Tagged with " protas"
2010 02 25

Top 10: žmogaus proto klaidos

Žmogaus protas yra nuostabus dalykas, rašo Listverse.com. Supratimas, galvojimo procesas leidžia žmogui greitai įsisavinti didelį kiekį informacijos. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą, kai mūsų akys yra atmerktos, smegenys nesustojant yra bombarduojamos informacija. Gali atrodyti, kad galvojame apie vieną dalyką, tačiau mūsų smegenys tuo pačiu metu dirba su tūkstančiais pasąmonės idėjų. Deja, mūsų protas nėra tobulas ir yra tam tikrų klaidų, kurias mūsų mąstymas yra linkęs daryti. Jos gali priklausyti nuo mūsų amžiaus, lyties, išsilavinimo, intelekto ir kitų veiksnių.

Klaidingas lošėjo įsitikinimas

Klaidingas lošėjo įsitikinimas – tai tendencija mąstyti, kad praeities įvykiai turi įtakos ateities galimybėms, nors iš tiesų taip nėra. Pavyzdžiui, metant monetą, tikimybė, kad iškris herbas arba skaičius, yra lygiai tokia pati visada (50 procentų), nesvarbu, kad prieš tai dešimt kartų iš eilės iškrito herbas. Ypač tikėjimas, kad praeities įvykiai lems ateities įvykius, tampa ryškus lošiant. Pavyzdžiui, žaidžiame ruletę. Keturis pastaruosius kartus buvo išsukta juoda spalva, todėl dabar turėtų būti raudona. Teisingai? Ne! Nepaisant to, kokia spalva buvo išsukta prieš tai, tikimybė nuo to nesikeičia. Ji lygi 47,37 procentams (18 raudonų langelių iš 38). Nors tai akivaizdu, toks klaidingas lošėjo įsitikinimas ne vieną privertė pralošti dideles pinigų sumas.

Reaktyvumas

Reaktyvumas – tai žmogaus elgesio tendencija elgtis kitaip, kai jie žino, kad yra stebimi. 1920 m. „Hawthorne Works“ kompanija finansavo tyrimą, kad pamatytų, kaip šviesa veikia darbuotojų produktyvumą. Tyrimų rezultatai atrodė neįtikėtini. Tačiau pasibaigus tyrimui ir pakeitus apšvietimą, darbuotojai pradėjo dirbti taip pat, kaip ir anksčiau. Taip atsitiko todėl, kad darbuotojų produktyvumas išaugo ne dėl apšvietimo, o todėl, kad jie buvo stebimi. Tyrimas įrodė žmogaus reaktyvumą, kad jis pakeičia elgesį, kai jaučia, jog yra stebimas.

Pareidolija

Pareidolija – tai žmogaus proto savybė priimti atsitiktinai susidariusius vaizdus ar garsus kaip konkretaus žinomo objekto vaizdą arba garsą. Tipiškas pavyzdys – tai objektų matymas debesyse. Bendras pareidolijos bruožas, kad vaizdiniai ir garsai kyla iš neutralių objektų, kurie neturi paslėptos minties, ją sukuria žiūrovo pasąmonė.

Įdomus faktas: Roršacho testas, paremtas pareidolija, yra naudojamas atskleisti žmogaus psichologinę būseną. Pacientui rodomos įvairios dėmės ir jis turi pasakyti, ką jose mato. Atsakymai yra analizuojami ir taip bandoma išsiaiškinti vidines žmogaus mintis.

Įsitikinimas

Žmogaus tikėjimas iš troškimo, didelio noro ar tvirto įsitikinimo lemia žmogaus elgesį. Jis nesąmoningai elgiasi taip, kad jo tikėjimas išsipildytų. Pavyzdžiui, aš tikiu, kad, jei blogai mokysiuosi mokykloje, tai sumažins mano galimybes studijuoti, todėl gyvensiu vargingai. Kadangi taip galvoju, taip ir atsitinka. Kitas dažnai pasitaikantis pavyzdys: aš manau, kad mano santykiai su antrąja puse nepasiseks, todėl pradedu kitaip elgtis. Pasikeitęs elgesys neigiamai veikia santykius ir jie nutrūksta. Tuo naudojasi psichologai. Jie į mūsų smegenis „implantuoja“ idėją, kuri išsipildo, nes mes tikime, kad taip turi nutikti.

Įdomus faktas: ekonominė recesija taip pat yra susijusi su žmonių įsitikinimu. Kai buvo paskelbta apie galimą krizę, jos dar nesijautė, nes tam reikėjo mažiausiai šešių mėnesių. Tačiau žmonių panika iš tiesų sukėlė recesiją daug anksčiau.

Halo efektas

Halo efektas – tai žmogaus tendencija interpretuoti dabartinius žmogaus veiksmus kaip buvusių veiksmų pasekmę. Pavyzdžiui, mano pasamdytas darbuotojas Biffas tris pastarąsias dienas vėluoja laiku atvykti į darbą. Tai pastebėjęs darau išvadą, kad Biffas yra tinginys ir jam nerūpi darbas, nors gali būti daugybė pateisinamų priežasčių, kodėl jis vėluoja į darbą (gal nepasirodė Biffo auklė, o gal sugedo jo mašina). Žmogaus protas linkęs dėl vieno neigiamo aspekto neigiamai „nupiešti“ ir visą žmogaus asmenybę.

Įdomus faktas: Halo efektas dažnai lemia ir asmenybės vertinimą. Dažnai galvojama, kad patrauklūs žmonės vien dėl savo išvaizdos gali pasigirti laimingu gyvenimu, sėkme ir protu. Patraukliems žmonėms tai tampa įsitikinimu, jog jie privalo tą pasiekti, todėl dažnai jiems pavyksta gauti geresnį darbą ar atlyginimą.

Bandos mąstymas

Bandos mąstymas – tai tendencija prisitaikyti ir sekti daugumos nuomone, taip jaustis saugesniam ir išvengti konfliktų. Dar žinoma kaip „minios psichologija“ paaiškina, kodėl tokiomis populiariomis tampa trumpalaikės drabužių, hobių, stilių mados.

Įdomus faktas: daiktai, kurie yra nepatrauklūs ir niekada neatrodė galintys tapti madingais, šiais laikais tampa populiarūs būtent dėl bandos mąstymo.

Maištingas mąstymas

Maištingas mąstymas yra potraukis nesutikti su kieno nors norais ar patarimais, net jei jie būtų teisingi, vien tam, kad apgintume savo teisę rinktis. Toks maištingas mąstymas itin būdingas paaugliams, bet taip pat taikomas ir kovai su valdžia. Toks mąstymas kyla egzistuojant draudimams, nes žmonės linkę norėti to, kas jiems neleidžiama.

Įdomus faktas: pasinaudojus „atvirkštine psichologija“ ir naudojantis žmogaus maištingu mąstymu, galima jį priversti padaryti tam tikrus dalykus. Ypač ši priemonė naudojama vaikams.

Apsiskaičiavimas

Pastebėta, kad žmonės yra linkę mokėti už daiktus ar paslaugas mažiau ir dažniau nei daugiau, bet rečiau (nors pastarasis variantas būtų naudingesnis). Taip pat kaip ir daugiau žmonių rinktųsi dabar gauti dvidešimt litų, nei gauti šimtą po vienerių metų. Nors logiškiau būtų rinktis didesnę sumą, žmogaus protas sako priešingai.

Įsipareigojimo jausmas

Įsipareigojimo jausmas verčia žmones įsipareigoti nesėkmingoms idėjoms ir siekiams net tada, kai tampa akivaizdu, kad iš to nebus jokios naudos. Pavyzdžiui, jūs visą gyvenimą taupote pinigus nuosavam verslui. Kai galiausiai jį pradedate, tampa aišku, kad jis bus nesėkmingas. Tačiau vien dėl to, kad jūs visą gyvenimą jam taupėte, jums atrodo, kad dabar privalote į jį investuoti dar daugiau.

Placebo efektas

Placebo efektas – tai tikėjimas, kad jokio poveikio neturintis vaistas gali padėti išgyti. Buvo atlikti medicininiai tyrimai, kai vietoje tikrų vaistų pacientams buvo duodamas cukrus, ir šie manydami, kad tai yra tikri vaistai, iš tiesų pasijuto geriau. Placebo efektas vis dar yra medicininė paslaptis ir dar nėra aišku, kaip iš tiesų poveikio sveikatai neturintis vaistas pagerina žmogaus savijautą.

Įdomu ir naudinga, Psichologija, mąstymas, logika    Komentarų: 1
2010 02 13

Sveiko proto krizė

Atsisiųstas sausio mėn. žurnalo “Karys” numeris nudžiugino įdomiu straipsniu apie tiek metų psk. E. Kuckailio “stūmtą” ir panašu, kad pagaliau pribrendusį realybei, projektą kurti taikliųjų šaulių ir snaiperių padalinius, kaip puikią galimybę išnaudoti mažos valstybės pajėgumus esant totalinės gynybos būtinybei, ne tik SOP bet ir visose Sausumos pajėgose! Ir dar vienas straipsnis apie sudėtingą, bet įdomią kovinių narų tarnybą.

Tačiau labiausiai, tiesą sakant, patiko vieno iš skaitytojų atsiųstas laiškas – pasvarstymas apie į biurokratizmo ir dažnai absurdo liūną grimztančią sistemą, kur džemperio spalva, batų modelis ar įsakymo paraštės milimetrinis atitikimas standartams ir biurokratinėms normoms statomas aukščiau to pačio įsakymo esmės ir prasmės, realaus kovinio rengimo ir pastangų siekiant rezultato o ne tiesiog gražių ataskaitų :(

“Krizė – dabar tikriausiai dažniausiai vartojamas žodis. Kokių tik krizės rūšių nėra – ekonominė, politinė, finansinė… Sveiko proto krizė – absoliučiai nemateriali rūšis, bet pasekmės atsispindi visa kur.

Planuojant ir vykdant karines operacijas dažnai minimas „lankstumas“. Tai kario ar vado, kuris vadovaujasi sveiku protu, analizuoja ir nebijo atsakomybės, bruožas. Lankstumas tikriausiai neatsiejamas nuo kompetencijos. Kompetencija įgyjama su laiku, gaunant išsilavinimą, kaupiant patirtį, ilgus metus kryptingai dirbant (savo srityje). Kompetencija padeda pasiekti gerą pasirengimo lygį, o tai susiję ir su drausme, ir su karių morale.

O dabar apie mus kamuojančias ligas. Sakoma, kad liga viena nevaikšto. Galima rasti daugybę sveiko proto krizės simptomų. Ligos priežastį tiksliai sunku nustatyti, tačiau, pavyzdžiui, gamtoje kai kurios rūšys atsiduria ties išnykimo riba, kai pažeidžiama pusiausvyra ir dominuojanti rūšis pradeda stumti kitą ir ši iš lėto nyksta. Šitaip ir sveiką protą iš lėto „graužia“ biurokratinis ir formalus požiūris į daugelį dalykų. Net krizės metu spausdintuvų ir popieriaus niekas nepradėjo naudoti mažiau.

Štai kad ir atšvaitų nešiojimo taisyklės. Jos gana lanksčios, palikta teisė vadams spręsti – nešioti juos kiaurą parą ar ne. Prisiminkime įvykius Goro provincijoje užpernai, kai karių išvaizda buvo kur kas svarbesnė už pasirengimą atremti grėsmes. Teko girdėti, kad vykstant tarptautinėms pratyboms Latvijoje apsijuokėme su tais „kojų blizgučiais“, nes net ir taktinių veiksmų metu kariai buvo verčiami dėvėti tuos nelemtus atšvaitus. Yra pavyzdžių, kai vadas, atvykęs stebėti taktinių pratybų, išbara visus dalyvius ir instruktorius dėl uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimų ir, net nepasidomėjęs, kaip vyksta pačios pratybos, išvyksta. Gal mes neteisingai suvokiame prioritetus: pirmiausia – išvaizda, o tik po to – mokėjimas kariauti? aArba ginklų patikrinimas naudojant ausų krapštukus ar vienkartines servetėles. Dar pamenu atvejį, kai vienas vadas, per pratybas tikrinęs patrulio bazę, pasidomėjo, o kurgi įrengtas priešgaisrinis skydas. Yra buvę atvejų, kai kariams „plaunamos smegenys“ dėl „nestatutinių“ kojinių ar batų, už kuriuos kariai sumokėjo amerikietiškuose „PX“ nemažas sumas, tausodami savo sveikatą, vien dėl to, kad lietuviškųjų batų padų atsparumas nesiekia net 50 proc., o tai – daugelio traumų priežastis. Štai tokie dalykai mažina karių pasitikėjimą vadais, o tai jau turėtų kelti susirūpinimą. Iš tiesų gal čia ne kompetencijos problema, o pernelyg stropus susikurtų instrukcijų, kurios dažnai orientuotos ne į kovinių užduočių atlikimą, vykdymas? Kalbos tvarkytojai užversti pratybų planais, kurie iš esmės yra tik pagalbinė priemonė, tačiau rašyba itin sureikšminta, todėl instruktoriai rūpinasi ne tik pratybų saugumu, bet tampa techniniais redaktoriais ir pan. Yra ir dar „stipresnių“ pavyzdžių, kai karys verčiamas prisiūti atlapų kampus prie švarko, kad gražiau būtų, kai privalo išsitraukti plaukelį iš nosies, nes kitaip negali stoti sargybon, kai kariui skiriama nuobauda „3 po 30“ (nuobauda, kai kariui trečdaliu sumažinamas atlyginimas tris mėnesius iš eilės) už tai, kad pratybose pametė šautuvo varžtelį, o įėjus į teisininko kabinetą per tarnybinių tyrimų bylų barikadas nematyti žmogaus, tyrimai vyksta daugiausia dėl sisteminių ginklų gedimų ar sulūžusios kulkosvaidžio šovinių juostos, kuri buvo panaudota kokius keturis šimtus kartų.

Neseniai per rytinę rikiuotę, kai buvo keliama vėliava ir visa rikiuotė giedojo „tautiškąją giesmę“, ūmai suvokiau, kad nebegirdžiu himno žodžių ir kad giedu ne iš širdies, o atlieku formalumą pagal įprastas kasdienines standartines procedūras, kaip dantų valymas rytais. tai mane privertė susirūpinti. Ar turėčiau tikėtis, kad tai nutiko tik man vienam? Ei, apsidairykime! pažvelkime į save veidrodyje. Jei dar atpažįstate save kaip karį ir matote kolegą, panašų į save, gerai, vadinasi, dar turime šansų nepasiduoti šiai krizei. Manau, tai priklauso nuo visų mūsų, tad ir pradėkime nuo savęs.

Skaitytojas”

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0