Apie pietus pasiekus senąją Lietuvos sostinę pamačiau, kad renginys gerokai paaugęs nuo to laiko kai prieš kelis metus čia lankiausi, nes prekybininkai ir šurmulys jau prasidėjo tolokai nuo bažnyčios prieigų

Renginio teritorijoje radome labai daug įvairių amatininkų “sodybų”, kuriose visi galėjo susipažinti su įvairiais tradiciniais ir mažiau žinomais viduramžių rankdarbiais kaip puodų žiedimas, kalvystė, odų išdirbimas, žolininkystė, muzikos instrumentų gamyba ir daugelis kitų.

Daugelį metų norėjau… kažkada neturėdavau pinigų… vėliau tiesiog neprisimindavau ar progų nebūdavo… tad šį kartą tik aptikęs įsigijau porą kalvystės darbų – sau kalaviją o draugei plieno rožę. Ir tas ir tas gaminys tikrai neblogai padaryti, masyvūs, rimti, ne kažkoks kiniškas šlamštas ar pigus kičas kurio pilną visose mugėse ir panašiuose renginiuose.

Papietavę ir sulaukę draugų iš Panevėžio taip pat traukiančių į sostinę, dar kartą apėjome amatininkų ekspozicijas, užkopėme į piliakalnius ir pavakarį patraukėme į Vilnių.

Apibendrinant norių pasidžiaugti, kad pasitaikė tokia puiki diena – nei lietinga nei per karšta. Puiku, kad tiek daug žmonių jau lankosi tokiuose renginiuose, domisi istorija, perka dirbinius ir taip remia gyvosios istorijos propaguotojus. Puiku, kad tiek daug žmonių atsiveža vaikus, kad ir Lietuvoje plinta (sugrįžta) mada ruošti piknikus – su šeima ar su draugais pasitiesti dekius, išsitraukti sumuštinių ir gėrėtis vaizdais, džiaugtis geru oru