Browsing "Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika"
2010 07 05

Going UltraLight

Po kopimo į Monblaną vienas iš sprendimų yra niekada niekur nebetempti 30+ kg kuprinės :) Ne todėl, kad būtų buvę labai sunku… Nelengva žinoma, bet antrą dieną įpranti, trečią išvis nebekreipi dėmesio į visą tą barachlo ant kupros, nes galva užimta kitais reikalais – pavojingi aukščiai, stačios uolos ir t.t. :) Ne, tai ne dėl sunkumo. Tiesiog išvis kažkaip nebepadoru taip, kaip asilui, tampyti. Ir kodėl “kaip”? ;)

Kitas dalykas – išvados daromos testuojant įranga. Šiuo atveju tai mano šiltasis miegmaišis Husky Enjoy galutinai “pasakė”, kad jis man gerokai per šiltas – prie -10C laipsnių miegojau prasegęs, o Lietuvoje praeitą žiemą miegant prie -16C su apatiniais termo rūbais irgi buvo šilta, vadinasi man tokio nelabai ir reikia. Esu šiltas žmogus. Visapusiškai :) O už poliarinio rato irgi artimiausiu metu lyg ir nesiruošiu, tai kam tampytis man tokį šiltą miegmaišį ir prastai miegoti ne todėl, kad per šalta, o todėl, kad per šilta? :) Šiaip jis nėra labai sunkus – tik ~1800 gr, kas tokiam šiltam miegmaišiui nėra daug, vis tik technologijos ir kokybė, bet pirmiausia pamačiau, kad galiu “sutaupyti” šito svorio sąskaita (wait)

Kaip tariau taip ir padariau. Prieš tai įraše jau minėjau, kad nusipirkau superinį mažylį vasarinį miegmaišį Husky Mikro. Dabar, tik nusileidęs nuo kalno, vaikštinėjant po alpinistinės aprangos ir įrangos parduotuvių rojų Chamonix aptikau tokį įdomų “papildą” – “Sea to Summit” gaminamą miegmaišio įdėklą “Thermolite Reactor Extreme“, kuris, rašo, įdėtas į bet kokį miegmaišį padidiną jo efektyvaus panaudojimo ribas net per +15C laipsnių! 8-| Šis stebuklas irgi tesveria 400 gr! Tik, kad kainuoja brangiau už patį miegmaišį (fubar) Bet ką padarysi – auka esu technologijų, norisi išbandyti savo kailiu :) Tad įsigijau ir dabar teoriškai turėsiu galimybę panaudoti vasarinį miegmaišį prie +5C temperatūros, o kartus su Reactor Extreme – iki panašiai -10C turėtų gautis pamiegoti… o toliau dar lieka termorūbai, tai jau -15C manau ne riba :) Žodžiu sluoksniai, sluoksniai ir dar kartą sluoksniai ;) O kaip bus iš tikrųjų – manau sulauksite atsiliepimų kitą žiemą iš praktikos ;) Kol kas vis tik labai džiaugiuosi pakeitęs 1850 gr į 550+400 gr komplektuką (inlove)

Jei jau užsimojau, tai plačiai :) Sekantis žingsnis – pakeičiau puikų galingą, bet velniškai didelį ir sunkų kelioninį žibintuvėlį Fenix HP10, svėrusį 117 gr + 103 gr 4 elementai AA = 220 gr., į ultra mažąjį Petzl e+LITE (dance) – technikos stebuklą sukurtą emergency situacijoms, bet puikiai pritaikomą manau ir šiaip, kelionėse ir karyboje. Svoris su elementais – 38 gr!! (~6 kartus lengviau nei buvo), net 5 šviesos funkcijos – ekonominė ir pilna 3 LED šviesa, aliarminis mirksiukas + raudonos šviesos 1 LED diodas ir mirksiukas, taipogi praktiškos tvirtinimo galimybės – ant galvos (šalmo ir t.t.) su gumine juostele arba ant kuprinės / kepurės / bet kur kitur kur galima prisegti su tam tikru spaustuku. Ir tai dar ne viskas – paminėtina, kad žibintuvėlį galimą sukioti į visas reikiamas puses, jis atsparus vandeniui iki 1 m gylyje ir t.t.! (y)

Na ir trečias iš keičiamų (kol kas) dalykų – dar tik planuose, nes reikia specialiai užsakinėti ir atsivežti, bet tai tik laiko klausimas. Tai planas pasikeisti kelioninę kuprinę F7 Pro Tytan 85+10 kuri šiaip labai ir labai tiko ir patiko – talpi, patogi, daug kišenių ir skyrių ir t.t. Žodžiu geras pirkinys, bet… sunkoka :( Nežinau kiek tiksliai, bet manau ~3.5 kg sveria tuščia… O dabar susiradau ir užsisakinėju mažesnę, “tik” 70 ltr talpos, kas akivaizdu bus tik į naudą, nes jei telpa tai ir krauni “dėl visą ko”… jei krauni tai tempi… o po to nemažai ko nereikia… tada keikeisi, kad tempei be reikalo :) O į mažesnę kas netilps = turės nereikėti :) Žodžiu sekantis mano pasirinkimas – Husky Sulphur turistinė kuprinė tesverianti… 1.9 kg! (sun)

Taip jau nuo savo stuburo ir sąnarių nukraunu ~3 kg, kas yra tikrai žymu. Dešimtadaliu mažesnis svoris = dešimtadaliu mažesnė apkrova, nuovargis ir t.t. :) O perspektyvoje taip pat tikiuosi pasikeisti į mažesnius, lengvesnius, aukštesnių technologijų gaminius visą aprangą, įrangą ir taip gal vieną dieną 30 kg kuprinė pavirs į 20 ar dar mažiau kg kuprinę (emo) Vienintelė bėda – visi tie UltraLight kainuoja gražius pinigus (cash) , bet negi čia skaičiuosi… Tikslas yra tikslas, o tikslui dėti pastangas ir leisti pinigus yra neskausminga o malonu (rofl) (rock)

Alpinizmas, laipiojimas, darbas aukštyje, Įdomu ir naudinga, Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 2
2010 06 22

Kėdainiškis kariūnas – antrojo Vokietijos snaiperio anūkas

Lietuvos kariuomenėje tarnaujantis kėdainiškis Gerardas Sutkus apie savo šeimos istoriją kalba retai ir ne itin noriai. Tačiau kai prabyla, pasakojimo galima klausytis valandų valandas.

Gerardo senelis Bruno (Lietuvoje jis vadintas Broniumi) Sutkus buvo garsus vokiečių snaiperis, per Antrąjį pasaulinį karą į priešus – sovietų karius – paleidęs 209 taiklius šūvius.

Oficiali Vermachto statistika byloja, kad taikliau už Bruno Sutkų į priešus per tą karą šaudė tik vienas Vokietijos snaiperis.

Po karo Bruno Sutkus daug metų praleido Sibire, po to gyveno Vilniuje. 1997-aisiais jis emigravo į Vokietiją, kur prieš šešerius metus mirė.

Penki šūviai – į vieną tašką

Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo išleista Bruno Sutkaus prisiminimų knyga „Snaiperis“.

Bruno Sutkus minimas ir Niujorke išleistoje specialioje enciklopedijoje, kurioje išvardinti visų 20-ojo amžiaus karų garsiausi snaiperiai: ten jis įrašytas šeštuoju.

Į Vermachto armiją Bruno buvo pašauktas todėl, kad augo vadinamuosiuose Rytprūsiuose – dabartinės Kaliningrado srities pasienyje.

Neeilinis jo akies taiklumas atsiskleidė jau per pirmąsias pratybas – visais penkiais šūviais buvo pataikyta beveik į vieną tašką.

Apstulbę vadai davė dar penkis šovinius – jie buvo paleisti taip pat taikliai.

Tuomet Bruno buvo pasiųstas į snaiperių mokyklą, kurioje vokiečių kariai mokyti akimirksniu nustatyti atstumą iki taikinio, įvertinti vėjo stiprumą, kryptį bei daugybę kitų šūvio sėkmę lemiančių faktorių.

Itin atidžiai būdavo studijuojami trofėjiniai sovietinės armijos filmai – iš jų mokytasi geriau pažinti priešo taktiką.

Hitleris neatvyko

Po penkių mėnesių Bruno jau buvo fronte ir pradėjo garsiąją snaiperio karjerą, per kurią buvo pagerbtas aukščiausiais Reicho apdovanojimais – Pirmojo bei Antrojo laipsnio ir Riterio kryžiais.

Į Riterio kryžiaus įteikimo iškilmes žadėjo atvykti pats Hitleris. Tačiau karas jau artėjo Vokietijai nepalankios pabaigos link, tad nuotaiką praradęs jos vadovas paskutiniu momentu planus pakeitė.

Pirmas šūvis – į karininką

Pasak Bruno, snaiperio darbas prasidėdavo dar prieš mūšį – reikėdavo ,,tiesti kelią“ saviesiems.

Į kasdienę kalbą ši žargoniška frazė išverčiama maždaug taip: ,,Neutralizuoti priešininkų pusės snaiperius ir iššaudyti kulkosvaidininkus bei kuo daugiau karininkų“.

Pasak Bruno, pirmąjį šūvį iš snaiperio pozicijos jis paleido į Rusijos armijos karininką, kuris bėgo užpakalyje savo karių ir ginklu ginė juos priekin.

Vėliau tokių šūvių būdavo kone kasdien. Visi jie su vokiečiams būdingu pedantiškumu registruoti specialiame žurnale, kuriame nurodyta, kur, kada ir kaip nukautas priešas.

Į oficialią statistiką – ne visi

Į oficialią statistiką patekdavo tik tie duomenys, kuriuos paliudydavo specialiai skirti stebėtojai ir parašu bei antspaudu patvirtindavo atsakingi štabo karininkai.

Bruno tą žurnalą saugojo ir po karo. Paskutinis jo įrašas liudija, kad 1945 metų sausio 9 dieną 209-uoju šūviu iš 300 metrų atstumo buvo nušautas Rusijos armijos karininkas.

Nestigdavo snaiperiams darbo ir, pavyzdžiui, per tankų mūšius – per juos būdavo šaudoma į bėgančius arba ant šarvuočių užlipusius pėstininkus.

Tačiau per masinius mūšius snaiperių nukauti priešai nebūdavo registruojami.

Klaidos kaina – gyvybė

Iš 209 Bruno Sutkaus oficialiai nukautų priešų – net 53 snaiperiai. Tokios dvikovos būdavo itin sunkios – juk klaida kiekvienam kainuodavo gyvybę.

Bruno ypač įsiminė dvikova, į kurią buvo pasiųstas po to, kai Rusijos snaiperis paryčiais nukovė net penkis vokiečių karininkus.

Atsiųstas į tą vietą, Bruno ėmė galvoti, kur slėptųsi, jei kovotų anoje pusėje.

Tačiau tuomet priekinėse pozicijose pasirodė Rusijos karininkas ir Bruno paleido šūvį į jį.

Rusų snaiperis tuoj pat suprato, kad vokiečių pusėje atsirado jo vertas priešininkas. Prasidėjo vienas kito medžioklė.

Abu snaiperiai iššovė tuo pat metu. Kulka įdrėskė Bruno pakaušį. Jo priešininkas žuvo.

Slapstėsi Sibire

Sovietmečiu Bruno apie savo patirtį kare kalbėdavo tik su itin artimais žmonėmis – suprato, kad kitiems to geriau nepasakoti.

O šaltakraujišką šaudymą į žmones aiškindavo paprasta fraze: ,,Buvau karys ir privalėjau tai daryti. Kitaip būčiau žuvęs pats“.

Iškart po karo, slapstydamasis nuo Sovietų saugumo, Bruno savo noru išvyko į Sibirą – drauge su ten ištremta šeimininke, pas kurią tarnavo.

Sibire jiedu susituokė ir susilaukė sūnaus Vytauto – Gerardo tėvo.

Buvo išsikvietęs J.Andropovas

Sovietų saugumas Bruno visgi demaskavo. Tačiau tik tada, kai po karo jau buvo prabėgę keliolika metų.

Tuomet Bruno buvo išsikvietęs pats sovietinio KGB vadas Jurijus Andropovas.

Visą pasaulį drebinusios struktūros vadovas apie Bruno žygius buvo puikiai informuotas ir su juo elgėsi pagarbiai – siūlė net bendradarbiauti už gerą atlyginimą.

Bruno atsisakius, J. Andropovas atvirai pasakė, kad jam pasisekė – iškart po karo, be abejo, būtų sušaudytas, tačiau kadangi kovų aistros jau spėjo atlėgti, galįs gyventi.

Iš kartos – į kartą

Anapilin jau išėjęs Bruno sūnus Vytautas Sutkus jaunystėje svajojo būti karo lakūnu. Tačiau sovietmečiu jam to nebuvo leista: juk tėvas tarnavo Vokietijos pusėje.

1991 metų sausio 13-ąją Vytautas Sutkus buvo sužeistas Vilniuje – kai drauge su kitais kėdainiečiais budėjo prie Radijo ir televizijos komiteto pastato.

O Vytauto sūnus (Bruno anūkas) Gerardas, kaip jau minėta, dabar tarnauja Lietuvos kariuomenėje – Kaune dislokuotame dalinyje.

Su Lietuvos kariais Gerardas dalyvavo NATO misijoje Balkanų regione – Kosove. Svajoja ir apie Afganistaną.

,,Tokios misijos – neįkainojama patirtis kariui“, – įsitikinęs kėdainiškis. Tačiau detaliau savo įspūdžių iš misijos Kosove jis nepasakojo: ,,Ten – gana ramu, tad kalbėti nelabai yra apie ką. Tiesiog darėme, ką reikėjo – patruliavome, palaikėme tvarką“.

Panašu, kad kario kelias prie širdies ir Gerardo dvylikmečiui sūnui Germantui: berniukas jau dabar – aktyvus jaunųjų Kėdainių šauliukų sąjungos narys, nuolat dalyvauja jų renginiuose.

Prisiminė smulkiausias detales

„Senelio prisiminimų ne kartą klausiausi iki paryčių. Tiesa, anksčiau nelabai tesuprasdavau, ką jam teko išgyventi.

Dabar manau, kad būtent tie pasakojimai lėmė ir mano gyvenimo kelio pasirinkimą“, – sakė Gerardas.

Kėdainiškis iki šiol stebisi senelio atmintimi - jis prisiminė bemaž viską: vietovardžius, kur ir kada buvo, žmonių pavardes, įvairias kitokias detales.

Rengiant prisiminimų knygą, leidėjams prireikė nemažai laiko, kol buvo sutikrinti įvairūs faktai. Ir viskas, ką pasakojo Bruno Sutkus, pasitvirtino.

Ar paveldimas akies taiklumas?

,,Tėvas mėgdavo šaudyti, dalyvaudavo įvairiose varžybose ir turėjo tikrai taiklią akį.

Neblogai sekasi ir man – per šaudymo varžybas mūsų komanda jau trečius metus iš eilės užima pirmąją vietą.

Tačiau nemanau, kad galėtume lygintis su seneliu: šaudyti per varžybas ir iš snaiperio kovos pozicijos – tikrai ne tas pat“, – atsakė Gerardas.

Iš: Muge.eu

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0
2010 06 20

Miegmaišis “Husky Mikro”

Paprastai nedarau kažkokių prekių “review”, bet šįkart kažkodėl norisi pasidžiaugti naujai įsigytų miegmaišiuku ir parekomenduoti kitiems :) Kalba apie ULTRA lengvą ir kompaktišką vasarinį kelioninį miegmaišį “Husky Mikro” – “Armijai ir civiliams” asortimento naujieną, kurios laukiau porą mėnesių ir nusičiupau vienas pirmųjų, o draugai iškart pasiėmė dar 3 :)

Per Kalėdas gavau dovanų kitą mažą miegmaišį, nes buvau užsiminęs, kad noriu kažko kompaktiško taktikai :) Bet anas, “Ferrino LightTec 950″ vistik svėrė 950 gr ir… buvo pakankamai nepatogus, nes per mažas man :( Tad teko realizuoti. O tada radau šitą mažą stebuklą ir užsisakiau :) Ir kai gavau – rezultatas pranoko lūkesčius!

Šitas stebuklas tesveria 550 gr!! Susipakuoja į bene ant delno telpanti maišiuką, o išpakuotas pasirodo be esąs erdvus ir patogus net tokiam kaip aš nemažyliui (clap). O “darbinės” charakteristikos irgi tikrai neblogos, prie pliusinės temperatūros turėtų gautis pamiegoti jame. Juk vis tik tai technologijos – mikro pluošto vamzdeliai ir t.t. o ne šiaip sintetika kokia pigi ;) Ir “svarbiausia” – jis žalias, tad tiks į pratybas vietoj išduodamo kariuomenės, neblogo, bet griozdiško miegmaišio :)

Bendra informacija

Svoris: 0,55 Kg
Max. patogi temperatūra naudojimui: +15 C
Komfortabili temperatūra: +10 C
Min. komfortabili temperatūra: +2 C

Matmenys ištiesto
Ilgis: 210 cm
Plotis: 85 (pečiai) 50 (pėdos) cm

Matmenys sudėto
Ilgis: 23 cm
Skersmuo: 12,5 cm

Medžiagos
Išorė: 40D 260T tactel Nylon RipStop
Vidus: Soft Nylon
Užpildas: 1 x 80 g/m2 Hollowfibre, 4-channel

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas    Komentarų: 4
2010 06 19

Si vis pacem, para bellum!

Šiek tiek foto iš 8 paras Gaižiūnų ir Pabradės poligonuose vykusių Taikos meto užduočių pajėgų treniruočių ir vertinamųjų pratybų “Strong Shield 2010″.

Nuotraukose atsispindi tik vienos būrio iš vienos kuopos (kurių vien savanorių dalyvavo 5-ios…) veiklos fragmentai… Šiaip tai velniškai sunku atlakstyti ir vykdyti savo pareigybines užduotis ir dar spėti kažką pafotografuoti. Tuo labiau įsigudrinti nesudaužyti ar nesušlapinti mirtinai fotoaparato tokiomis nedėkingomis sąlygomis :)

Malonu, kad bent vadai su lyg metais vis blaiviau žiūri į tokį dalyką kaip savotišką fotometraštininką, pradeda suprasti ir įvertinti tokių foto poreikį prisiminimams ir reklamai, bei tolerantiškiau leisti laisviau veikti ir fotografuoti :) Some day tikiuosi išvis įsigudrinti sudalyvauti tokiose pratybose labiau kaip fotografas, o ne kaip pėstininkas, tuomet turėčiau laiko dar plačiau ir objektyviau / kokybiškiau atspindėti veiklą, užduotis ir situacijas, karių nuotaikas :)

Po pratybų girdžiu daug ne kokių atsilėpimų… “nesamonė, trūko veiksmo, trūko aiškumo, daugiau nedalyvausiu ir t.t.” :) Nežinau… nemanau, kad mūsų būriui užteko veiksmo o kiti kažkaip tik laukė ir nieko neveikė. Čia greičiau pasireiškia daugelio nuolatinis poreikis bumbėti ir skųstis :D Ir vis tiek kitą kartą vėl dalyvaus ir vėl skųsis, kad viskas š, visi kvaili :) Vietoj to, kad geriau tą laiką ir jėgas paskirtų tam, kad patys sau susikurtų “action”. Kaip norime taip turime ;) Tad stengiuosi sudėti foto kur matosi šypsenos, geros nuotaikos ir polėkis. Mes savanoriai, mes dirbame ir tarnaujame su fantazija ir atsidavimu, o ne iš reikalo, ne nuo algos iki algos kaip PKT :) Todėl pas mus linksmiau. Bent jau kada laisviau, kada spėjau pafotkinti, nors šiaip tų galimybių per daug nebuvo, nes ir taip užduotys vijo užduotis vos ne paromis, miegant tik po 2-4 val :)

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0
2010 06 05

Jei prabiltų karių kojos…

Šiandien modernūs karių batai yra ne tik apavas, bet ir visa sistema, užtikrinanti drėgmės reguliavimą ir oro srauto cirkuliaciją, ortopedinį komfortą ir puikią apsaugą nuo išorinių sąlygų, ne varžanti, bet padedantigeriau judėti. Kokybė kainuoja. Todėl natūralu, kad stipresnę ekonomiką ar didesnį gynybos biudžetą turinčios šalys gali leisti kariuomenėms įsigyti kokybiškesnę, o tai dažniausiai reiškia ir brangesnę avalynę. Per ilgą laiką taip išlošiama daugiau: kokybiškesnis apavas ilgiau tarnauja, saugo nuo odos, lėtinių sąnarių ligų ir traumų. Be to, net minimalus komfortas vykdant kovines užduotis ar ruošiantis joms, daro teigiamą įtaką karių motyvacijai. Mažesnes galimybes turinčios valstybės ir jų kariuomenės ieško kitų sprendimų variantų. Dažniausiai bandoma pagaminti universalius batus. Lietuvos atvejį žino kiekvienas nebe pirmus metus tarnaujantis karys, kai savu kailiu teko išmėginti net kelių lietuviškų gamintojų lauko uniformos batus – bandymus sukurti universalius, suprask, tinkančius visiems atvejams, produktus. Patys žinome, kaip visa tai atrodė: žiemą teko kęsti šaltį, vasarą kojos mirko prakaite, menkiausioje rasoje batai peršlapdavo, po pusmečio nudildavo kulnai, įskildavo padai, sutrūkinėdavo siūlės, o pats batas prarasdavo formą. Tai tik dar kartą patvirtina posakį, kad universalus daiktas pritaikomas daug kur, bet niekur – gerai. Šiandien galima įvardinti net kelias buvusias tokios lauko batų „kokybės“ priežastis: kokybiškos avalynės gamybos patirties stoka; kariuomenės specialistų nesugebėjimas parengti techninių reikalavimų ir reikliai kontroliuoti produkto kokybę; teisinė bazė, teikusi prioritetą pigiausiam pirkiniui, neleidusi gamintojui po konkurso „būti laimėtoju“ daugiau nei vienerius metus; kariuomenės ir privataus sektoriaus bendras interesas, kad batai tarnautų vienerius metus. Atrodo, kad tokios blogos praktikos pamokos jau identifikuotos, dalis jų jau ir išmoktos. Logistikos valdybos specialistai daug dėmesio skiria produktų kokybei, pradėjo naudotis kitų šalių sukaupta patirtimi įsigyjant ir testuojant gaminius.

Pagirtina, kad tokie testavimai vyksta ne štabų kabinetuose, o perduodami į kovinius vienetus. Išbandymų metodika, sukurta Panevėžyje. Žinią, kad Karaliaus Mindaugo batalione bus testuojami keli lauko uniformos batų modeliai, pasitikau džiugiai, bet mąstydamas, kaip reikės tai padaryti. Nors specialistų gairės buvo aiškios – avėti batus vykdant skirtingus veiksmus, skirtingoje aplinkoje, fiksuoti privalumus ir trūkumus, tačiau norėjosi testavimą atlikti kaip galima objektyviau, eliminuoti karių susižavėjimą kai kurių modelių dizainu, pavadinimu ar šalimi gamintoja. 24 kariams buvo pateikti šeši penkių skirtingų gamintojų modeliai: BATES, HAIX , UAB „Sabalin“ gamintojo SKYWALK, AB „Lituanica“ ir du čekų gamintojų modeliai: PRABOS PLUS bei tabelinis modelis, turintis NATO kodifikavimo numerį NSN 8430-12-362-8652. Pirmiausia teko sugalvoti metodiką. Buvo pasirinkti 4 esminiai kriterijai: ergonomika, atsparumas, patvarumas ir dizainas. Ergonomikos kriterijui įvertinti buvo sugalvota 13 skirtingų testų: nuo greičio matavimo apsiaunant ir nusiaunant batus iki durų išspyrimo. Tai vienas iš svarbiausių kriterijų, todėl jis sudaro 40 proc. bendrojo vertinimo. Vertinti pagal atsparumą aplinkos sąlygoms suplanuoti 7 testai, apimantys bandymus šaltyje, karštyje ir drėgmėje (vandenyje). Šis ne mažiau svarbus kriterijus taip pat sudaro 40 proc. bendro vertinimo. Patvarumui įvertinti parinkta išties paprasta procedūra: tereikia fiksuoti visus nusidėvėjimo požymius po vienų metų dėvėjimo. Šiam kriterijui atiteko 15 proc bendrojo vertinimo. Dizainas – ypač subjektyviai suvokiamas ir vertinamas dalykas. Ar jis svarbus? Ko gero, taip, nes dauguma mūsų viską pirmiausiai vertiname akimis ir pradinis vertinimas dažnai lemia galutinį sprendimą. Nederėtų pamiršti, kad grožis – gana svarus argumentas pasirenkant, o karių noras atrodyti „kietai“ tiesiogiai susijęs su motyvacija. Dizaino kriterijui yra skirti 5 bendrojo vertinimo proc. Kiekvieno testo rezultatai buvo apskaičiuojami naudojant tokią metodiką: kiekvienas testuojantysis konkrečiame teste įvertino kiekvieną batų porą asmeniškai, naudodamas 6 taškų sistemą, kur 6 yra aukščiausias įvertinimas, o 1 – žemiausias. Vertinant atsižvelgiama į realius, jei leidžia sąlygos, kiekybiškai išmatuojamus rezultatus. Aukščiausias įvertinimas skiriamas tiems batams, su kuriais konkrečios užduoties sąlygomis yra pasiekti geriausi rezultatai. Vienodą skaičių taškų galima skirti tik tuo atveju, kai rezultatai yra vienodi. Bendras konkretaus testo įvertinimas apskaičiuojamas sudedant visų testų taškus ir išvedant gautos sumos aritmetinį vidurkį. Tuomet vertinamos tik 5 didžiausios vidurkių sumos, kurių didžiausiai skiriami 5 balai, o penktai – mažiausiai – 1 balas. Aritmetinio vidurkio sumai, mažesnei už penktą pagal dydį sumą (šeštajai), skiriama 0 balų. Taip nustatomi testo nugalėtojai – aukščiausiu balu įvertinti modeliai. Galutinis viso testavimo įvertinimas atliekamas taip: suskaičiuojamos kiekvieno iš keturių vertinimo kriterijų visų testų balų sumos. Tuomet gauta bendra kriterijaus suma padauginama iš kriterijui skirtų nuošimčių dydžio (pvz. ergonomikai – 40 proc.) ir padalijama iš maksimaliai įmanomos kriterijui gauti sumos (pvz., jei kriterijui įvertinti buvo atliekama trylika testų, maksimali suma būtų 13 x 5 = 65). Taip gaunama kriterijaus vertės suma. Galiausiai sudedamos visos keturios kriterijų vertės sumos. Galutinis rezultatas parodo, kiek taškų surenkama iš idealiu atveju galimų 100 taškų.

Batraiščių ir patalpų testai

Paprasta ir patogi lauko uniformos (LU) batų batraiščių suvarstymo sistema lemia, kaip greitai karys sugeba apsiauti ar nusiauti batus. Tai ypač svarbu vykdant užduotis misijos rajone ir joms ruošiantis pratybose, ypač tamsiu paros metu. Batraiščių varstymas neturėtų atimti daug laiko ir varginti kario. Testo sąlygos paprastos: pradinė padėtis stovint apsiavus batus, visiškai suvarstytus ir užrištais batraiščiais. Po komandos pradedamas skaičiuoti laikas, o testuojantysis turi kuo greičiau nusiauti batus, abiem kojom atsistoti ant žemės ir kuo greičiau vėl apsiauti, susivarstyti ir susirišti batraiščius. Žinoma, kiekvieno individo greitis skiriasi (įtakos turi batų avimosi įgūdžiai, batraiščių varstymo ar mazgo rišimo būdas), todėl siekiant objektyvaus rezultato, visiems testuojantiesiems buvo nurodyta apsiauti, nusiauti ir vėl apsiauti visus testuojamus batus, fiksuojant laiką. Rezultatai parodė, kad geriausias apsiavimo ir nusiavimo savybes laiko atžvilgiu turi BATES batai. Nedaug atsiliko HAIX modelis. Abu modeliai pirmavo ne vien dėl greito suvarstymo sistemos (angl. Fast Lacing, kai kurie testuojamieji batai ją taip pat turi), bet ir dėl bato konstrukcijos.

Ieškant geriausių LU batų buvo svarbu nustatyti ir tokias batų savybes, kurios atsiskleidžia kasdieni nės tarnybos metu, pvz., atliekant rutinines užduotis kabinete štabe ar budint patalpose. Geri batai turėtų užtikrinti komfortą (kojos turi „kvėpuoti“). Deja, prasčiausiais teko pripažinti SKYWALK, LITUANICA ir čekišką tabelinį modelius, todėl jie atsidūrė rezultatų suvestinės apačioje. Tuo tarpu BATES ir HAIX batuose kojos neprakaitavo arba prakaitavo mažai, jie buvo patogūs, nevargino kojų.

Žygiuojant, bėgant, šliaužiant, vairuojant, žygiui su visa ekipuote buvo parinktas lygus paviršius (asfaltas, betono plokštės), minkšta danga (miškinga vietovė, dirva) ir akmenys (skalda). Nors buvo testuojama kelis mėnesius, keitėsi oro sąlygos ir pratybų taktinės situacijos, BATES batai, karių nuomone, net dviejuose iš šių testų pasirodė geriausiai, nes yra labai patogūs žygyje. Išties geras pasirodė HAIX modelis, geriausiai įvertintas įveikus kelio atkarpą, dengtą stambia skalda (geležinkelio pylimas). Dėl padų storio, ortopedinių savybių ir čiurną saugančios bato konstrukcijos, šis modelis efektyviausiai apsaugojo nuo paviršiaus nelygumų įtakos judėjimui ir aštrių akmenų. Gan prastai įvertinti LITUANICA batai. Pagrindiniai trūkumai: nepatogu, nestabili pėda, pritrinami kulnai ar pirštai, atmušamas padas.

Siekiant nustatyti, kurie LU batai tinkamiausi bėgti, buvo nuspręsta atlikti testą bėgant 3 km kietu lygiu paviršiumi su visa žygio ekipuote ir 3 km be jos. Dėmesys buvo koncentruojamas į kojos stabilumą (ypač bėgant su ekipuote) ir bato pado savybę amortizuoti jiems tenkančius monotoniškus kūno svorio smūgius. Testo rezultatai nenustebino, nes geriausiai įvertinti lengviausi, daugiausiai panašumų į sportinę avalynę turintys BATES batai, kurie, kaip ir žygio metu, labiausiai lipo prie kojos. Bėgimo šuorais (vingiuojant) metu svarbu, kad batai būtų standžiai prigludę prie pėdų, būtų apsaugota čiurna, o koja išliktų stabili bet kokio judesio ar netikėto kryptelėjimo metu. Šį testą atlikome be ekipuotės ir su ja, taip pat ir su papildomu svoriu, bėgdami nustatytą atstumą vingiuojant. Vėl geriausiai įvertinti BATES batai. Nedaug atsiliko ir HAIX, bet jų konstrukcijoje esantis aukštokas padas neužtikrino pageidaujamo stabilumo greitai judant.

Buvo įvertintas ir batų funkcionalumas vairuojant. Komfortabilumas buvo vertinamas atsižvelgiant į patogumą spausti pedalus ir stebint, ar ilgiau vairuojant neatsiranda pėdų nuovargio. Rezultatai parodė, kad LU batai BATES yra beveik idealūs vairuoti, nes jų žemas išgaubtas auliukas leidžia laisvai judėti pėdai. Čekų tabelinių batų PRABOS PLUS, LITUANICA ir SKYWALK modeliai dėl gana aukšto aulo ir bato konstrukcijos nebuvo itin patogūs.

Šliaužimo teste – nieko naujo. Toliau lyderiavo BATES ir HAIX, optimaliai užtikrinę pėdos ir čiurnos judesius atsispiriant į gruntą ir nesukėlę jokio diskomforto. Ekstremaliausi bandymai – šuolio testas, atliktas šokant nuo visureigio HMMWV, apytikriai iš 1,5 m aukščio, ant kietos dangos (asfalto). Geri LU batai turėtų amortizuoti smūgio energiją ir ją paskirstyti po visą padą, garantuoti tinkamą pėdos, čiurnos ir pirštų apsaugą. Apskaičiuojant testo rezultatus vadovautasi subjektyviu kiekvieno kario pojūčiu nušokus: ar smūgis buvo stiprus, ar nejuntamas pėdų ir kojų pirštų skausmas, ar neskauda ties čiurna, ar koja jaučiasi stabili. Karių nuomone, ir HAIX, ir BATES buvo puikūs, tačiau nežymia taškų persvara geriausiais vėl pripažinti BATES lauko uniformos batai.

Nors kariui ne kasdien tenka versti duris spyriu, tačiau buvo nuspręsta patikrinti, kokią įtaką lauko uniformos batai turi atliekant šį veiksmą. Kariai išbandė visus testuojamus batus ir vieningai pripažino, kad geriausiai tam tinka HAIX bei čekų gamintojo tabeliniai batai. Tam įtakos, be abejonės, turėjo šių batų svoris. Lengvesnieji BATES ir LITUANICA šioje rungtyje atsiliko, o SKYWALK šiai užduočiai buvo tiesiog per minkšti.

Šalčio ir drėgmės testai

Norint įvertinti, kaip LU batuose koja jaučiasi šaltu oru, testuojama buvo taip: esant – 10º С reikėjo stovėti ant ledo tol, kol pasijuto pirmieji šalčio požymiai. Jokių papildomų, t. y. batų komplektui nepriklausančių vidpadžių nebuvo galima naudoti, kariai mūvėjo tik pusvilnones kojines. Akivaizdu, kad kiekvieno kario pojūčiai yra individualūs ir ypač subjektyvūs, o šalčio jutimas priklauso ne tik nuo batų, bet ir nuo organizmo individualių savybių. Norint gauti kuo objektyvesnius rezultatus, kariai per dieną atlikdavo testą tik su viena batų pora. Bandyme nedalyvavo čekų kariuomenės tabeliniai lauko uniformos batai, nes dar nebuvo įtraukti į testavimą. Šiame bandyme geriausias buvo HAIX modelis: pirmieji šalčio požymiai pasirodė beveik po dviejų valandų stovėjimo. Antrieji buvo BATES ir PRABOS PLUS, nors „peršalo“ per dvigubai trumpesnį laiką, beveik per vieną valandą. Blogiausiai pritaikyti žiemai ir šalčiui – SKYWALK, nes nereikėjo laukti net dvidešimt minučių… Net ir atspariausi šalčiui iš testuojamų batų nėra visiškai tinkami žiemą kariui, daugiausiai laiko praleidžiančiam lauke. Kiekvienas žinome, kad tik 2 valandos apsaugos nuo šalčio yra per mažai, palyginti su visu laiku, praleidžiamu tyliai tūnant žvalgybos poste ar pasaloje.

Kariams ypač svarbu, kad kojos būtų sausos, t. y. kad batai neperšlaptų, o sušlapę iš vidaus, greitai išdžiūtų, net nenusiavus. Siekdami įvertinti atsparumą drėgmei iš išorės, lauko uniformos batus testavome 4 skirtingomis sąlygomis, su kuriomis pėstininkų kariams tenka susidurti dažniausiai. Bandymus atlikome sunkindami sąlygas drėgmės atžvilgiu: kariams stovint sniege esant neigiamai (–5ºC) temperatūrai (siekiant nustatyti, ar drėgmė, atsiradusi ant batų paviršiaus dėl nuo žmogaus kūno skleidžiamos šilumos tirpstančio sniego, patenka į batų vidų); einant apie 10 cm storio šlapiu sniegu; einant neaukšta žole (8–12 cm) po lietaus bei stovint iki 10 cm gylio vandenyje. Kiekvieno testo metu buvo fiksuojamas laikas, per kurį drėgmė prasiskverbia į batų vidų, t. y. koja sušlampa dėl išorinių veiksnių. Prasčiausiai testą išlaikė SKYWALK modelis, sniege permirkęs per 15 min. Blogas atsparumo drėgmei iš išorės savybes pademonstravo ir LITUANICA batai. Nedideliame šaltyje jie liko sausi apie keturiasdešimt minučių, o šlapiame sniege ir šlapioje žolėje jie permirko greičiau nei per 20 min. HAIX buvo nepralenkiami. Jie neperšlapo apskritai, netgi stovint vandenyje ilgiau nei dvi valandas! Antrąją vietą, nors ir gerokai atsilikę, užėmė BATES, kuriuos gaminant taip pat naudojamos „Gore-tex“ medžiagos.

Šilumos poveikis ir oro cirkuliacija. Oro cirkuliacija bate priklauso ne tik nuo to, ar bato konstrukcijoje yra oro cirkuliacijos sistema, bet dar mažiausiai nuo dviejų dalykų: nuo to, kaip jis dėvimas (ar kojinė išlenda virš aulo, sudarydama pralaidą oro srautui; ar batas per stipriai užveržiamas) ir medžiagų, iš kurių batas pagamintas (pvz., ar naudojamos natūralios medžiagos ir pluoštas, leidžiantis iš vidaus išgarinti drėgmę, t. y. nepraleidžiantis vandens iš vienos pusės, bet praleidžiantis vandens garus iš kitos). Idealu, jei ir medžiagos, ir dėvėjimo būdas, ir bato konstrukcija tarnauja vienam tikslui. Batuose, kuriuose oro cirkuliacija nevyksta, kaupiasi prakaito drėgmė, mažinanti komfortabilumą, be to, susidaro terpė atsirasti bakterijoms ir negeram kvapui. Ar „kvėpuoja“ pėdos, apautos batais, geriausiai pademonstruoja fizinis darbas vasaros karštyje, kai prakaitavimas itin intensyvus. Šilumos poveikio ir oro cirkuliacijos testo rezultatai išaiškėjo po kelių taktikos pratybų, vykusių + 25ºС karštyje. Dauguma karių didžiausią taškų skaičių skyrė lengviesiems BATES, antroje vietoje liko HAIX batai. Ypač prastai pasirodė LITUANICA modelis, nes pėdos, karių teigimu, tiesiog šuto, o batai iš vidaus permirko prakaitu.

Norėdami išbandyti batus ekstremalesnėmis sąlygomis, kuomet kariams gali tekti veikti ypač aukštoje temperatūroje (pvz., evakuojantis iš degančių patalpų, transporto priemonių ar vykdant gelbėjimo operacijas gaisrų metu), patikrinome batų atsparumą dideliam karščiui. Bandymo sąlygos paprastos ir aiškios: reikėjo stovėti ant žarijų iki pirmųjų karščio pojūčių pėdose arba aiškių batų destrukcijos pasireiškimo žymių (pvz., pado išsilydimas, užsiliepsnojimas ir kt.). Šį testą geriausiai išlaikė HAIX modelis: karščio požymiai pasireiškė vėliausiai, taip pat beveik nebuvo jokių pado deformavimosi požymių. Tuo tarpu daugelyje atliktų testų lyderiavęs BATES modelis nuvylė, nes labai greitai perkaito visas batas, pradėjo lydytis padai.

Patvarumas ir dizainas. Po vienų metų dėvėjimo apžiūrėjus batus iš vidaus ir išorės, buvo įvertinta kiekviena testuota batų pora. Suvedus duomenis paaiškėjo, kad mažiausiai susidėvėję yra HAIX batai: vyrauja minimalūs odos nutrynimai ir pado nudilimai. Pado įtrūkimų, atsiklijavimo, siūlių plyšimo, batų deformacijos ar kitų esminių defektų nei vienoje testuotoje šio modelio poroje nebuvo fiksuota. Pastebėta, kad permirkę BATES modeliai, nors po to ir išdžiūvę, prarasdavo formą. SK YWALK batams (nors dėvimi buvo trumpiausiai) būdingas aulo susiraukšlėjimas ir pado išdilimas.

Dizainas buvo vertinamas remiantis subjektyviu kiekvieno kario estetinio grožio suvokimu. Susumavus taškus paaiškėjo, kad moderniau atrodantys HAIX ir BATES modeliai tapo šio testavimo lyderiais, o paties negražiausio vardo titulą pelnė „beformiai“ SKYWALK batai, surinkę mažiausiai balų. Sunku įvertinti, kokia yra grožio kaina, tačiau išreikšdami asmeninę nuomonę apie testuotus batus, kariai pabrėžė, kad prasčiausiai atrodančių batų neimtų net ir už dyką, nes nenorėtų atrodyti kaip klounai…

Rezultatai

22 testų rezultatai parodė, kad geriausiai įvertinti du lauko uniformos batų modeliai – BATES ir HAIX. Daugiausia, net 13 „laimėjimų“ pelnė BATES batų modelis. Pastebėtina, kad testai, kuriuose šis modelis buvo įvertintas aukščiausiais balais, buvo skirti ergonomikos kriterijui įvertinti. Todėl vienareikšmiškai galime teigti, kad BATES batai, palyginti su kitais vertintais modeliais, yra patys ergonomiškiausi. Taip pat, testuotojų nuomone, šis modelis dizainu išsiskiria iš kitų ir yra pats gražiausias. Net 9 testuose didžiausiais balais buvo įvertinti HAIX batai. Jie pademonstravo puikiausias atsparumo aplinkos poveikiams bei patvarumo savybes kitų testuotų batų atžvilgiu. Apskaičiavus galutinius rezultatus, testuoti batai nuo geriausiojo iki blogiausiojo susirikiavo taip: HAIX modelis iš šimto galimų taškų surinko 90,5 ir užėmė pirmą ją vietą, paskutinieji liko SK YWALK batai. Pastebėtina, kad tik tys iš bandytų modelių peržengė pusės vertinimo skalės barjerą. Konvertavus į geriau suprantamą dešimties balų sistemą, reikštų, kad HAIX rašytume devintuką, BATES – aštuonis, o PRABOS – tik šešis. Apie kitus modelius komentaro nė nereikia. Todėl keista, kaip galima gaminti ir kariams siūlyti produktą, kuris negali būti įvertinamas net kuolu. Pagal vertintų batų stipriausias savybes kiekvienas karys galėtų pasakyti, kurie batai jam yra tinkamiausi. Vairuotojas ar štabe tarnaujantis karys pirmenybę teiktų lengviems, ergonomiškesniems batams, o pėstininkas, šaulys ar žvalgas, norėdamas nesušlapti ir nenušalti kojų, rinktųsi kitus. Tad viskas priklauso nuo poreikių. Atliktų testavimų rezultatai patvirtino teiginį, kad universalių batų negali būti. Todėl, ko gero, ir nereiktų ieškoti universalaus modelio, o veikiau dėti pastangas identifikuojant minimalias universalias savybes, kurias turėtų turėti visi karių batai, ir žinoti aiškius reikalavimus, kylančius iš konkrečių užduočių, kurias vykdys konkrečius batus avintys kariai. Iš naujo nieko atrasti nereikia, pasinaudokime kitų šalių ekspertize ir praktika. O siekdami optimalaus rezultato ir toliau testuokime jau konkrečioms funkcijoms atlikti skirtus batus, turinčius minimalias universalias savybes.

Mjr. Nerijus Stankevičius
Karaliaus Mindaugo MPB vadas

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 0
2010 05 31

Koks bus ateities karys?

Europos bendrovė EADS patikėjo Ispanijos kariuomenei išbandyti 39 komplektus karinės ekipuotės, kuri taps privaloma ateities kariui. Tai turi būti padaryta iki birželio.

Naujoji ekipuotė pradėta bandyti jau kovo mėnesį, tik apie tai iki šiol nebuvo pranešta. Šiuo metu tikrinama, kiek ji atspari ir kaip veikia visi joje įmontuoti įrenginiai tiek lygumose, tiek kalnuotose vietovėse.

Ispanijos gynybos ministerija su bendrove ESDA pasirašė sutartį dėl naujoviškos ekipuotės, kuri vadinama „ConFut“, dar 2008 metų rugsėjo mėnesį. Pavyzdžiai turėjo būti pateikti išbandyti iki 2009-ųjų pabaigos, tačiau tai buvo padaryta keliais mėnesiais vėliau.

Ateities karys bus labai modernus. Į jo ekipuotę įeis nešiojamasis kompiuteris, kuris turės smulkų vietovės žemėlapį. Juo taip pat bus galima įvertintį taktinę padėtį, karinės operacijos tikslą ir galimus pavojus. Kompiuteriu kareiviai galės vienas su kitu keistis informacija. Jie taip pat turės ginklus su optiniais taikikliais, o ant jų šalmų bus įmontuota infraraudonųjų spindulių kamera su displėjumi, kad būtų galima įžiūrėti taikinį naktį.

Ateities karys neišsivers ir be neparšaunamos liemenės bei specialios kuprinės, į kurią įmontuota ryšio priemonė, energijos šaltinis ir kontrolės sistema, leidžianti padalinio vadui įvertinti savo karių būseną. Į „ComFut“ sudėtį įtrauktos ir sistemos, užtikrinančios ventiliaciją bei pastovią temperatūrą, todėl ateities karys nekentės nuo kaitros ar speigo.

Jei naujoji ekipuotė po bandymų pasitvirtins, Ispanijos gynybos ministerija užsakys 7000 komplektų ir ji bus dar kartą bandoma. Naujoji ekipuotė bus pasiūlyta ir kitų Europos Sąjungos šalių kariuomenėms.

Lietuvos žinios

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 1
Puslapiai:«12345678910»