Dainius Pilypas | Anno 1982

Atsisiųstas sausio mėn. žurnalo “Karys” numeris nudžiugino įdomiu straipsniu apie tiek metų psk. E. Kuckailio “stūmtą” ir panašu, kad pagaliau pribrendusį realybei, projektą kurti taikliųjų šaulių ir snaiperių padalinius, kaip puikią galimybę išnaudoti mažos valstybės pajėgumus esant totalinės gynybos būtinybei, ne tik SOP bet ir visose Sausumos pajėgose! Ir dar vienas straipsnis apie sudėtingą, bet įdomią kovinių narų tarnybą.

Tačiau labiausiai, tiesą sakant, patiko vieno iš skaitytojų atsiųstas laiškas – pasvarstymas apie į biurokratizmo ir dažnai absurdo liūną grimztančią sistemą, kur džemperio spalva, batų modelis ar įsakymo paraštės milimetrinis atitikimas standartams ir biurokratinėms normoms statomas aukščiau to pačio įsakymo esmės ir prasmės, realaus kovinio rengimo ir pastangų siekiant rezultato o ne tiesiog gražių ataskaitų

“Krizė – dabar tikriausiai dažniausiai vartojamas žodis. Kokių tik krizės rūšių nėra – ekonominė, politinė, finansinė… Sveiko proto krizė – absoliučiai nemateriali rūšis, bet pasekmės atsispindi visa kur.

Planuojant ir vykdant karines operacijas dažnai minimas „lankstumas“. Tai kario ar vado, kuris vadovaujasi sveiku protu, analizuoja ir nebijo atsakomybės, bruožas. Lankstumas tikriausiai neatsiejamas nuo kompetencijos. Kompetencija įgyjama su laiku, gaunant išsilavinimą, kaupiant patirtį, ilgus metus kryptingai dirbant (savo srityje). Kompetencija padeda pasiekti gerą pasirengimo lygį, o tai susiję ir su drausme, ir su karių morale.

O dabar apie mus kamuojančias ligas. Sakoma, kad liga viena nevaikšto. Galima rasti daugybę sveiko proto krizės simptomų. Ligos priežastį tiksliai sunku nustatyti, tačiau, pavyzdžiui, gamtoje kai kurios rūšys atsiduria ties išnykimo riba, kai pažeidžiama pusiausvyra ir dominuojanti rūšis pradeda stumti kitą ir ši iš lėto nyksta. Šitaip ir sveiką protą iš lėto „graužia“ biurokratinis ir formalus požiūris į daugelį dalykų. Net krizės metu spausdintuvų ir popieriaus niekas nepradėjo naudoti mažiau.

Štai kad ir atšvaitų nešiojimo taisyklės. Jos gana lanksčios, palikta teisė vadams spręsti – nešioti juos kiaurą parą ar ne. Prisiminkime įvykius Goro provincijoje užpernai, kai karių išvaizda buvo kur kas svarbesnė už pasirengimą atremti grėsmes. Teko girdėti, kad vykstant tarptautinėms pratyboms Latvijoje apsijuokėme su tais „kojų blizgučiais“, nes net ir taktinių veiksmų metu kariai buvo verčiami dėvėti tuos nelemtus atšvaitus. Yra pavyzdžių, kai vadas, atvykęs stebėti taktinių pratybų, išbara visus dalyvius ir instruktorius dėl uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimų ir, net nepasidomėjęs, kaip vyksta pačios pratybos, išvyksta. Gal mes neteisingai suvokiame prioritetus: pirmiausia – išvaizda, o tik po to – mokėjimas kariauti? aArba ginklų patikrinimas naudojant ausų krapštukus ar vienkartines servetėles. Dar pamenu atvejį, kai vienas vadas, per pratybas tikrinęs patrulio bazę, pasidomėjo, o kurgi įrengtas priešgaisrinis skydas. Yra buvę atvejų, kai kariams „plaunamos smegenys“ dėl „nestatutinių“ kojinių ar batų, už kuriuos kariai sumokėjo amerikietiškuose „PX“ nemažas sumas, tausodami savo sveikatą, vien dėl to, kad lietuviškųjų batų padų atsparumas nesiekia net 50 proc., o tai – daugelio traumų priežastis. Štai tokie dalykai mažina karių pasitikėjimą vadais, o tai jau turėtų kelti susirūpinimą. Iš tiesų gal čia ne kompetencijos problema, o pernelyg stropus susikurtų instrukcijų, kurios dažnai orientuotos ne į kovinių užduočių atlikimą, vykdymas? Kalbos tvarkytojai užversti pratybų planais, kurie iš esmės yra tik pagalbinė priemonė, tačiau rašyba itin sureikšminta, todėl instruktoriai rūpinasi ne tik pratybų saugumu, bet tampa techniniais redaktoriais ir pan. Yra ir dar „stipresnių“ pavyzdžių, kai karys verčiamas prisiūti atlapų kampus prie švarko, kad gražiau būtų, kai privalo išsitraukti plaukelį iš nosies, nes kitaip negali stoti sargybon, kai kariui skiriama nuobauda „3 po 30“ (nuobauda, kai kariui trečdaliu sumažinamas atlyginimas tris mėnesius iš eilės) už tai, kad pratybose pametė šautuvo varžtelį, o įėjus į teisininko kabinetą per tarnybinių tyrimų bylų barikadas nematyti žmogaus, tyrimai vyksta daugiausia dėl sisteminių ginklų gedimų ar sulūžusios kulkosvaidžio šovinių juostos, kuri buvo panaudota kokius keturis šimtus kartų.

Neseniai per rytinę rikiuotę, kai buvo keliama vėliava ir visa rikiuotė giedojo „tautiškąją giesmę“, ūmai suvokiau, kad nebegirdžiu himno žodžių ir kad giedu ne iš širdies, o atlieku formalumą pagal įprastas kasdienines standartines procedūras, kaip dantų valymas rytais. tai mane privertė susirūpinti. Ar turėčiau tikėtis, kad tai nutiko tik man vienam? Ei, apsidairykime! pažvelkime į save veidrodyje. Jei dar atpažįstate save kaip karį ir matote kolegą, panašų į save, gerai, vadinasi, dar turime šansų nepasiduoti šiai krizei. Manau, tai priklauso nuo visų mūsų, tad ir pradėkime nuo savęs.

Skaitytojas”

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0

Vėl man “nemalonumai” dėl kažkokių KASP šulų Vilniuje, kurių noras vadovauti ir komanduoti gerokai lenkia realius įgaliojimus ir galų gale – logiką Buvo jau tų kartų, kai bandė varžyti žodžio laisvę, kad nepublikuoti kažkokių, tariamai “slaptų” nuotraukų iš pratybų (nors realiai užkliuvo, pvz. fone stovintis kažkoks kapitonas, susikišęs rankas į kišenes… IMHO kompromatas bet sakyčiau ne nuo to galo einama… gal tas kapitonas geriau rankų į kišenes nesikiša, į nuotraukas nepapuola ir t.t. o ne taip, iškart imtis sovietinius laikus menančios cenzūros ), ar nerašyti straipsnių apie jas, nors tai buvo patys paprasčiausi straipsniukai apie veiklą, nuotykius ir pomėgį karybai. Netgi sakyčiau gera reklama Pajėgoms, nuoširdus džiaugimasis ir pasididžiavimas savo kario – savanorio tarnyba! Ir tuo labiau – jei kada ką būčiau tyčia ar netyčia paviešinęs TOKIO, manau senai būtų atitinkamos instancijos, kaip AOTD ar VSD, paaiškinusios ką ir iš kur reikia pašalinti Ir žinoma tam nebūčiau prieštaravęs – nesu juk valstybės priešas

Nors dabar kažkas vėl bando tokiu pavaizduoti… Per kuopos vadą gavau informaciją, kad Štabas REIKALAUJA, kad aš atlaisvinčiau domeną KASP.lt , nors tam neturi jokios juridinės teisės – visų pirmą įstatymai reglamentuoja, kad domenų registracijoms galioja pirmumo teisė – aš jį rezervavau (kaip ir daugelį kitų gražių santrumpų) dar 2007 metais, antrą – šis domenas niekada nebuvo ir nėra įtrauktas į rezervuotų žymenų sąrašą (tai berods valstybės administracinių vienetų (pvz miestų) ir instancijų pavadinimai, registruoti prekiniai ženklai ir pan.), trečia – tai yra santrumpa o ne tikslinis pavadinimas, tad tos 4 raidės gali reikšti bet kokios įmonės, įstaigos ar visuomeninės organizacijos ar net veiklos sutrumpintą pavadinimą, būti asmens vardu, pavarde ar pseudonimu, bei gali būti panaudotas bet kokio tipo interneto tinklapiui.

Jau dešimt metų domiuosi ir užsiimu interneto projektų kūrimu, domenų rezervacija ir pan. Kas liečia domenus, tai vadinama domaining`u, kai ieškoma ir radus rezervuojama kažkokie potencialiai gražūs žodžiai, santrumpos ir t.t. Tikintis ateityje iš to turėti naudos, sukuriant atitinkamus projektus arba perleidžiant kitiems, kam labiau reikia. Lyg tyčia pavyzdys iš šiandien gauto laiško – susisiekė Lietuvos archeologijos draugijos atstovė su paklausimu perpirkti domeną LAD.lt kuris jiems idealiai tinka, o mano kažkada buvo rezervuotas visais kitais sumetimais (iki šiol net nežinojau apie tokia Vilniaus Universiteto archeologijos draugiją ) – pažinčių svetainei, nes angliškai “lad” reiškia “vyrukas, draugužis” Tai normali interneto praktika, kad rezervuojami potencialiai geri interneto adresai, o vieną dieną jie GALI BŪTI tam tikromis sąlygomis perleidžiami tiems, kam jų labiau prireikia. Užsienyje tokių sandorių sumos siekia net milijonus doleriu, Lietuvoje – tūkstančius ir dešimtis tūkstančių litų  Taip pat būna naudojamas tokių domenų natūralus (type-in) lankomumas (traffic) rodant lankytojams įvairias reklamas ir iš to šiek tiek uždirbant, pvz.: Petzl.lt ar AudiFanai.lt – domenai, kurie taip pat kažkam būtų net labai reikalingi

Lygegrečiai daug metų stebėjausi, kodėl tarkim Krašto apsaugos ministerijoje, kuri moka dešimtis tūkstančių litų firmoms už informacinio puslapio kūrimą, po to vėl perkūrimą naujo… ir vėl… niekas nesumąsto įregistruoti visų potencialiai su krašto apsauga susijusių domenų? Be pačio KAM.lt + MIL.lt dar buvo panaudotas tik domenas LKA.lt – sukuriant atskirą informacinį tinklapį Lietuvos karo akademijai ir gana nesenai atsiradęs JungtinisStabas.lt, ir berods viskas. O kur kiti? Kur Puskarininkių ar Inžinerijos mokykla, kur Karinės jūrų ar oro pajėgos internete? Kodėl pagal paskirtį – informaciniams puslapiams sukurti arba tiesiog nukreipiant šias santrumpas į KAM.lt nebuvo įregistruoti tokie domenai kaip KOP.lt – užimtas kažkieno “šiaip sau” / KJP.lt / MPB.lt / PM.lt / SOP.lt – beje jį naudoja kažkokia odontologijos poliklinika tai lai Specialiųjų Operacijų Pajėgų vyrukai nulekia ir išmuša tą domeną sau /  PAG.lt / Taikdariai.lt / Savanoriai.lt ir daugelis kitų? Ir kodėl tik dabar kažkas Savanorių pajėgų štabe pagaliau sumąsto, kad jiems reikia būtent MANO domeno ir sako… atiduok

Aš dirbu firmoje, kuri prekiauja įvairiomis prekėmis kurių pavadinimai – registruoti prekių ženklai ir tarkim būtų šaunu turėti tokius domenus, vedančius į atitinkamas prekes, kaip ESS.lt ar 511.lt, tačiau šiuos domenus, kažkas rezervavo anksčiau, nei susiprotėjau aš, vadinasi jie dabar tų asmenų ar įmonių nuosavybė ir negaliu tiesiog paskambinti ir sakyti – atiduokite Galima aiškų pasiūlyti perpirkti už kelis tūkstančius, bet šiuo konkrečiu atveju nelabai verta. Gerai, kad bent spėjau suregistruoti daugelį kitų aktualių ženklų, kaip Helikon.lt, Leatherman.lt, Esbit.lt, Zamberlan.lt, SOG.lt ir dešimtis kitų.

Šiuo atveju, kalbant apie KASP.lt aš tarkim turiu kitų idėjų ir gal būt verslo interesų, siejamų su šio domeno naudojimu ateityje, o dabar sako – perleisk , nes jis taip pat atitinka tam tikro pavadinimo santrumpa (beje ne! Oficialus įregistruotas juridinio asmens pavadinimas ilgesnis dviem žodžiais, tad jo santrumpa teisiškai taisyklinga būtų lkkasp.lt ) Šitame reikalavime tiek pat logikos, kiek būtų tame, jai aš turėčiau domeną PZ.lt ir naudočiau jį tarkim tinklapiui pavadinimu “Pokerio žaidimas”, o vieną dieną išlįstų kokios “Pieno žvaigždės” ir sakytų tu PRIVALAI atiduoti šita domeną mums, nes toks mūsų pavadinimas

Žodžiu čia nieko asmeniško ir niekaip nesusiję su tarnyba. Tiesiog tai mano sritis, mano stichija kur aš pakankamai kompetetingas ir puikiai išmanau ką darau! Ir aš nekaltas, kad kažkam neužteko proto / žinių / intuicijos laiku rezervuoti potencialiai reikalingus interneto adresus. O dabar gal aš jį naudosiu prekybai Kasp® spynomis ar Thomas Kasp fanklubui ir tai mano valia

Į šį ir kitus (kurių valdau jau daugiau nei 100) domenus investuoju tūkstančius litų kasmet. Tai yra investicija ir ji turi anksčiau ar vėliau atnešti naudą, atsipirkti!

Internetas, informacinės technologijos, e-Projektai, Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 9