Dainius Pilypas

Šeštadienį, sausio 30, važiavome į Kalvius, pas senokai nematytus draugus į pirtį. O pataikėme dar ir į seniūnijos šventę, kur miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai susirinkę ant užšalusio ežero linksminosi ir rungtyniavo įvairiuose žiemiškose varžybose

Prisijungėme ir mes Pirmiausia tūlas Tomas kilnojo dvipūdę girą ir užėmė 2 vietą, tada manoji bėgo su tomis giromis ir irgi užėmė 2-vietą – juokavom, kad atvažiavę prašaliečiai negalim išplėši pirmų vietų iš vietinių, nes Tomui (kitam, pas kurį svečiuojamės) čia dar gyventi reiks

Toliau sekė įspūdingiausias turnyras – futbolas ant užšalusios ežero… kai komandos nariai tarpusavyje surišti viena virve Mes nedalyvavome, tik aktyviai sirgome ir fiksavome šio “sporto” akimirkas

Visai į vakarą, besišildant prie laužo buvome  pakviesti sudalyvauti ir virvės traukimo rungtyje

Iš pažiūros kaimo vyrai drūti ir stiprūs kaip meškos, tokius akivaizdu pigiau nušaut nei išmaitint bet pasivaržyti neatsisakėme, nes mūsų pusėje metodika – kas karininkas, kas policininkas, tad grupė susirinko išmananti komandinį darbą ir šiek tiek oficialią virvės traukimo metodiką

Iš pradžių sekėsi neblogai – pirmą priešininkų komandą nutraukėme 2:0 – matyt dar didesni mėgėjai nei mes Na o tada stojome prieš kitus pusfinalio nugalėtojus – tuos “meškas”… pirmas trukt, ir akivaizdu, kad trauki tarsi sieną Uch, lengva nebus… Bet kovojo, kovojom ir… pralaimėjom. Na bet visai ne gėda prieš akivaizdžiai galingesnius

Tad gavosi taip, kad likome su trečia vieta – vis šis tas. Užtat fiziškai nusiplūkėme prieš pirtį gerai

Na o toliau sekė vakarojimas ir pirtis su senais, retokai bematomais draugais. Tad nors ir turėjau puikių planų ir pilną automobilio bagažinę įrangos, kad ryt iš ankstyvo ryto dalyvauti airsoft taktiniame žaidime Vismaliukuose greta Vilniaus, bet vakarui užsitęsus iki… 4 ryto planai tapo niekiniais

Bet užtat apie pietus pajudėję pagaliau į Vilnių, netoli Kruonio pamatėme nuostabų dalyką – dar iš toli pastebėjau kažką šuoliuojančius baltais laukais, bet kažkaip keistai… Kad būtų arkliai, tai šuoliai kažkokie ne tokie, nerangūs… Krypavimas gal kaip karvių kokių, bet pats susijuokiau – kam toms karvėms šokinėti ir šiaip korpuso kontūrai visai ne tokie… Kadangi gyvūnai bėgo lygiagrečiai kelio link mūsų, prilėtinome pažiūrėti. Ir pagaliau paaiškėjo, kad tai briedžiai! Ir negi trys! Wow Retas atvejis, manau, taip laisvėje, laukuose o ne miškų masyve pamatyti šoliuojančius briedžius ir dar tris O galiausiai būdami vos ne lygiagrečiai su mumis, jie pasisuko ir metėsi skersai kelio – visai priešais mašiną. Šį tą spėjau nufotografuoti