Straipsnis ir laimėjusios fotografijos čia: Ekstremalas.lt/renginiai-29/lt/-ekstremali-akimirka-2011—-paveluota-triumfo-akimirka–foto–1842.html

Nuo savęs galiu pridėti, kad realiai nustebino toks prastas šių metų konkurso lygis – neskaitant organizacinių nesklandumų (kam nepasitaiko?), bet kokiu atveju, pateiktos fotografijos išvis nelabai turi ką bendro su eXtreme

Pvz. sėdėti ant uolos, greta takelio, tai čia ekstremalu? O stovėti paprasčiausioje via ferrat`oje įsisegus saugos ūsus, kur nei įspūdingo aukščio, nei vaizdų aplink nė su žiburiu nerasi? Nežinau… eilinės turistinės foto ir tiek, anot manes!

Žinoma, kažkas pasakys, kad daugeliui eilinių piliečių, pakankamai ekstremalu ir judresnę gatvę pereiti, ką ten kalbėti apie uolas kokias ar parašiutus Bet tai – ne argumentas visos Lietuvos lygio konkursui

Tad tikrai vertesni antros ir trečios vietos būtų Ignas, pvz. šokdamas su parašiutu iš oro baliono, laisvame kritime dar sugebantis savę nusifotografuoti, ar tas pats plaukimas baidarėmis srauniu upeliu – daugiau judesio, dinamikos ir “energijos” kadre

Tad perspektyvoje patarčiau vertinimo komisijai pabandyti labiau įsijausti į pačios akimirkos ekstremalumą, o ne būtinai tik tai, kas matosi. Manau tokia nuotrauka turi kalbėti apie sudėtingą, pavojingą pačio fotografo poziciją, tai kad jis pats rizikuoja fotografuodamas kažką, atliekantį “ekstremalų veiksmą” ir t.t.

P.S. Kur auto – moto sportas? Kur kite surfing`as? Kur tas pats sportinis / pramoginis dažasvydis ar šratasvydis? Kur dar dešimtys šaunių ir pakankamai adrenalino pumpuojančių sporto šakų foto?? Daug draugų, pažįstamu užsiima kažuo, apie ką likusiems 99% žmonių vien pagalvot baisu Tarkim poledinis nardymas: http://a8.sphotos.ak.fbcdn.net/hphotos-ak-snc6/182905_1562173860533_1420944943_31198706_6401364_n.jpg ir pan. Tik bėda, kad arba per mažai žino apie konkursą, arba neturi motyvacijos dalyvauti…

Pirkinys gavosi gana ekspromtu, bet labai sėkmingai – po to kai per liūti išsitraukdamas galutinai pribaigiau savo anksčiau turėtą ištikimąjį Nikon D40, kurio patvarumas ir tekę ekstremalūs išbandymai verti atskiro pasakojimo (daužytas, šlapintas, po karines pratybas su juo lakstyta, į jūrą imtas, kalnuose laužytas, visas aplūžęs, superglue suklijuotas gabalais kaip koks frankensteinas, bet veikė puikiai, darė puikias foto iki “paskutinio atodusio”!), pusmetį vis pasvajodavau vėl apie normalų DSLR`ą, labiausiai akis kliuvo už Nikon D90 su galbūt 18-200 universaliu objektyvu, bet finansinės argumentacijos vis pritrūkdavo, tad kurį laiką tenkinausi paprastesniu, mėgėjiškos klasės universaliu Nikon CoolPix L110 fotoaparatu, kurio nebuvo gailą trankyti ir t.t. Ir labai sėkmingai “išlaukiau” pasirodo naujo modelio, už kurio kai akis prieš pora dienų užkliuvo, užteko tik šį tą paskaityti, pažiūrėt kelis review YouTube, kad momentaliai suprasti – NORIU jo

Na o kai kažką nutari, tai tarp galutinės minties ir galutinio rezultato jau viskas būna greitai, nebedvejojant ir negaištant. Tik kad šiuo atveju net nenorom teko įsisukti į tokį šiek tiek kvailą “užburtą ratą” – noro turi, pinigų turi, laiko pirkimui turi, bet… tiesiog negali gauti norimo daikto O buvo taip – internete gal 15 tinklalapių, visos pagrindinės firmos žinoma yra susidėjusios į savo katalogus šią prekę, bet kai reikia pateikti realiai… tai senokai su tokiu cirku susidūręs nebuvau. Pirmiausia išsirinkau pagal kainą ir dar net gausiausiai siūlomus “nemokamus” priedus pirkinį iš Varle.lt. Susiskambinau su jais, užgarantavo, kad prekę turi Klaipėdos padalinyje, kad suorganizuos sugražinimą per vieną dieną į Kauną ir t.t. Ok, pateikiau užsakyma ir palikau tą reikala savieigai iki trečiadienio priešpiečio. Tuomet paskambinau į Kauno parduotuvę ir sužinojau, kad… niekas nieko nežino Paprase atvaziuot, vietoj tvarkytis reikala. Nesunku – nuvaziavau į Kauną, į parduotuvę ir joje būnant jau telefonais išsiaiškino, kad vis tik vienintelį turėtą komplektą lygegrečiai paėmė Vilniaus padalinys ir kažkam pardavė…  Žodžiu Tuomet prasidėjo skambinėjimas į parduotuvęs ir klausinėjimas ar kas turi, ar kada galėtu pateikti į rankas. Vieni žadėjo kitai savaitei, kiti iki penktadienio ir pan. Na bet penktadieni jau išskrendam čia trumpam į tokia kelionę į Suomiją, tai nebesinori tą dieną dar lakstyti atsiimti naujo fotoaparato Tad, jau sugaišęs bene pusdienį, apskambinėjęs eilę firmų ir ne po kartą, galiausiai tiesiog pagavau azartą įsigyti jį būtinai tą pačia dieną Nes paprasčiausia yra kvailą gaišti taip laiką ieškant, užsakinėjant, laukiant, važiuojant kelsi kartsu kažkur ir t.t. Gyvenimas per trumpas, kad visko laukti Todėl dažniausia megstu pirkti iškart, o ne laukti kad ten pvz baldus “mes jums pagaminsim po mėnesio”… Fcuk, po mėnėsio bus kiti reikalai, kiti darbai ir nesiruošiu dar kvaršint galvą dėl kažko atidėto. Nusipirkai, pastatei, pamiršai. Paprasta Tai taip ir čia. Galiausiau, jau vakarop, situacija pasiekė tokią stadiją, kad buvau besiruošiąs važiuoti dar ir į Vilnių, bet tą pačia dieną atsiimti realiai į rankas norimą daiktą iš VilbraFoto Bet kažkaip persigalvojau ir bene nuleisdmas rankas / susitaikydamas su kompromisu “įsigysiu penktadienį ” sukau link namų ir… pabandžiau pažiūrėti dar vienoje vietoje. Ir ka gi – atkakliausiems sekasi Radau norimą komplektaciją Topo centre, tik kad ten kaina, kaip ir daug ko pas juos, buvo nepadoriai didesnė nei pas kitus, bet tam irgi buvo rasta išeitis ir įsigyjau visai geromis sąlygomis, t.y. net sutaupęs (clap)

Tai vat tokia ilga ta istorija, kaip “vargau” kol tapau D3100 savininku Tikrai pagrįstai besidžiaugiančiu pirkiniu. Dėl skonio – nesiginčijama ir nereik čia man paikų komentarų “tas ar anas EOS geriau” ir pan nesamonių Taip, vieniems švyturio alus geresnis, kitiems kalnapilio ir pan. O man patinka kalnapilio įvaizdis labiau, o skonaii tai beveik vis tiek vienodi, tai ir renkiesi tai kam pritari dažnaiusia, su kuo tapati savo gyvenimo būdą ir t.t. manau. Taip ir čia – Nikon man visad asocijavosi būtent su stiliumi, su požiūrių ir polėkiu. Tai ne tik vardas, ne tik geri foto aparatai (daug gerų yra įvairių gamintojų), tai – gyvenimo būdas!

Šiandienos rytą paskyriau “test drive`ui” – šiek tiek pasivaikščiojom su “naujuoju draugu” po Jonavą, pafotografavau ir kraštovaizdžius ir žmones. Rezultatu likau daugiau nei patenkintas Matyt tiek man ir tereikia iki laimės Tiesiog glotnesnis vaizdas nei juodai užknisantys taškai, grublėtumas iš bet kokių, kad ir brangiausių ir įspūdingiausiais skaičiais aprašinėtų muilinių, sodresnės spalvos, kontrastai geresni ir t.t. Žodžiu malonumas ir pats fotografavimo procesas ir rezultatas. O tai ir yra esmė

Tad ir nematau prasmės čia daugaiu gilintis, kaip kai kas gal tikėjosi, į kokius techninius niuansus ir galimybes. Kas iš to, juk kam reiks – susiras, pasiskaitys, supras pagal save viską kas domins apie šį modelį. O iš manęs bus netolimoje ateityje būtent konkretūs rezultatai – kelionių, veiklų fotografijos, kalbančios pačios už savę ir už įrenginį, padėjųsį jas įamžinti

Portalas Ekstremalas.lt tęsia tradiciją ir antrus metus iš eilės skelbia konkursą “Ekstremali akimirka“. Jūs galite tapti laureatais, jei per praėjusius metus užfiksavote fotografiją, į kurią pažvelgus, kraujyje padidėja adrenalino kiekis.

Žiemos sezonui besibaigiant, o pavasariui dar neišaušus, pats laikas skirti šiek tiek laiko paieškoms savo foto archyvuose. Esame tikri, kad ten gali būti mažiausiai viena “Ekstremaliausios akimirkos 2011″ titulo verta nuotrauka.

Jei taip, nieko nedelsdami siųskite ją mums adresu info@ekstremalas.lt ir prisijunkite prie pretendentų į nugalėtojus! Įspūdingiausių kadrų autorių laukia originalūs prizai.

Kadangi ekstremalumą kiekvienas suvokiame savaip ir ši sąvoka negali būti konkrečiai apibrėžta, paliekama laisvė dalyvių kūrybiškumui ir išradingumui atrenkant konkursui tinkamas fotografijas. Taigi, kokia ekstremali akimirka bus užfiksuota nuotraukose, priklauso tik nuo Jūsų!

Pasirengimas Lietuvos šuolio su virve rekordui nuo "Europos" - mano fotografija praeitų metų konkurse "Lietuvos ekstremali akimirka 2010" laimėjusi II-ąją vietą!

Tad šiemet, nenorėdamas delsti iki paskutinių dienų, kaip gavosi atidėliojant anais metais, jau nusiunčiau savo variantus jau turbūt pats pirmas Mano shot`ai konkursui:

1. Man pačiam tikrai geriausias anų metų kadras. Žinoma, kaip kai kas gerai pastebėjo, su platesnio kampo objektyvu ar “nenukirtus” rankos būtų gavesi dar geriau, bet šiaip, pačiam stovint ant atbrailos 230 m aukštyje, skaičiuojant garsiai atskaitos sekundes dar spėti spragtelėti fotoaparatą ir pagauti tokią dinamiką – skaitau neblogai Nuotraukoje yra visko – erdvė, ekstremalus šuolis, skrydis, komandinis darbas!
Objektas: Shaan Kaya uola Ukrainoje, Data: 2010 08 05, Nuotraukoje: šoka Arvydas Vasiliauskas, išleidzia Andrius Pranskevičius.

2. Ne tiek gal ekstremali kiek ispūdinga foto. Kadras pagautas kopimo į Monblaną metu ~3.5 km aukštyje 2010 06 24 d. Visiems jau ten lipt sunku, trūksta oro, pečius veržia sunki kuprinė, uolos gana stačios, nelabai yra kur prasilenkti… Tačiau į tokią vietą vis tiek nešiesi ištikimaji fotoaparata ir stabtelėjes akimirkai atsikvėpti nesirūpini pirmiau, kad atsigerti ar prisėsti pailsėti, o iš gana nepatogios pozicijos spragteli shuter`i ir… pasiseka pagauti tokių kadrų Kaip pats juokauju – foto puikiai tinkama Alpių reklaminiam plakatui:

3. Visi mūsų komandos ir bendraminčių metai pilni extreme kelionių, įvykių, nuotykių, tad realiai labai sunku išrinkti kažką konkretesnio, ypač tik 3 foto, kai susijųsių kelionių, renginių buvo bent 10 ir po kelis šimtus nuotraukų guli iš kiekvieno Galėčiau nusiųti daug gražiu šuoliu, įspūdingų aukštų objektų, ant jų dirbančių, sistemas irenginėjančių žmonių nuotraukų ir t.t. Bet visą tai tuo pačiu būtų ir gana panašu, tipiška iš mūsų veiklos, gyvenimo būdo. Todėl trečią siūloma foto lai bus ši, nes ji – su Idėja, su savo Šarmu! Pas rusus yra tokia extremalų atributika “New Life”, jos motyvu visi ir nusifotografavome su “giltine” RJ naujametinės kelionės metu. Tai žestas, požiūris, simbolis to, kokį ir kaip gyvenimą gyvename: “Fuck death. Have a nice day!”
Fotografavimo vieta: Lauterbrunnen, Šveicarija, Data: 2010 12 30:

Labas. Pameni, kai po ekstremalios akimirkos konkurso šiek tiek diskutavome tavo bloge apie tavo pateiktas nuotraukas ir t.t.
Na ir viena iš jų buvo “Šuolis su trispalve nuo tilto Slovėnijoje”..
Esmė kaip tik tuo metu vyko facebook grupėje, Kovo 11 dienos progai, A.Zuoko iniciuotas konkursas “Mano trispalvė”. Paprasčiausiai visi galėjo dėti įvairias foto su trispalvėmis ir t.t. Nesvarbu jos iš interneto ar kitur. Konkurso prizai nebuvo net skelbiami ir t.t. Atrodė eilinė, paprasčiausiai graži iniciatyva.
Aš žinoma nesusilaikiau neįdėjęs tavo tos nuotraukos su trispalve ir šuoliu. Žinoma parašiau, kad tai tu nuotraukos autorius ir t.t.
Tai tikiuosi dabar gal bent kojom nespardysi, kad be leidimo tai padariau Na man ji buvo labai graži ir aš net netaikiau, ten kažką laimėti. Tačiau paskutinėmis dienomis ten sudaryta komisija, rinko 5 – ioms nominacijoms nuotraukas. Ir tavoji, kurią aš įdėjau laimėjo, “Netikėčiausios akimirkos” nominaciją. Aišku mane tai labai nustebino, nes to konkurso nesekiau, ir nelabai ko tikėjausi. Tiesiog patalpinau gražią nuotrauką tarp kitų 500.. Nu bet nepatikėsi. Kiekvienai nominacijai prizas fotoaparastas Canon . Tai man gera žinia, nes manasis kaip tik suskaičiavęs paskutines dienas. Bet tiesą sakant nelabai jaukiai jaučiuosiu, kad be tavo leidimo tai dariau. Aš net neturėjau minties ten kažką laimėti ir t.t. Tik neatsispyriau pagundai įmesti ten tavo neeilinę foto.
Daugiau informacijos apie tai rasi čia: Zuokas.lt/2010/03/16/baigesi-foto-konkursas-mano-trispalve’’/
Vertinimo komisija irgi gana rimta buvo.
1. Rimas Šapauskas
2. Jonas Staselis
3. Svaras
4. Andrius Mamontovas
5. Saulius Paukštys
Paradoksas tame, kad tavo nuotraukos labai linkę laimėti konkursus ir tiesiog neša laimę!

Kalba einą apie šią foto:

Na ką aš galiu pasakyti Galiu tik pritartį Džiugų, kad kažkam patinka ši fotografija, o kažkas, besidomintis mūsų veikla ir mano blog`u, jos dėka prizą gaus Tikrai negailą

Gailą, tai nebent vieno – kad pats nežinojau apie tokį konkursą, bučiau patalpinęs daugiau foto, nes ir tų šuolių su trispalve yra daugiau prifotografuota, ir šiaip mėgstu, mylių tuos patriotinius vaizdelius, tai būčiau radęs kokį 10 ar daugiau foto įdėjimui manau. Na tiek to, kitą kartą

… Fotografija labiau domėjosi mano vyresnis brolis – ten tie visi ryškalai, fiksažai ir šimtai nespalvotų beržų nuotraukų ir t.t. mane supo paauglystėje Vis dar turiu savo pirmąjį Zenit`ą… Bet šiaip, kaip ir daugelis hobių, fotografija niekada man netapo ypatinga aistra – vis dar nieko giliau neišmanau apie išlaikymą, diafragmos nustatymus ir kitus technologinius ir meninius niuansus, tačiau per ilgametę praktiką susiformavo bent supratimas apie įdomesnio kampo parinkimą, objektų centravimą kadre ir pan., tai bent neprifotografuoju, kaip nemažai kam pasitaiko, su “nukirstom” kojom ar galvom, prieš saulę ir pan. Ir šiaip kartais tiesiog pavyksta padaryti pačiam sau ar net ir kitų akims patrauklių kadrų

Šiaip manau, kad labai daug duoda ir technika… Kai turi fotoreporteriai fotikus, vertus, tarkim, 30000 lt, tai, manau, reik įsigudrinti su tokia įranga pridaryti totaliai blogų foto  O sau, atsiradus lėšoms, norėčiau įsigyti bent Nikon D90 su geresniu objektyvu, nes dabar fotografuoju paprastučiu Nikon D40. Bet jo pranašumas – gana nedidelė kaina, tad negaila trankyti, tiesiogine to žodžio prasme Niekada neimu fotoaparato ir neinu kažkur kažko fotografuoti vien dėl fotografavimo. Bet visuomet stengiuosi imti jį į bet kokią veiklą, hobius, kurių pas mane nemažai – karines pratybas, keliones, šuolius su virve ar parašiutu, šratasvydžio turnyrą ar pėščiųjų žygį. Žodžiu, esu kaip ir foto žurnalistas, fiksuojantis įvykius, veiksmą, o ne kažkokį meną ar portretus Tad mano fotoaparato objektyvas girgžda smėliu, stiklas pabraižytas be pamesto apsauginio dangtelio ir pan…. žodžiu, toks tikras “kovinis” …

… Na, bet čia labai išsiplėtojau su intro į mane, kaip “fotografą” Grįžtant prie esmės – paskutinę dieną, kaip dažniausiai pasitaiko, vis tik prisiruošiau ir nusiunčiau kelias foto. Sunku ir jas buvo atrinkti iš daug tūkstančių, įvairių kelionių ir nuotykių kadrų, kurie visi MAN asmeniškai kažkuo gražūs, brangūs, nes tai – mano gyvenimas, mano prisiminimai. Tačiau lygiai taip pat žinau, kad nei vienas iš jų nėra kažkoks labai kokybiškas ar ypatingas, kad galėtų pretenduoti į kokio konkurso prizines vietas  Tiesiog nusiunčiau “iš reikalo”, kad palaikyčiau Idėją ir su slapta viltimi, kad kokia viena foto bus atrinkta, tarkim, tarp kokių 10, kurios bus tiesiog po visko patalpintos Ekstremalas.lt tinklapyje kaip įvairių extreme šakų apžvalga, pavyzdžiai, aptarimas konkurso eigos

Kas dar blogiau – aš niekada nesižavėjau MEGA pikselių gausa, niekada nespausdinu nuotraukų, tuo labiau – plakatų  (shake) , tad stengiuosi fotografuoti konservatyviais 3MPix ir po to DAR sumažinti atrinktus saugojimui kadrus iki tarkim 1504×1000 rezoliucijos, tam, kad kiekviena foto užimtų minimalius 300-500 KB vietos ir tiktų tiesiog peržvalgai kompiuterio ekrane, patogiam dalinimuisi ar naudojimui internete, foto albumuose. O vienas iš konkurso reikalavimų buvo “horizontali kraštinė BENT 2000 px pločio”, tai teko “pachaltūrinti” ir vėl dirbtinai su PhotoShop didinti nuotraukas, kas kokybės ir raiškos joms tikrai neprideda…

Na, ir pagaliau tos 4 foto kurias nusiunčiau for fun. Visos iš RopeJumping veiklos, nes tai buvo tikras visų 2009-ųjų metų veiklų arkliukas – daug gana reikšmingų kelionių, projektų, pasiekimų O čia kelios foto ir jų padarymo aplinkybių aprašymai:

2009.04.26 – Po savo pirmojo šuolio nuo ~70 m aukščio GSM bokšto, padėjęs ragelį po pokalbio su “Ekstremalas.lt” žurnalistais, iškart ėmiausi, manau, svarbiausių savo pareigų komandoje – kas daugiau riša mazgus, kas filmuoja, o aš paimu į rankas fotoaparatą ir fiksuoju kitų darbą ruošiantis ir šuolius

2009.07.24 – Šiaip, mano nuomone, visai neypatinga foto, bet gal kam bus įdomu, kokiomis sąlygomis, kaip dirbama, ruošiantis šuolio su virve nuo “Europos” rekordui  Vytautas ~140 m aukštyje kabina šuolio sistemos tvirtinimo taškus.

2009.12.26 – Po lietingos nakties ir sistemos įrengimo pradžios darbų juodoje tamsoje, išbrėško graži diena – nustojo lyti, išlindo saulutė, slėnyje gražiai sklaidėsi rūkas ir Andrius atliko šiek tiek patriotišką šuolį su trispalve nuo 72 m aukščio Peračica tilto Slovėnijoje

2009.12.31 - Visi metai buvo pakankamai ekstremalūs, jų pabaigimas irgi – net paskutinę metų dieną vyko RopeJumping šuoliai  Tik aš jau tądien nebešokinėjau, tai kabėjom kartu su operatoriumi Aidu ant virvių po 55 m aukščio Pazinska jama tiltu ir gaudėme gerus kadrus. Šitas, berods, pavykęs Šoka kažkoks kroatas, tiksliai net nepasakysiu kas, nes kabėjome ilgai, šuolių buvo nemažai

… Nusiunčiau ir beveik pamiršau tą konkursą. Tiksliau laukiau rezultatų, bet tik tam, kad akis “paganyti” į kitų padarytus ir nugalėjusius kadrus ir… šiandien sulaukiau skambučio… pasveikinančio su tuo, kad antroji foto, kur Vytas kabo ant “Europos” krašto, buvo išrinkta II-ajai vietai!

Tikrai nesu vertas tokio įvertinimo , bet lai tai bus paskata ateityje rimčiau pagalvoti apie tokius konkursus ir galbūt kokią dieną tikrai padaryti kokį kadrą, vertą patekti ir į Illume