Paskutinis 2010 metų mėnuo ir šių metų pradžia tai IŠVIS… daugiau nei nereali RJ naujametė kelionė Šveicarijoje, dabar prieš kelias dienas sudalyvavimas žygyje “Klaipėdos sukilėlių keliais” pajūryje ir vos tragiškai nesibaigusi kelionė namo, tiesiog eilinį kartą patvirtinusi įsitikinimą koks vis tik esu laimės kūdikis
O jau rytoj anksti ryte keliam sparnus vėl į kelionę, šį kart net į Afriką, tai kas kad savą, artimą pakraštį – Maroką. Ekspromtu buvo rasti labai pigūs bilietai (nuo 96 lt į abi puses ir susiorganizavo net 34 linksmų ir įdomių bendrakeliaivių būrys, pasiruošęs eilinį kartą paminti kelionių standartus ir apturėti nerealų laiką ir nuotykius
Tai sėdžiu ir galvoju – kažkaip viskas tiesiog per gerai pastarąjį pusmetį mano gyvenime. Tikint prietarais – reik laukt kažkokio rimto smūgio, nuopolio. Tikint sėkme, ką visada atsidavusiai ir nuoširdžiai darau – tikrai atėjo mūsų – Vandenių era
Tai tiek tam kartui. Ir tai visai ne gyrimasis ar pan, ponai hater`iai Džiaugiuosi gyvenimu ir tuo dalinuosi. Jei pavyksta dar kažką įkvėpti patikėti geresniu gyvenimu, sėkme, meile sau ir kitiems – dvigubai džiaugiuosi už juos.
O dabar einu krautis kuprinę pagaliau. Vėl per kokį nesusipratimą jei grįšiu gyvas – bus foto ir gal jau pasakojimų, nes po šios kelionės ruošiuosi šiek tiek “prisėsti uodegą” LT bent keliems mėnesiams, padirbėti ir leisti susigulėti jau esamiems įspūdžiams ir patirtims
Bent jau proto krizė. Biurokratų proto krizė… Todėl galiu šiandien drąsiai konstatuoti, kad:
1. Lietuva dar neišbrido iš finansinės krizės, bet desperatiškai bando;
2. Lietuvos muitinė tikrai dirba bandydama ištraukti milijardą iš šešėlio;
3. Kad nejučiom atradau tiesiausią kelią kaip tapti matyt “stambiu importuotoju”, verslininku tiesiog
O jei paeiliui, tai situacijos juokingumas ir graudumas tame, kad šiandien eidamas atsiimti vieno eilinio siuntinio iš pašto, buvau apmokestintas “už orą” 31 lt 25 ct Pinigai nerimti, sumokėjau nė nepasigilinęs, nors iškart pasirodė kažkas keisto, bet tiek to, nebuvo kada gilintis – po tarnybos, reikalai, laipiojimo treniruotės ir t.t. tad tik dabar, grįžęs vakare namo ir ramiai pagalvojęs kas ir kaip, ėmiau jaustis, kad Tėvynė mane, švelniai tariant iš…buožino gerokai nepagrįstai Na taip, suprantu, kad Valstybei striuka ir tie mano 17 lt sumokėto muito išgelbės ir iš pagrindų pagerins padėti, tai net ir ne gaila Dar prisiminiau, kad Bubilius Kybys prigrasė pasieniečius ir muitininkus išlupti iš “šešėlio” bent milijardą kokį į biudžetą, tai matyt, pats to nežinodamas, aš pasirodo ir esu tas šešėlis iš kurio reikia lupti
Kad būtų aiškiau, net įvardinti kas ir kaip galiu, ne tokios ten paslaptys tie pirkiniai Žodžiu tai paketas iš DealExtreme.com visokio šlamšto, įsigyto prieš ~1 mėn. Esmė, kad jame asmeniškai MAN tik 1 prekė – UTP replės (kurių reikia perspaust kelioms tinklo kabelio “fiškėms”, pakeitus kabinetus, nes pabodo vis skolintis iš ko nors..) vertos NET, nepilnai, $11. O kitkas, prie ko turbūt ir prikibo, kaip prie DIDMENOS, tai kelių karių savanorių iš kuopos prašymas atsiųsti tokius prastus, bet vis tam kartui taip sakant geriau nei nieko, kompasus (po $3.7) ir ugnies skeltuvus (po $2.38)… po 3 vnt kiekvieno to daiktelio… Žodžiu viename pakete buvo daiktai net 4 žmonėms, itin pigūs ir asmeniniam naudojimui! Tad bet kokio muito apmokestinimas už tokį siuntinį – absoliučiai nelogiškas ir neargumentuotas jokiais įstatymais:
Mokesčiai už siuntas gali būti šie:
PVM — Pridėtinės Vertės Mokestis. Šiuo metu jis yra 21%. Jis mokamas tuomet, kai:
Prekė yra komercinio pobūdžio ir viršyja 75 litų sumą.
Prekė yra nekomercinio pobūdžio ir viršyja 160 litų sumą.
Muitas. Jis yra kintamo dydžio mokestis*, svyruojantis apie 3%. Jis mokamas tada, kai:
Prekė viršyja 150 eurų (518lt) sumą.
Jei siuntą nekomercinė ir yra iki 700 eurų (2400lt) vertės, taikomas pastovus 2.5% muito mokestis.
Taigi vaigi vagi na Kaip jie patys rašo lydraštyje, siunta (visų prekių suma) įvertinta NET $32, kas Lietuvoje, krizės laikotarpiu, matyt prilyginama postambiam verslavimui!!! Litais tai sudaro NET 81 lt – KAŽKODĖL apmokestinamą sumą (kur dingsta “160 – neapmokestinama, jei asmeninėms reikmėms?!), nes 3 kompasai ir 3 firestarter`iai – tai jau matyt verslas, dar blogiau – verslas šešėlyje, todėl reik imt “už ragų” ir numelžt mokesčius “pagal pilną programą” Tie 17 lt būtų tikrai gana juokingi ir nė negaiščiau savo laiko aiškintis, šiandien man nuotaika tiesiog per gera ir jos nesugadins net stangdamiesi kas, bet nebejuokinga, kai jei jau moki, tai visoms įstaigoms “iš eilės” reikia ar nereikia tada – Lietuvos Paštas nepasikuklina ir už savo vargo dalį “išmušant” iš manęs tuos super svarbius 17 lt, prideda dar 14.25 lt “pateikimo muitinei mokesčio” Na čia jau sorry, bralyčiai, bet tai ką, dabar man gal dar laukti, kad megztukas iš latgaa išlystų ir sau grynai “už ką nors” (o jie ten įžvalgų blyksniais pasižymį, pvz.: gali apmokestinti tas UTP reples, nes juk loginė seka aiški – jei man jų reikia, tai jungsiu interneto kabelį, jei jungsiu internetą, tai = KĄ NORS VOGSIU iš intelektinės nuosavybės, o jei, taip sakant, atsiranda prielaida vogimui, tai atsiranda prielaida ir išankstiniam apmokestinimui, kaip, kad su tuščiais CD ar USB laikmenom (puke)) paprašytų dar tarkim 9 lt 73 сt, tada dar kokia nors kita labai protinga įstaiga, tiesioginis valstybės ramstis, užsinorėtu atsiriekti savo kąsnelį kokius 4 lt 12 ct ir t.t?! Blyn, sorry chebra, aš tikrai STENGIUOSI!, bet vienas visos valstybės tikrai išlaikyti nepajėgsiu
P.S. Taip, puikiai suprantu muitų esmę, todėl dažniausiai nieko nebeperku iš JAV – kad ir kaip ten viliotu kainos, bet kai susumuoji savikainą + nepigų pristatymą + PVM, tai tampa nebeverta pirkti. O daugiausia, kokybiškų ir dažnai nepigių, daiktų perkuosi internetu UK ar šiaip kur EU, tai su muitais bėdų nėra. Nebūdavo iki šiol ir siunčiantis daug ką iš tarkim Hong Kongo – ir racijos ir kolimatoriai visokie, kitos gerokai vertesnės prekės, praeidavo be muitų, o čia prikibo prie su**ktų 3 kompasų, vertų po… 9.70 lt
P.P.S. Ir vis tik – gera diena, blyn! Juk ne kas dieną išpuola proga pačią Valstybę sutvirtinti 17 lt, dar ir valstybinę įstaigą paremti 14.25 lt. Juk tai sugrįžta!! Juk pats dabar tvirčiau jaučiuosi finansiškai tvirtesnėje Tėvynėje Jei Lietuvai geriau – tai ir man geriau. Tad negali būti nei gaila, nei apmaudu dėl tokių nesąmonių Jei tik vėl reiks, tai prašau nesikuklint ir vėl atsiremt į mano tvirtus pečius
Ar kada nors stebėjote vaikus, skriejančius ratu?
Ar klausėtės, kaip lietus Tyška į žemę?
Ar kada nors grožėjotės drugelio šokiu?
Ar žiūrėjote į saulę, besislepiančią už horizonto?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar kasdien lekiate visą savo dieną nesustodami?
Ar paklausiate: “Kaip gyveni?”,
Ar girdite atsaką?
Kai prabėga diena, ar gulite lovoje,
Ir jūsų galvoje skrieja dar kitas šimtas laukiančių darbų?
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Ar nesakydavote vaikui: “Padarysime tai rytoj?”
Ir skubėdami nepastebėjote jo skausmo?
Ar nenutraukėte ryšių, leidote gražiai draugystei užgesti,
Nes niekada neturėjote laiko paskambinti ir pasakyti:”Sveikas!”
Sustokite.
Nešokite taip greitai.
Laikas nelaukia.
Muzika negros be galo.
Kai bėgate taip greitai, kad kažkur suspėtumėte,
Prarandate pusę to kelio džiaugsmo,
Kai pergyvenate ir skubate gyventi savo diena,
Tai – kaip neišpakuota dovana… Išmesta.
Gyvenimas – ne lenktynės.
Sustokite,
Išgirskite muziką,
Kol nesibaigė daina…
Jei imsi nervintis ir griaužtis, dėl visko, kas gyvenime nenusisekė, dėl ko gailiesi ar kas norėjai, kad susiklostytų kitaip… gali eit iškart pasikart Tad, pažvelgus objektyviai, nelieka nieko kito, kaip šypsotis! Ir eiti pirmyn! Ir vėl, jei reiks, klysti, vėl klupti. Bet atsitiesti ir… šypsotis. Juk tai… tik gyvenimas O sumoje, žvelgiant ne per siaurą, artimą perspektyvą, tai jis – nuostabus Ir tik nuo mūsų priklauso galutinis rezultatas.
You can’t go back and make a new beginning, but youcanstart today to make a new ending
Na ką gi, tęsiant Kalėdų sau temą, šiandien, nei iš šio nei iš to beveik, ėmiau ir įsigijau naujutėlaitį išmanųjį telefoną LG Optimus One Ir dabar, po poros valandų jo analizės, pats nelabai suprantu kaip iki šiol išsiverčiau be kažkokio smartphone`o Juk tiek metų ir taip domiuosi technologijomis – kompiuteriai, internetas, racijos, GPS`ai, Spy kameros visokios ir kitokie hi-tec “žaisliukai” yra neatsiejama mano gyvenimo dalis… Gyvenimo, kuriame iki šiol trūko tik tokio “išmanuolio”:
Šiaip nesu išrankus, tarkim baldus ir šiaip beveik viską perku taip: atėjau, patiko, dūriau pirštu, susimokėjau, pasiėmiau. Net iš ekspozicijos ir pan, kad nelaukti mėnesių, nederint dar kažko ir t.t. Nėra gyvenime tiek laiko, kad gilintis į visokia smulkme Taip ir dabar buvo – kažkiek, minimaliai, bet pasidomėjęs buvau tik keliais HTC modeliais, kažkur sąmonėje buvo užgimusi mintis įsigyti kokį Touch2 ar pan “prie progos”… O tas prie progos mano gyvenime… arba sekundžių klausimas, arba mėnesių, metų…
Tad šiandien po tarnybos, su reikalais būdamas Kaune, tiesiog užėjau į saloną, paklausiau ar turi kokių HTC, neturėjo… tada užkliuvo akys už šito LG modeliuko, užmečiau akį, kad Android`inis ir su GPS, o to iš esmės kaip ir gana iš to, ką norėjau žinoti, tad ėmiau ir nusipirkau
Pirma pažintis su juo prasidėjo dar pakeliui namo. Iškart “pristabdė” vienintelis dalykas – touchscreen`as… Manau visiems taip būną, pirmą kartą “peršokus” nuo standartinio “knopkinio” telefono prie tokio tipo Tad pirmas pusvalandis baksnojimo į ekraną susivedant sinchronizacijos duomenis gMail, FaceBook ir kt. paskyroms šiek tiek prailgo. Vėliau, jau namie, ramiai prisėdus pabaigti pažintį su naujuoju “draugu”, visai apsipratau – išgyvent galima ir tik su lietimui jautriu ekranu
Dabar, dar po valandos krapštymosi, instaliacijų ir tinkinimo , galiu drąsiai teigti, kad įsigijau tikrai super telefoną, suteikiantį visas reikalingiausias šiuolaikinio pasaulio galimybes - WiFi internetą su visa iš to einančia nauda – el. bankininkystę, tinklapių administravimą, FaceBook, gMail, Skype, YouTube, Google žemėlapių, oro prognozių servisus ir t.t., o taip pat realiose kelionėse ir aktyvaus gyvenimo būdo veiklose labai praversiančią GPS navigacija, veiklos treck`inimą, GeoCaching`ui skirta programą, veiklos organaizerį ir t.t. (clap) Išbandžiau viską ir viskuo likau pilnai patenkintas. Žinoma nesigilinant į tokį šlamštą, kaip foto kamera, radija ir panašios nesąmones, kurių prikiša į telefonus, ir kas manęs niekad nedomino – geroms foto reikia gero foto aparato, gerai muzikai – walkman`o ausinuko ir pan., o visą kitą jame – tiesiog 10 balų! O ypač patinka kontaktų susiejimas su viskuo, kur jie yra: tel. nr + FaceBook foto + Skype ir t.t., bei tokios smulkmės kaip SMS`ų grupavimas į sąrašą – tikrai patogu, kalbiesi kaip Skype beveik Nors šiaip SėMėSė beveik niekad nerašau išvis, tai maniau su šituo aparatu mesiu galutinai – bus per daug nepatogu baksnot tiek ekraną, bet žiūrių, kad irgi ne tik, kad įmanoma, bet net visai patogu
WiFi sėkmingai gaudo internetą, naršyklė greitai ir tvarkingai varto tinklapius, GPS palydovus susigaudo greitai, poziciją nustato ir naviguoja tiksliai, visos socialinių tinklų ir korespondencijos tarnybos sinchronizuojasi ir valdosi labai greitai ir patogiai – gMail pvz. panašu skaitau ir tvarkausi dar greičiau nei laptope, kur jau ir taip viskas buvo tobulai susinchronizuota Bendrai imant valdymą – po labai trumpo laiko pripratau prie intuityvaus, paprasto ir logiško valdymo – visa operacinė sistema beveik genialiai paprasta ir naši
Na ir pabaigai, rimčiausias argumentas, kad ši publikacija gal dar kažkam taptų, gal būt, rekomendacija įgyti analogišką fainuolį – kaina: tik 700 lt imant be jokių sutarčių, kas yra tikrai labai nedaug už telefoną, turinti analogiškas funkcijas tiems, kurie kainuoja po 1200 ir daugiau
Atleisk, kad taip ilgai su Tavimi nesikalbėjau. Jaučiu, kad pasiklydau, praradau orientaciją, nebeturiu kompaso. Amžinai į ką nors atsitrenkiu. Turbūt kraustausi iš proto. Anksčiau man niekada neteko to patirti. Tu visuomet buvai mano šiaurinė žvaigždė. Visuomet surasdavau savo namus, kai Tu buvai mano namai.
Atleisk, kad buvau toks piktas kai tu išėjai. Aš vis dar manau, kad įvyko kažkokia klaida ir tebelaukiu kada viešpats ją atitaisys.
Bet dabar man jau geriau. Darbas mane gelbsti, bet labiausiai padedi Tu. Šianakt Tave sapnavau. Tu šypsojaisi ta savo šypsena, kuri apglėbdavo mane kaip mylimoji, sūpuodavo tarsi vaiką. Iš viso sapno prisimenu tik ramybės jausmą. Pabudau apimtas to jausmo ir stengiausi jį išsaugoti kaip įmanoma ilgiau. Rašau Tau, nes noriu pasakyti, kad dabar keliauju tos ramybės link. Ir noriu Tavęs už daug ką atsiprašyti.
Atleisk, kad nesirūpinau Tavimi taip, kad tau nė akimirką nebūtų šalta, baisu ar bloga. Atleisk, kad neįstengiau surasti žodžių savo jausmams išsakyti. Atleisk, kad nepataisiau durų – dabar jos jau pataisytos. Atleisk, kad ginčijausi su Tavimi. Atleisk, kad per retai prašiau atleidimo, kad buvau per ne lyg išdidus. Atleisk, jog neapibėriau Tavęs komplimentais, kad gražiai rengeisi ir šukavaisi plaukus. Atleisk, kad nelaikiau Tavęs įsikibęs taip, kad net pats viešpats nebūtų galėjęs Tavęs atplėšti.