detalėmis

Ilgokai teko palaukti, nemažai alaus išgerti bandant nesušalti, kol sulaukėme “pilies šturmo”. Blogiausia laukiant tai, kad niekas nekomentavo kas ir kodėl vyksta arba nevyksta, tad tai labai nervina, kai kažkas vėluoja apie valandą o tu nežinai kodėl ir kada tikėtis

Pagaliau sulauktas “mūšis” irgi sakyčiau nuvylė – tikėjausi kažko įspūdingesnio, o ne poros kartų po 5 min pasistumdymo tarp 50 “riterių” ir 10-ies degančių strėlių Na buvo kaip buvo. Svarbu, kad išvis vyksta tokie renginiai, kad kažkas užsiima tokia veikla o ne vien bumba, kad nėra pinigų hobiams ir pan

Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 0