Dainius Pilypas | Anno 1982

Jau keleri metai vyksta diskusijos, rašomi straipsniai teikiami net keli karinių laipsnių reformos variantai. Pagaliau, kiek supratau, buvo apsistota ties vienu variantu, kuris turėtų būti pradėtas įgyvendinti nuo 2011 metų. Nors ir ir tai kalbų, žinių tenka išgirsti visokių – iš vienur, kad atidėta dar metams, iš kitur, kad jau yra prisiūta sandėliuose būtent tokių ir reforma bus vykdoma. Gal kas galit pakomentuoti su tikslesne info?

Šiaip iš principo aš labai už tokią reformą, nes musų kariuomenėje buvo kažkaip “įsigudrinta” praleisti net kelis laipsnius, kuriuos turi daugelio NATO šalių kariuomenės ir iškarto po eilinio (OR-1), dalinti grandinius (OR-4) Greita ir… kvaila “karjera”, sudaranti nesusipratimų išvykus į užsienį ir pan.

Yra kas pašiepia – “per daug amerikietiška”… Na ir ką? Jei yra ištobulinta, bene geriausia sistema, tai kodėl nepasinaudoti tuo, o kaip dažniausia nutinka Lietuvoje – vis išradinėti savo dviratį, nesvarbu, kad kreivą, šleivą ir nelabai važiuojantį

Tik pasigendu, iki pilno loginio tęstinumo, specialisto laipsnio (OR-3), tuomet tai galėtų būti visai patraukli laipsnių sistema. Tarkim:

eilinis (OR-1) – tai karys naujokas, tik po priesaikos, tarkim pirmus/antrus metus “apšylantis kojas” kariuomenėje.
vyr. eilinis (OR-2) – matai+ tarnybos, apmokytas bazinių dalykų, tiesiog geras karys, bet dar ne specialistas.
specialistas (OR-3) – metai+ tarnybos, įgijęs karinę specialybę, einantis atitinkamas pareigas karys.

grandinis (OR-4) – bent 2-3 metai tarnybos, gabus karys ir lyderis, grandies vadas. Vadovaujančios pareigos ir atsakomybė.
jaun. seržantas (OR-5) – bent 3-5 metai tarnybos patirties, skyriaus vadas.

O iki šio LK buvo tikrai ydinga sistema, kai tiesiog iš biednumo, kai nuo turimo laipsnio, o ne nuo realios patirties / tarnybos stažo / pareigų priklauso alga, todėl laipsniai buvo sukeliami daugeliu atveju per greit – visi tenori uždirbti daugiau ir gyventi geriau Todėl daliniai pilni viršilų ir puskarininkių, bet… nėra grandinių, nėra eilinių Tragikomiškas paradoksas

Daug logiškiau būtų alga pagrįsta pareigomis, stažu. Ir tereikia atsikratyti dar vieno smegenų puvėsio – sovietų palikimo, kad grandinis ir pan., tai čia kažkokie niekingi, menki laipsniai… Amerikoje kapralas – o ho ho, juk tai 4 karių, ekipažo vadas, savo dispozicijoje turintis tarkim humvee su .50 cal sunkiuoju kulkosvaidžiu, harris racijas ir t.t. Žmogus karyboje išmanantis tikrai nemažai, valdantis technologijas ir vadovaujantis kitiems, gebantis prisiimti atsakomybę už, kad ir smulkias, bet individualias užduotis, operacijas!

O kadangi akivaizdžiai ne kiekvienam įgimta lyderystė ir atitinkami gabumai, nėra pašaukimo būti Vadu, tai neturėtų būti nei kažkokia “gėda” nei “žema” būti tiesiog specialistu, kad ir 10 metų. Jei žmogus geras vairuotojas, geras ginklininkas, virėjas, ryšininkas ar kitos srities specialistas, tai jam algą reikia indeksuoti ir mokėti pagal ištarnautą stažą, įgyta kvalifikaciją, baigtus kursus, dalyvautas misijas ir pan., o ne taip, kad “juk tai žemiau grandinio”… )

Teko pačiam sutikti ir ne vieną specialisto ar grandinio laipsnį turintį žilagalvį amerikietį, kokį 20 ar pan. metų atidavusį savo tarnybai ir kuriam puskarininkiai ir kapitonai pagarbiai spaudžia ranką, nes jį gerbią už tai, kokia jo patirtis ir gabumai, koks jis yra žmogus iš tikrųjų, o ne kiek varnelių prisiūta ant atlapų…

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 1

Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną 1918 metais Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos pradėta oficialiai kurti Lietuvos kariuomenę.

Šiais metais minint 92-ąsias atkurtos Lietuvos kariuomenės metines vyks daug įvairiausių renginių visoje Lietuvoje: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialo Mėnaičių kaime atidarymas ir pristatymas visuomenei,  Lietuvos kariuomenės pergalės mūšiuose prieš bermontininkus 91-ųjų metinių paminėjimas Radviliškio rajone, Katedros aikštėje Vilniuje vyks iškilminga karių rikiuotė, kurioje dalyvaus apie 400 karių iš visų Lietuvos kariuomenės padalinių. Rikiuotei vadovaus brigados generolas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas. Rikiuotę priims vyriausioji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Po iškilmingos rikiuotės Katedros aikštėje Lietuvos kariuomenės daliniai su kovinėmis vėliavomis žygiuos Gedimino prospektu iki Seimo rūmų. Kviečiame visus dalyvauti šventiniuose renginiuose.

Renginių programa:

Lapkričio 23 d., antradienis

Vilnius

09 val. Šv. mišios Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje. Malda už Lietuvos kariuomenę
10.30 val. Lietuvos valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Prezidentūroje

12 val. Iškilminga rikiuotė Katedros aikštėje ir paradas Gedimino prospekte
13.30 val. Krašto apsaugos ministro ir kariuomenės vado apdovanojimų įteikimo ir aukštesnių karinių laipsnių suteikimo ceremonija Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje
18.30 val. Lietuvos kariuomenės dienos šventinis koncertas ir statulėlės „Lietuvos karžygys” įteikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje

Kaunas

10 val. Šv. mišios ir literatūrinė-muzikinė kompozicija Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje

11 val. Gėlių padėjimo ceremonija prie Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę motinoms paminklo Kauno senosiose kapinėse

12 val. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ir Nežinomo kario pagerbimo ceremonijos Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje

12-17 val. Lietuvos kariuomenės ginkluotės ir technikos paroda Vienybės aikštėje

13 val. Pirmosios Krašto apsaugos ministerijos aviacijos tarnybos vėliavos perdavimo Vytauto Didžiojo karo muziejui ceremonija ir šventinis koncertas, skirtas Lietuvos kariuomenės atkūrimo 92-osioms metinėms, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Klaipėda

09 val. Karinių jūrų pajėgų padalinių šventinė rikiuotė Karo laivų flotilėje (Skirvytės g. 1).

Šiauliai

10.00 val. Šv. Mišios Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje

11.20 val.  Gėlių padėjimas ant lakūnų kapų Šiaulių senosiose kapinėse

Panevėžys

8.15-8.45 val. Šventinis minėjimas (Karaliaus Mindaugo bataliono ramovė)

10 -10.50 val.  Šv. mišios (Panevėžio Šv. Trejybės bažnyčia);

11 -12.15 val. Panevėžio karinių dalinių įgulos sveikinimų ir apdovanojimų ceremonija, muzikinė programa (Panevėžio muzikinis teatras);

Marijampolė

13 val. Iškilminga rikiuotė

13.30 val. Žygiavimas (iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono į Šv. Vincento bažnyčią)

13.50 val. Gėlių padėjimas prie paminko žuvusiems partizanams atminti

14 val. Šv. mišios Už karius

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 0

Geriausi (ir geriausiai apmokami) “Pentagono” inžinieriai, kurdami sprogmenų aptikimo įrangą, po šešerių metų darbo ir išleistų 19 milijardų dolerių pripažino specialiai apmokytų šunų pranašumą.

“Pentagono” padalinys JIEDDO (Joint Improvised Explosive Device Defeat Organization) sprogmenų aptikimo problemą sprendžia jau ilgus metus, tačiau situacija pasaulyje tampa vis rimtesnė – pagal statistiką, Afganistane per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius improvizuotų savadarbių sprogmenų sukeltų sprogimų pasitaikė daugiau, nei per tą patį 2009 metų laikotarpį. JIEDDO direktorius leitenantas generolas Michaelis Oatesas ugnį pakurstė dar labiau, praėjusį penktadienį pareiškęs, jog “šunys visgi yra geriausias būdas aptikti sprogmenis”.

Pasirodo, jog patys geriausi sprogmenų detektoriai, kuriuos pavyko sukurti JIEDDO specialistams, bandymų metu Afganistane ir Irake aptinka tik apie 50% savadarbių sprogmenų. Tuo tarpu kai kareiviai šiuo tikslu naudoja specialiai apmokytus šunis, sėkmingų aptikimų skaičius išauga iki 80%. Michaelis Oatesas spaudos konferencijos metu pareiškė, jog jo vadovaujama organizacija dabar dėmesį skiria tam, kaip sukliudyti sprogmenų panaudojimui, o ne juos tiesiog aptikti, ir kad priežastis paprasta – jiems nepavyko technologijos patobulinti tiek, kiek reikėtų.

Šiuo metu JIEDDO finansuoja karinių zondų kūrimą, kurie galėtų padėti aptikti sprogmenis montuojančius asmenis, taip pat kuria specialius radijo trikdžių aparatus, kurie galėtų išvesti iš rikiuotės bombų detonatorius bei pačius įvairiausius jutiklius, kuriuos naudojant būtų galima nuolat “skenuoti” sprogimų požiūriu intensyvias vietoves. Tačiau JAV Kongresas, atsižvelgdamas į prastus organizacijos tyrimų rezultatus, metinį JIEDDO biudžetą sumažino beveik puse milijardo dolerių – už kuriuos, pasirodo, galima ištreniruoti visą pulką sprogmenis aptikti mokančių šunų.

Technologijos.lt

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0

Kažkada 1999 draugas parekomendavo perskaityti šią knygą ir pats paskolino tokią visą, per tarnybos metus Jėgerių batalione, suskaitytą, sužymėtą, suriebaluotą knygos, išleistos 1993 metais, originalą. Tuomet perskaitytas ir vėliau dar kelis kartus pakartotinai skaitytas veikalas paliko neišdildomą įspūdį (ok)

Prieš kelis metus Draugė Zhucka (kurios komentaras apžvalgoje Army.lt portale, apie šios knygos panašumą į „Dievų mišką“, tapo naujo leidimo šūkiu ) rado ir mums nupirko kažkokiame knygyne Vilniuje užsilikusius kelis originalo egzempliorius, kuriuos su džiaugsmu galėjau padovanoti rimtiems geriems draugams, suprantantiems ir vertinantiems karybą, istoriją. Žinoma ir asmeninėje bibliotekoje užsiliko vienas vienetas kurio jau tikrai niekam neskolinu, kad tyčia ar netyčia nepradingtu toks vertingas leidinys

Prieš keletą metų radęs kažkur internete skenuotą ir į e-knygos pavidalu parsisiunčiamus „Albinosus“, kaip kompiuteristas ir šiaip interneto, pažangių technologijų entuziastas, džiaugiausi dar labiau Ir su kitais tuo džiaugsmu dalinausi, forumuose ar tinklapiuose, kol sulaukiau tiek laiškų iš pačio autoriaus, tiek ir iš jį atstovauti pradėjusios leidyklos „Colibris“, su atitinkamais prašymais / reikalavimais neplatinti autorinio kūrinio el. formatu Teko atsisakyti švietėjiškos veiklos ir palikti kitiems galimybę / būtinybę patiems iš kažkur gauti šios puikios knygos e-versiją ar dar sunkiau randamą karių ir mėgėjų bibliotekų perlą – originalų 1993 metų leidimą

Šiemet, po 15-os metų, knyga buvo perleista (dance). Žinoma įsigijau ir kitiems nupirkau originalą knygyne. Tačiau svarbesnis dalykas, kuo pats buvau nustebintas (matyt per pasirengimą misijai mažiau būdamas internete kažką praleidau…), kad „Delfi“ platiną naujo knygos leidimo elektroninį variantą ir jame netgi pabrėžtinai pažymimą, kad jį galima be apribojimų spausdinti, platinti kitiems e-knygos pavidalu, talpinti internete ir t.t. Matyt išpirko licenziją tam, ar šiaip gerai autoriui / leidyklai sumokėjo Na tai tik ačiū, pirmą kartą, galiu pasakyti „Delfiui“ !!! Ir žinoma skubu pasidalinti su Jumis

„Kaip tampama Albinosais” dažnai pavadinama kitos epochos „Dievų mišku“. Kitas laikas ir vieta, riebesni keiksmažodžiai, tačiau ne mažesnis absurdas ir beviltiškumas. Tokia pat ironija persmelkti iki skausmo rimti dalykai – vienintelė atsvara visuotinam žiaurumui.

Detaliuose ir lakoniškuose Zigmo Stankaus – žmogaus, dalyvavusio Afganistano „išvadavime“ 9-ojo dešimtmečio pradžioje – atsiminimuose natūraliai ir be pagražinimų piešiamas žmogaus virsmas robotu-žudiku bei kokčiai komiški kariuomenės kuriozai. Piešiama taip, kad po truputį atbunka net skaitytojas…

1993 metais pasirodęs pirmosios lietuviškos knygos apie Afganistaną leidimas sukėlė nemažai diskusijų ir pelnė daugybę simpatijų tarp stiprių nervų skaitytojų – knyga buvo išgraibstyta, o interneto forumuose iki šiol mirga prašymai išleisti daugiau jos egzempliorių. Antrasis sukrečiančio kūrinio leidimas skirtas visiems, kurie ieškojo, nerado, „suskaitė“, tiems, kurie prisimins, ir tiems, kurie baisėsis ir „… žiūrės į mus kaip į albinosus…“

El. versija: Zigmas_Stankus – Kaip_tampama_albinosais.pdf ( PDF, 5.7 MB )

Daugiau info: http://www.colibris.lt/albinosai/

Puikaus skaitymo!

Apžvalgos apie viską, Istorija, archeologija, paveldas, legendos, Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 3

Geras filmukas parodantis daug mūsų misijos Afganistane aplinkos, stovyklos O į potekstę gilintis nebūtina

Humoras, pokštai, Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 1

Snaiperis prisiartina prie atviro lango, nusitaiko į už pusės mylios esantį taikinį. Jis žvelgia pro optinį taikiklį, sulaiko kvėpavimą, ruošdamasis nuspausti gaiduką. Tačiau lauke vėjuota, o nepataikyti negalima. Ką daryti? Šia karinę problemą turėtų išspręsti DARPA kuriama elektroninė-optinė sistema, kuri apskaičiuos visus reikiamus balistinius parametrus.

Pagal apskaičiuotus parametrus šauliui bus nurodoma, į kur taikytis, taip užtikrinant idealų šūvį, nepriklausomai nuo to, kokios lauke oro sąlygos. Antrajai sistemos „One-Shot“ kūrimo fazei skirto konkurso laimėtojui kompanijai „Lockheed Martin“ skyrė 6,9 milijono dolerių. Galutinis sistemos variantas išmatuos visus esminius kintamuosius, galinčius daryti įtaką kulkos skrydžiui, ir pagal tai apskaičiuoti taikiklio displėjuje snaiperiui pateikiamas rekomendacijas.

Projekto pirmoji fazė prasidėjo 2007 metais. Nuo tada „Lockheed“ sukūrė pradinį nusitaikančios sistemos variantą, kuris galėjo matuoti vidutinį vėjo gūsių stiprumą, atstumą iki taikinio, oro temperatūrą, slėgį, santykinę drėgmę, snaiperio porininko optinio taikiklio poziciją ir kai kuriuos kitus parametrus. Panaudojant šiuos išmatuotus kintamuosius, sistema jau dabar sugeba apskaičiuoti .308 kalibro kulkos balistinius parametrus iki 1,1km skrydžio atstumui.

Žinoma, nors toks funkcionalumas skamba įspūdingai, kol kas prototipas yra per daug sunkus ir nepatogus, kas jį būtų galima naudoti su standartiniais nešiojamias šaunamaisiais ginklais. Antrojo projekto etapo metu bus siekiama pagaminti kompaktišką sistemos versiją, galinčią veikti realiu laiku ir tinkamą dar didesnio atstumo iki taikinio atveju. Naujasis modelis matuos atmosferines sąlygas, įvertins maksimalų efektyvų ginklo atstumą ir GPS koordinates. Kai kurie parametrai bus automatiškai perduodami ginklui „pagal nutylėjimą“. Pirmuosius 15 bandomųjų prototipų „Lockheed“ turėtų pateikti karinėms pajėgoms iki kito spalio.

Alfa.lt

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Mokslas, technologijos, išradimai, pažanga    Komentarų: 0

Nori taikos, ruoškis karui. Istorikai tvirtina, kad šiuos žodžius pasakė romėnas, karo reikalų žinovas Publius Flavius Vegetius Renatus. Tai buvo kažkada Romos imperijos gyvavimo pabaigoje, žinių apie autorių išliko nedaug, tačiau frazė, regis, buvo tikrai vykusi, nes ją prisimena ne tik kariškiai, bet ir civiliai. Prisimena gražiai, nes istorija patvirtina tiesą – išgyvena ir net suklesti tos bendrijos, kurios deramai žiūri į savo saugumą ir gynybą. Tokiose bendrijose vertinami ir jauni, ir seni.

Tikriausiai, ne paslaptis, kad mes nūnai į savo gynybą žiūrime mažų mažiausiai pro pirštus. Ne paslaptis, kad saugumo situacija prastėja, mūsų civilizacija išmiršta, grėsmės ir betvarkės vis daugiau. Būtų visai logiška labiau rūpintis krašto ir civilizacijos saugumu, tačiau mums siūloma ne didinti jį, o mažinti. Juk artėja biudžeto reikalai – vėl teks tampyti “biudžeto antklodę” į tą ar kitą pusę.

Argumentai mieli širdžiai – reikia neva kompensuoti pensijas, paremti mamas ir jų vaikus, padaryti dar daug gerų darbelių, tad kam čia mums tie kareiviai, kurie, žinia, gali net ką nors ir nušauti. Simptomatiškai gausėja manančių, kad gynybos biudžetas iš viso nereikalingas, o tos niekingos išlaidos – apie vieną procentą bendrojo vidaus produkto, galėtų padaryti laimingus ne tik pensininkus, bet taip pat gydytojus, moksleivius, kūdikius, studentus, disidentus, gėjus, kairiarankius, kreivakojus ir taip toliau…. sąrašą galima tęsti. Įdomu, aišku, kodėl likę 99 procentai iki šiol neatnešė laimės, bet tegu tai lieka refleksijoms ir diskusijoms. Negana to, kai kas mano, kad kariai – tai tiesiog potencialūs žudikai, kokių iš viso šioj žemėj neturėtų būti. Žodžiu, ne tek jau mažai nuo valdžios viršūnių iki “runkelių” taikosi pasidalyti po keletą centų dabartinius mūsų krašto apsaugos likučius.

Gali būti kad kai kas kyla iš nežinojimo ar naivumo, gali būti, kad ir piktos valios čia surastum.

Galima mandagiai paaiškinti, kad ginklas lietuviškai reiškia gynybos priemonę, ir kad pati gynyba – tai ne žudymas, o sergėjimas. Ar Žalgirio mūšį laimėję kariai buvo žudikai? Jie kovėsi, beje, svetimoje teritorijoje? Ar buvo agresoriai? Jei į bent vieną klausimą atsakėte ne, atsiimkite savo klejones apie krašto apsaugos finansavimo žalą.

Pensijas kompensuoti reikės, kaip reikės kompensuoti ir kitus nerealizuotus lūkesčius. Kad tik krizė greičiau pasibaigtų, kad tų pinigų būtų daugiau. O padauginti pinigų gali kaip tik ta pati krašto apsauga. Tik ne ją skurdinant, o … stiprinant.

Garsi politinės ekonomikos specialistė Susan Strange (deja, prieš dešimtmetį apleidusi šį pasaulį) taikliai pastebėjo, kad gerai funkcionuojančiai šalies ekonomikai reikia keturių sąlygų: turėti bendrojo vidaus produkto kūrimo galimybę, laisvą rinką, bankų sektorių ir… garantuotą nacionalinį saugumą. Tai va – saugumą. Štai jums atsakymas į klausimą, kada valstybė kompensuos pensininkų skriaudas – kai bus saugi.

Kas mėgsta skaičius, gali pasitikrinti, kad pensijoms ir motinystei skiriame daugiau kaip dešimt kartų daugiau nei gynybai. “pravalgę” gynybą šiandien gal ir pasijusime dešimčia procentų sotesni, tačiau baugu, kad kitąmet nebebus ką valgyti. Nebebus valstybės. Net atvirkščiai. Šiandien, viską skaičiuojant pinigine išraiška, pradedama manyti, kad geriau pralaimėti ir pasiduoti. Pralaimėti pigiau, pigiau neginti tėvynės pigiau nei pirkti lėktuvą ar šaudmenų. Nenuostabu, kad taip galvojant, gretai neturėsite nei tėvynės nei jos pensijos. O svetimiems jau visai nesvarbu, užsidirbote pensiją, ar ne.

Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Vidurio Europa, o tame tarpe ir Baltijos šalys, ekonomikos augimą (ir pensijų augimą) pajuto tada, kai tapo saugiomis, kai tapo aišku, kad jos bus euroatlantinės civilizacijos dalimi, civilizacijos, kuri turi daug didele dalimi todėl, kad yra saugi. Šalys kuriomis žavimės (Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika), šalys, kurios mūsų migrantams atrodo geresnės tėvynės nei Lietuva, jau seniai suprato, kad gynybai negalima taupyti, nes tada reiks dirbti kažkur toli nuo tėvynės… gerai, kad Vakaruose, bet nebūtinai…

Istorija visada labiau mena karius, o ne tuos, kurie gynybai gailėjo… O jei mena, tai veikiau kaip itin negatyvius personažus. Skirtumas tarp sąvokos neapsiginti ir nesiginti didžiulis. Tautos kūryba sako – jei negali būti liūtas, gali būti vapsva, bet nebūk šliužas. Net ir galingieji kontaktų su vapsvomis privengia…

Ginkluotosios pajėgos ne vienai šaliai yra visų pirma garbės reikalas. Šiandien didelė bėda ir tai, kad atiduodami gynybą vadinamiems profesionalams prarandame tokį svarbų jos komponentą, kaip liaudies pasipriešinimas. Profesionalas gali būti patriotas, bet gali būti tik valstybės tarnautojas, nes jo statusas įpareigoja ginti valstybe, bet nebūtinai tėvynę. Tėvynę giname visi, bet netrūksta aiškintojų, kad to visiškai nereikia, netgi žalinga. Nepagarba gynybai ir kariuomenei, laikas, kada niekiname tikrąją karininkiją, niekiname žmones, kuriems svarbu ne tik profesinės pareigos vykdymas, svarbu karininko garbė, neatneša nei kitokios garbės, nei trokštamos naudos. Karininko garbė buvo neįkainuojama vertybė kiekvienoje istorijos epochoje, išskyrus, kaip regis, pastarąją. Ne kiekvienas, kas gražiai apsirengia, jau džentelmenas, ne kiekvienas, kuris taikliai šaudo, jau karininkas. Garbe reikia rūpintis ir ją puoselėti, juk lietuviai, sako, garbinga tauta.

Tie, kurių negerų ketinimų sąraše yra ir tautos demoralizacija, noriai slepiasi už pensininko nugaros. Ar tikrai mano, kad šį kartą Lietuvą galima okupuoti jos neginant neva dėl pensininkų interesų.

Suprantu, kad dabar išgirsiu tą baisųjį žodį krizė… Krizės metu, mat, ne kariuomenė svarbu. O kaip tik svarbu. Jau minėjau, kad ekonomika, nebūdama saugi niekada taip ir neatsigaus, tad ir pensijų niekas nekompensuos. Antra, viešai deklaruodami savo bejėgiškumą tiesiog skatiname savo priešus pasinaudoti situacija. Kas įsitikinęs, kad Rusijos vadovai, apraudodami buvusią SSSR, nesvajoja jos atkurti, tegu meta akmenį. Kas galvoja, kad radikalūs islamistai pjauna tik tuos, kas nemyli musulmonų, o mylinčius paglosto, tegu paskaito rugsėjo žuvusių sąrašą. Pjauna iš eilės, o nesaugiausius pirmiausia.

Žinomiausias visų laikų Niujorko meras Rudoph Giuliani pradėjo eiti savo pareigas, kai miestas skendėjo gilioje krizėje, buvo apimtas betvarkės ir nusikalstamumo, nepasitikėjimo valdžia ir valdininkų savivalės. Reikėjo mažinti biudžetą ir meras tą darė, bet buvo sritis, kurioje biudžeto išlaidos net padidėjo. Ne, tai ne pensijos. Tai saugumas ir teisėsauga. Krizės metu paskelbęs deramą kovą su nusikaltėliais, meras tarsi paruošė dirvą firmų, kompanijų ir tarptautinių organizacijų atėjimo bumui. Visi, kad buvo pabėgę iš Niujorko, kaip nesaugiausio Amerikos didmiesčio, grįžo į saugų JAV verslo ir kultūros centrą. Išaugo pajamos, išaugo ir pensijos. Minėtoji Susan Strange visiškai teisi, ekonomika auga saugioje terpėje.

Galiausiai visai buitinis argumentas. Paskaičiuokite, kiek pinigų išleidžiate savo buto spynai, namo tvorai, signalizacijai ar saugos paslaugoms. Patikinsiu, kad jei išlaidos mažesnės nei 2 jūsų asmeninio “bendrojo vidaus produkto” jausitės nesaugūs. Didesnis turtas, didesnė apsauga, aišku, tačiau juk pastatę naują namą nepaliksite jo be spynos… O namus, kur sudėti pinigai, tame tarpe ir pensijos, reikia dar labiau saugoti. Kad neatsitiktų kai sename anekdote apie žmogų kantriai taupiusį pinigus juodai dienai. Juoda diena atėjo – jį apvogė…

Toks ir moralas: si vis pacem, para bellum.

Egidijus Vareikis
2010-09-08

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika, Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 2