Dainius Pilypas | Anno 1982

Jungtinėse Valstijose nuspręsta kurti „skaitmeninę kariuomenę“, kuri galėtų užtikrinti šalies saugumą nuo išorinių elektroninių grėsmių, praneša BBC. Tikimasi, kad naujas padalinys bus įsteigtas jau 2009 m. spalio mėn pradžioje.

Per pastaruosius šešis mėnesius Pentagonas išleido daugiau nei 100 milijonų JAV dolerių apsaugai nuo elektroninių įsilaužimo išpuolių. Pasak JAV oro pajėgų informacijos departamento vadovo William Shelton (William Shelton), Jungtinių Valstijų pramonė yra labai priklausoma nuo elektroninių grėsmių, todėl būtina didinti saugumo lygį.

„Vienintelis būdas kovoje su interneto nusikaltėliais ir interneto šnipinėjimu, tai imtis prevencinių priemonių. Teigiama, kad daugumos kompiuterinių išpuolių prieš Vakarų šalių infrastrūktūras yra Kinija.

Kita vertus, ir Europoje suprantama, kad reikia kelti kibernetinio saugumo lygį. Europos Komunikacijos komisijos komisarė Vivian Reding (Viviane Reding) reikalauja formuoti naują valstybės tarnybą interneto saugos srityje.

Kaip argumentus jis nurodo pastarųjų metų pavyzdžius kibernetinių atakų prieš Estiją, Lietuvą ir Gruziją. Pasak jo, labai tikėtina, kad per artimiausius 10 metų tos atakos dažnės ir kartosis.

Europos komisarė, atsakinga už vartotojų apsaugą, Meglena Kunev (Meglana KUNEVA) nurodo skaičių 12%. Tiek procentų Europos gyventojų jaučiasi saugūs, atlikdami atsiskaitymo veiksmus internete. Trečdalis interneto vartotojų pasirengę pirkti interneto parduotuvėse, bet iš tikrųjų tai atlieka tik 7%. Daugiausiai dėl to kaltas SPAMas, kuris verčia vartotojus abejoti savo saugumu. Pasak Europos Komisijos, penktoji dalis SPAMo patenka iš JAV, 10% – iš Kinijos ir 6,4% – iš Rusijos. Valdžios institucijos ketina išleisti naujus teisės aktus, siekiant apsaugoti piliečius nuo nepageidaujamos korespondencijos.

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 1

Žmogaus reakcija yra kur kas geresnis ilgo gyvenimo rodiklis nei širdies ritmas ar pulsas – teigia nauja mokslinė studija.

Edinburgo Universiteto Medicininių Tyrimų Taryba ištyrė 7414 žmonių, kurių amžius buvo per 20 metų ir nustatė, jog iš tiesų aštrus ir šviesus protas reiškia sveiką kūną.

Tyrėjai spėja, jog žmogaus reakcija yra tiesiogiai susijusi su jo protiniais gabumais, o šie yra tiesioginiai žmogaus sveikatos vientisumo indikatoriai.

Studijoje teigiama „ Mūsų rezultatai sufleruoja, jog tai kaip žmogus greitai priima sprendimus yra tiesiogiai susiję su tuo, kaip jie išvengia gyvenime sutinkamų mirties pavojų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas.“

Tai pirmoji studija, kurioje bandoma susieti žmogaus intelekto koeficientą su jo gyvenimo trukme. Studija publikuota šios savaitės mokslinio žurnalo „Intelligence“ numeryje.

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0

Nuo šių metų pradžios internetinis “Google” koncernas ir mobiliojo ryšio operatorius “T-Mobile” parduoda Europoje mobilųjį telefoną, pavadintą G1. Tai mažas, labai protingas padėjėjas, tačiau kartu – ir šnipas, leidžiantis sužinoti, kur yra ir kuo domisi jo savininkas.

Telefono G1, kurio galima paklausti kelio, jis pataria, ką pirkti ir kur lankytis, iškviečia taksi ir sutvarko visus kitus kasdienius reikalus. Nukreipus jame įmontuoto fotoaparato objektyvą į istorinį pastatą, galima sužinoti, kas ir kada jį pastatė. Tik pokalbis šiuo mobiliuoju telefonu niekada nėra visiškai privatus – viskas perduodama “Google” koncernui ir su paieškos sistema bendradarbiaujančioms firmoms, nes tik taip galima užtikrinti naujas paslaugas.

Mobiliųjų telefonų era.

Technikos pranašai jau dešimt metų skelbia ateisiant mobiliojo interneto epochą, kai visi bus “eteryje”. Ši era jau čia pat. Kas aštuntas mobilusis – “protingas” (smartphone) daikčiukas, tarsi mažas kompiuteris, tik panašus į telefoną. Be to, šie nykštukiniai kompiuteriai gerokai pralenkė vos keleriais metais anksčiau pagamintus nešiojamuosius kompiuterius. Kadangi jie turi įmontuotą palydovinio ryšio GPS imtuvą, perkami daug mieliau nei tradicinės navigacinės sistemos.

Kelią naujajai technikai nutiesė bendrovės “Apple” ir “iPhone”, sukūrusios internetinį ryšį turintį intelektualų daugiafunkcį telefoną. Jis tapo daug pinigų turinčių ir trokštančių daryti aplinkiniams įspūdį žmonių prestižo simboliu. Dabar “Google” nori pasiekti paprastus interneto vartotojus ir, bendradarbiaudama su mobiliojo ryšio įmonėmis, meta į rinką mobiliąją “Google” versiją.

Dėl šios ekspansijos gavę neaprėpiamą informacijos kiekį vieni vartotojai pasijunta esantys visagaliai, o kitiems, priešingai, tai sukelia pyktį. Teroristų medžiotojai ilgesingai žvelgia į interneto koncernų sukauptų duomenų kalnus. Kinijos valdžia tobulina savo techniką, siekdama susekti politinius disidentus ir net mėgino spausti pasaulinius interneto koncernus, kad jai talkintų. Neseniai Šveicarijos policija atsitiktinai aptiko “Google Earth” puslapio palydovinių nuotraukų rinkinyje kanapių plantaciją Alpėse, ir ją sėkmingai sunaikino.

“Google” – šiuolaikinio pasaulio dalis

“Google” paieškos sistema – stambiausia ir nepasotinama duomenų kaupėja. Jos užkulisiuose dirba tūkstančiai kompiuterių specialistų, ieškančių informacijos ir būdų, kaip pateikti atitinkamą reklamą. Tačiau programuotojams to nepakanka. Jie siekia kompiuterių tinklui suteikti mąstymo galimybę. Koncerno valdybos pirmininkas Ericas Schmidtas svajoja: “Ar nebūtų nuostabu, jei “Google” paieškos sistema suprastų viso sakinio, ne tik atskirų sąvokų prasmę?”

Naudodamiesi “Google” milijonai žmonių siunčia elektroninius laiškus, sudarinėja kalendorius, registruoja draugų, kolegų ir verslo partnerių adresus. Kai kurios firmos serveriuose saugo kelionių, asmeninių jubiliejų ir iškilmių nuotraukas, savo sukurtus vaizdo filmus. Koncernas patyliukais visa tai registruoja ir taip gauna daug informacijos apie vartotojus.

Entuziastams “Google” – tai vartai į informatikos epochą, įrankis sutvarkyti dokumentų chaosą ar suplanuoti kelionę. “Google” – šiuolaikinio pasaulio dalis. Mobilioji versija dar labiau visus suartina, ir koncernas tampa nepakeičiamu draugu. Tačiau kartu jis yra ir šnipas.

G1 – prestižo simbolis.

Protingasis telefonas G1 – bjauresnis už “Apple” firmos konkurentą “iPhone”, užtat pigesnis. Jis pasirodė rudenį Jungtinėse Valstijose. “Google” neskelbia pardavimo apimties. Tačiau išskirtinė koncerno partnerė “T-Mobile” pranešė, kad labai patenkinta verslo rezultatais, juk šis “Apple” konkurentas pernai pardavė daugiau nei 10 mln. “iPhone”.

Sumažėjus mobiliojo interneto kainoms, minios klientų jungiasi į tinklą. “T-Mobile” atlikti tyrimai rodo, kad penkiose Europos valstybėse mobiliųjų duomenų srautas per dvejus metus padidėjo 13 kartų.

“Google” įsiliejimas į mobiliojo ryšio sritį – didžiausias pastarųjų metų laimėjimas. “Šventai tikime, kad populiarindami internetą, gerindami prieigą ir teikdami daugiau malonumo naršantiems vartotojams paskatinsime žmones labiau naudotis tinklu ir dažniau ko nors ieškoti mums tarpininkaujant”, – neslėpė “Google” koncerno valdybos narė Marissa Mayer. Daugiau vartotojų – daugiau informacijos koncernui, kas jie ir ko trokšta. Atsirado nauja rinkos sritis, nes ne visa informacija teikiama nemokamai.

Mobiliajame pasaulyje “Google” gali greitai netekti savo pranašumo, nes mobiliųjų telefonų rinkoje daugiausia pasiekusios yra “Nokia”, “Apple” ir “Microsoft”, kurios kontroliuoja mobiliojo ryšio operacines sistemas. Ši trijulė būtų laiminga, jei vartotojai nesinaudotų “Google” paslaugomis. Todėl koncernas ir ėmė kurti savo operacinę sistemą, siūlydamas rinkai vis tobulesnius telefonus ir kreipdamas vartotojus ne tik į savo naršyklę, bet į “Google Mail”, “Google Calendar”, “Google Maps”, “Google News”, “Google Earth” ir koncernui priklausantį “YouTube”.

Taip atsirado operacinė sistema “Android” – naujojo G1 širdis. Viso pasaulio programuotojai raginami išspausti iš G1 viską, kas tik įmanoma, tikintis pakartoti “YouTube” sėkmę. Vokietis Konradas Huebneris pasiūlė taksi iškvietimo paslaugą palietus kelias nuorodas G1 ekrane. “Google” K.Huebneriui už tai sumokėjo 275 tūkst. dolerių.

Tačiau “Google” kyla sunkumų dėl naršyklės. “Kadangi visame pasaulyje daug populiarių tinklalapių, paieškos rezultatams gali turėti įtakos vyraujančios tendencijos”, – aiškina už paieškos kokybę atsakingas Thomas Hofmanas, vadovaujantis šimtams programuotojų. Tai reiškia, kad paieškos rezultatus bus galima numatyti. Pavyzdžiui, įvedus žodį “Kate Winslet” bus patenkama į “Wikipedia”, aktorės asmeninį tinklalapį, filmų naršyklę “YouTube”, nuotraukų naršyklę “Google Books” arba “Google News”.

Orientacija į individualų vartotoją.

Šiuo metu “Google” atitinka masių skonį, bet tai, ko ieško dauguma, nebūtinai geriausia individualiam vartotojui. Norėdamas įtikti ir jam koncernas turi daugiau žinoti apie kiekvieną naršantįjį internete. Individualius poreikius jau kelerius metus tenkina pašto paslaugų sistema “Gmail”, automatiškai skaitanti vartotojo paštą, kad sužinotų, kokia reklama jį sudomintų. Taip “Google” meta į rinką vis daugiau programų, galinčių kaupti informaciją apie vartotojų pomėgius.

Pasirodžius “iGoogle” puslapiui, kurį galima konfigūruoti pagal vartotojo profilį, atsirado ir suasmenintos naršyklės. Marissa Mayer teigimu, pernai naršymo asmeninimo srityje padarytas didžiausias kokybinis šuolis. “Galėdami nustatyti, kur kas yra, kokia žmogaus specializacija ir ko jis ieškojo anksčiau, galėsime teikti vartotojui išsamesnę informaciją”, – tikino M.Mayer, pabrėždama, kad “Google” nekuria interneto vartotojų mobilumo profilių.

Koncernui vis svarbesni tampa lokalizavimo duomenys. Neseniai “Google” pristatė paslaugą “Latitude”. G1 savininkai skaitmeniniame žemėlapyje gali matyti, kur konkrečiu momentu yra jų draugai, žinoma su sąlyga, kad ir draugai užsisakė “Latitude” paslaugą. “Google” pabrėžia, kad savo vartotojams nieko neprimeta: registruodamasis kiekvienas gali aiškiai apibrėžti, kaip tiksliai jo buvimo vietą gali matyti kiti.

Skaitmeninis šnipas kol kas diskretiškas.

Galima tikėti koncerno nuoširdumu, tačiau viskas kinta. Jau ne kartą buvo sunku suprasti, ką konkrečiai firma veikia. Praėjusiais metais “Google” pasiūlė savo reklamos užsakovams nedidukę žvalgybinę programą: vadinamieji “sausainukai” (cookie) koncernui išduoda, kur interneto vartotojas naršo už “Google” ribų. Taip galima išvengti tos pačios reklamos kartojimosi.

Rudenį “Google” pristatė naują interneto naršyklę “Chrome”, nutylėdamas, kad ji teikia koncernui informaciją apie kiekvieną interneto vartotojo lankomą tinklalapį.

Sausio pabaigoje koncernas, tvirtindamas, kad nori apsaugoti vartotojus nuo piktnaudžiavimo, pagaliau įvedė naujas duomenų apsaugos taisykles, kurios jam leidžia dar intensyviau stebėti savo vartotojus jiems apie tai nežinant. Informaciniai “Google” centrai, kuriuose saugoma informacija, yra įvairiose pasaulio dalyse, tarp kitų – ir JAV, kur veikia įstatymas “Patriot Act”, apsaugos nuo terorizmo tikslais suteikiantis valdžiai daug teisių kontroliuoti duomenis.

“Google” duomenų srautai neaiškūs, nes vartotojams konkrečiai nepaaiškinama, kas su jų duomenimis daroma. Iki šio laiko koncernas su turima informacija elgėsi labai atsargiai, nekilo jokių didesnių skandalų dėl jos nutekėjimo. Tačiau “Google” vis labiau panašėja į šnipą, nors ir į diskretišką šnipą.

Jei kam nors tai kelia nerimą, galima atsisakyti daugumos “Google” paslaugų, arba priešingai – visiškai atsiduoti į koncerno rankas, leidžiant jam savarankiškai tvarkyti asmeninius duomenis. Tai itin sudėtinga procedūra ir daugumai interneto vartotojų pernelyg sunki. Harvardo universiteto mokslininkas Johnas Palfrey ir Ursas Gasseris iš Šv. Galeno universiteto taikliai pasakė: “Pėdsakai internete vis labiau panašėja į tatuiruotę, kuri artimai susijusi su tam tikru asmeniu ir kurios paskui nepaprastai sunku atsikratyti.”

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0

Tikiuosi angliškai suprantat nes neturiu laiko pasakoti apie ką čia. Bet pažiūrėti tikrai verta

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0

Kol automobilių kompanijos viena po kitos pristatinėja naujausius šiuolaikinius, ekonomiškus automobilius, amerikietis Maikas Turneris pateikė savo taupaus automobilio versiją.

Šis neitin dailiai atrodantis keistuolis iš tikro yra „užmaskuotas“ 1992 metų „Honda Civic“. Visi korpuso patobulinimai atlikti Maiko, o jų tikslas – sumažinti automobilio oro pasipriešinimą.

Kaip teigia kūrėjas šiems patobulinimams jam užteko vietos statybos medžiagų parduotuvės asortimento bei 400 JAV dolerių. Už tai dabar automobilis šimtui kilometrų suvartoja vos 2.6l kuro, važiuojant 100km/h greičiu. Išties įspūdingas pasiekimas, atsižvelgiant į tai, kad naujas tokio tipo automobilis turėtų suvartoti 5-6l kuro.

Maikas stebisi, kodėl šiuolaikinių automobilių kūrėjai tiek mažai dėmesio skiria automobilio aerodinamikai. Automobiliui važiuojant dideliu greičiu aerodinamika bei automobilio pasipriešinimas orui daro didžiausią įtaką kuro suvartojimui.

Specialiai šiam savo projektui Maikas sukūrė ir interneto svetainę.

Svetainėje detaliai aprašytas kiekvienas patobulinimas bei detaliai paaiškinama jo nauda automobiliui.

Kūrėjas teigia, jog ekstremaliu kuro taupytoju arba „hypermileriu“ tapo po JAV nusiaubusio „Katrinos“ uragano. Tuomet smarkiai šoktelėjus kuro kainomis apie ekonomija susimąstė ne vienas amerikietis.

Mikas viliasi, jog vis kylančios kuro kainos privers gamintojus pirmoje eilėje žvelgti į automobilio praktiškumą bei aerodinamiką, užmirštant ne taip reikšmingas dizaino įmantrybes.

Įdomumo dėlei svarbu paminėti, jog modifikuotas „Honda Civic“ savo aerodinamine kokybe lenkia net tik šiemet pristatytą trečios kartos „Toyota Prius“.

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0

Nuo pat tada, kai šią idėją išpopuliarino rašytojas Arthur’as C. Clarke’as, „kosminio lifto“ sąvoka sklandė daugelio fantastų mintyse. Tačiau dabar Didžiosios Britanijos mokslininkai šioje srityje jau žengė pirmuosius realius žingsnius, pradėję gaminti kosminiam liftui sukonstruoti reikalingą medžiagą.

Kembridžo Universiteto mokslininkus šiam darbui paskatino NASA skirtas 4 milijonų dolerių prizas už pirmojo sumažinto ir veikiančio tokio lifto modelio sukūrimą. Jiems jau pavyko sukurti stipriausią pasaulyje lyną – cilindrinės formos anglies atomų giją, kuri yra neįtikėtinai stipri, lengva, ir potencialiai gali būti didžiulio ilgio. Kosmonautikos specialistai įsitikinę, kad tokį tūkstančių kilometrų ilgio lyną naudojantis kosminis liftas galėtų leisti astronautams daug paprasčiau pasiekti virš mūsų esančią atvirą kosminę erdvę.
Prognozuojama, kad toks išradimas revoliucionizuotų kosmines keliones. Pagrindo tokiai prognozei tikrai yra, tačiau kol kas praktinis idėjos įgyvendinimas vis dar yra miglotas. Tiesa, finansinis stimulas vis gi yra – NASA kiekvienam erdvėlaiviui į kosmosą pakelti sunaudoja apie 400 milijonų dolerių, neskaitant to, kad dar tenka sudeginti apie 900 tonų aplinką teršiančio raketinio kuro. JAV Aeronautikos Agentūra jau dabar patiria nemažus finansinius sunkumus, dėl kurių jau teko atidėti 2010 metais planuotą daugkartinio naudojimo erdvėlaivių flotilės atnaujinimą, kuris nukeltas anksčiausiai 2014 metams.

Kembridžo mokslininkų komanda per dieną pagamina apie 1 gramą šios modernios medžiagos – tokio kiekio pakanka 29 kilometrų ilgio lynui. „Mums skambina NASA atstovai ir prašo pagaminti tiek šios medžiagos, kad užtektų 230000 kilometrų, tačiau gamybos apimtys laboratorijoje ir pramonėje vis gi skiriasi“, sako Kembridžo Universiteto medžiagų mokslo profesorius Alan’as Windle’as.

Entuziastų teigimu, kosminiai liftai 1kg krovinį į 35000km orbitinį aukštį galėtų pakelti už 2400lt/kg savikainą; palyginimui naudojant dabartines raketas ši kaina siekia 110000lt/kg. Technologija atvertų galimybes kosminiam turizmui, pavyzdžiui, apsilankymams kosminiame viešbutyje; gerokai atpigtų kelionės į Mėnulį ir gretimas planetas, nes dabartiniai kosminiai laivai didžiausią energijos dalį sunaudoja paprasčiausiai bandydami įveikti Žemės gravitaciją.

Anglies nanovamzdeliai pirmą kartą buvo atrasti devintajame dešimtmetyje; pirmą kartą istorijoje buvo atrasta medžiaga, kuri vienu metu buvo ir lengva, ir tvirta. Tačiau šie nanovamzdeliai buvo per daug nepatvarūs bandant iš jų suformuoti bent kiek ilgesnes gijas. Kembridžo mokslininkai atrado būd kaip apeiti šį trūkumą. „Esminis dalykas yra tai, kad procesas iš esmės paverčia anglį dūmais. Kiekviena dūmų dalelė iš esmės yra ilgas ir plonas nanovamzdelis; jie sukimba vienas su kitu ir sudaro į voratinklį panašią struktūrą. Iš tiesų mes tarsi gaminame elastinius dūmus, iš kurių mes vėliau supiname pluoštą“, sako Windle’as. Jis taip pat įsitikinęs, jog tokia technologija turi didžiulį potencialą – daugelis taikymo galimybių yra gan žemiškos, pradedant neperšaunamomis liemenėmis, baigiant automobiių gamyba. Mokslininkai dabartiniu metu prognozuoja, kad realus kosminis liftas bus sukurtas maždaug 5-10 metų laikotarpyje.

Veržli nanotechnologijų plėtra leidžia įgyvendinti net fantastiškiausius sumanymus. Japonijoje ruošiamasi statyti kosminį liftą, kuriuo žmonės ir kroviniai galėtų pakilti į geostacionarinę orbitą 36 tūkstančių kilometrų aukštyje virš Žemės.

Kosminio lifto projektą įgyvendinti siekiantys Japonijos mokslininkai ir inžinieriai įsteigė „Japan Space Elevator Association“ pavadintą organizaciją. Lapkričio mėnesį Japonijoje ji rengia pirmąją tarptautinę konferenciją, kurioje turėtų būti patvirtintas kosminio lifto statybos projekto įgyvendinimo planas.

Manoma, kad pirmasis kosminio lifto idėją 1979 m. išleistoje knygoje „Rojaus fontanai“ pasiūlė mokslinės fantastikos klasikas Arthuras Clarke‘as. Naujausieji pasiekimai itin tvirtų medžiagų kūrimo srityje priartino jos įgyvendinimą, nors inžinierių ir konstruktorių laukia labai dideli iššūkiai, teigia dienraštis „Daily Telegraph“.
Jo teigimu, Japonijos pasiryžimas skirti 9,25 mlrd. dolerių kosminio lifto statybai įkvėpė ir kitas valstybes: manoma, kad šiuo metu pasaulyje plėtojami bent keli tokio pobūdžio projektai, vieną iš jų vykdo NASA.

„Japan Space Elevator Association“ projektuojamas kosminis liftas į orbitą kiltų iš anglies nanovamzdelių pagamintais lynais. Jie turėtų būti nepaprastai lengvi ir tvirti, kad išlaikytų į orbitą keliamus krovinius ir atvirojo kosmoso poveikį. Projekto vykdytojai mano, kad tokius lynus naudojanti kosminio lifto sistema galėtų į geostacionarinę orbitą kelti ne tik žmones, bet ir didžiulius saulės energijos generatorius ir net branduolines atliekas.

„Liftu į kosmosą galės naudotis kiekvienas – tai bus taip įprasta, kaip ir dabartinės kelionės į užsienį“, – tvirtina „Japan Space Elevator Association“ pirmininkas Shuichi Ono.

Japonijos mokslininkų manymu, tinkamiausia medžiaga, galinti atlaikyti visas keliasdešimties tūkstančių kilometrų kelionės apkrovas, turėtų būti gaminama naudojant anglies nanovamzdelių technologiją. Japonijos Nihono universiteto tiksliosios mašinų gamybos profesoriaus, Japonijos kosminio lifto asociacijos direktoriaus Yoshio Aoki teigimu, tokio lifto lynas turi būti 4 kartus stipresnis už šiuo metu tvirčiausią anglies nanovamzdelių pluoštą, arba 180 kartų stipresnis už plieną. Anglies nanovamzdelių skaidulų stiprumą D. Britanijoje per pastaruosius 5 metus pavyko padidinti maždaug 100 kartų.

Be to, tokie lynai turėtų atlikti ir dar vieną funkciją – tiekti energiją lifto kosminio lifto varikliams. Pasak profesoriaus Y. Aoki, šio projekto rengėjai ketina pasinaudoti itin greitų elektrinių traukinių technologija. „Anglies nanovamzdeliai yra geri elektros laidininkai, todėl mes planuojame nutiesti antrą lyną, kuris kelionės metu tiektų energiją“.

Šiame vaizdo siužete galima pamatyti amerikiečių kosminio lifto viziją:

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 1

Šiuolaikinės japonų technologijos įgalinančios atlikti tokį sunkiai įtikėtina šou su vandeniu 8) Jūs bent įsivaizduojat kokie preciziškai tikslūs turi būti purkštukai, kompiuteriniai paskaičiavimai ir net kiekvieno vandens lašo svoris, bei milisekundinis išpurškimo tikslumas… Awesome

Tradiciškai visus žavintys fontanai vis tik purškia ir vandens sroves formuoja iš pačios į viršų, o tai daug paprasčiau – tereikia pasirinkti reikiamą slėgį ir suderinti su muzika / šviesomis O čia visai kas kita… pabandykit varvinti vandenį iš dviejų pipečių ir pagauti nors kokią sinchroniją tarp dviejų, atrodytų panašių, bet tuo pačiu ir visiškai skirtingų pagal dydį, formą, svorį vandens lašų

Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0