Vėliau žiemą gavau SMS su pranešimu, kad vėl Jonavoje kviečia donorus, bet tada pagalvojau, kad dar pusmetis nepraėjęs (užsifiksavę man kažkodėl tas terminas, kad negalima duoti dažniau ), todėl nereagavau niekaip. Bet bent jau į kažkokią duomenų bazę įtraukė ir atsiunčia sms… nors tiek.

Tokį patį SMS gavau ir šyrit, kuriame nurodyta kraujo ėmimo vieta pasitaikė bene pakeliui iš tarnybos (po budėjimo) į namus, tad nutariau nueiti atsikratyti šiek tiek kraujo kūnelių ir dar kartą perkalbėti dėl man nesuvokiamų jų nenoro / nesugebėjimo naudotis siūloma pagalba, darytis reklamą. Pagalvojau, kad jei vėl nesureguos, tuomet jau aš nebereaguosių į sms pakvietimus…

Kadangi kraujo rinkimas vyko vienos iš mokyklų patalpose, tai pataikiau į didelį jaunimo šurmulį. Nežinau, ten jiems “liepė” ar jie ten dėl pinigų, bet buvo didoka eilė jaunimėlio laukiančio duoti kraują Na kagis, pasiprašiau bent anketos užsipildymui ir pradėjau laukti. Beje imant anketą sesutė/daktarė ar kas ten tokia paklausė ar ne pirmą kartą, gavus teigiamą atsakymą pasakė, kad “paguldys anksčiau”. Užsipildžiau anketą, laukiu, klausau muziką. Po gero pusvalandžio tiesiog pabodo… miegojęs ne per daugiausiai, valgyt norisi, žodžiu žemiški dalykai – pasiekti namus, pasimaitinti ėmė labiau rūpėti, nei kilnūs poelgiai Užėjau pasitikslinti iki kada dirbs čia, Jonavoje (sms rašė iki 16.30). Patvirtino, kad 16.30 jau išvažiuos, bet jei grįžčiau ~15-15.30 bus OK.

Namie netrūko darbų ir reikalų, tad nė nepastebėjau kaip atėjo 15 val, tad greit susiruošęs šokau ant dviračio ir nulėkiau duoti kraujo. Ir… nieko neberadau! Tiksliau dar susitikau porą vaikinukų išnešančių paskutines dėžes reikmenų… Na blyn, aš suprantu, kad sėdi gal valandą kitą ir niekas neateina, tai ne kas, bet juk PASKELBTA ir dar pakartota, kad bus iki 16.30!! Tad toks atsainsu požiūris vėlgi užtraukė kažkokias slogias mintis apie kitą kraują renkančią įstaigą… Nes man, naiviam, atrodo, kad nesvarbu 1 ar 100, bet kažkas gali ateiti ir 15.30 ar 16 val dar duoti kraujo, nes matė info iki kada galima ir galbūt anksčiau niekaip negalėjo (darbo diena galų gale!)

Spėjau dar peršnekėti su vienu vaikinu, tas motyvuotas pasirodė, tai vėl pasiėmė el. pašto adresą Na žiūrėsim iš antro bandymo PADĖTI JIEMS kažkas išeis. Nes antraip – galutinai teks nusivilti ta sistema ir tomis kraujo donorų akcijomis, įstaigomis, beliks galvoti, kad VISOS tik skambiais lozungais naudojasi, o realybėje dirba absoliučiai atmestinai ir dėl… pinigų (KDC direktoriaus alga – 50000 lt?! kosmosas… sušaudyt tokius…), o ne žmonių, ligonių …

Juk blyn nereikia JOKIŲ IŠLAIDŲ, tik šiek tiek pastangų, nuovokos ir sugebėjimo disponuoti žmonėmis kurie nori padėti, jų galimybėmis – atsiųsti el. laišką bent savaitę prieš vykdomą akciją (o ne sms tą pačią dieną – juk žmogus gali būt išvykęs kur, keliauti ir pan.), naudotis socialiniais tinklais – paskelbti “event`ą” FaceBook`e, pvz. “Kraujo donorystės diena Jonavoje tada ir tada” tetruktų 5-10 min, o jau konkretūs aktyvistai, palaikantys reikalą, paplatintu jį savo draugams ir kitiems regione, nes pažįsta ir t.t.

O dabar visi “verkšliana”, kad kraujo mažai, kad mažai neatlygintinų donorų ir t.t. bet, iš mano “varpinės” žiūrint – nelabai ką daro, kad jų daugėtų Man kažkaip nelogiška absoliučiai ima atrodyti deklaratyvūs siekiai, skambūs žodžiai, bet siauras apsiribojimas tušinukų pasigaminimu ir dalinimu suknistų 40 lt tiems, kas ateina turbūt jų “pachmieliukui”… Ir matyt tik mano naiviai idealistiniame pasaulyje netūrėtų ir negalėtų egzistuoti išvis jokie UAB`ai šiuo klausimu, ar dar kažkokia KONKURENCIJA tarp kelių kraujo centrų (kaip man, paprastam žmogui, atsirinkti, kodėl gaišti, aiškintis, kapstytis ten po jų virtuvę, kas verslininkai, o kas tikrai tiesiogiai ligoninėms tiekia, renka savo operacinėms, jei tiesiog tenoriu ir galiu duoti kraujo…), turėtų būti VIENAS valstybinis kraujo centras su regioniniais padaliniais, viena apskaitos sistema, kažkoks registras aktyvo ir nepatingėjimas jiems pranešti, priminti, paprašyti patalkininkauti, galų gale kokia knygutė viena bendra apskaitos (kaip koks skiepų pasas), padedanti pačiam donorui atsiminti kada davė kraujo, nes dabar pvz. aš žalio supratimo neturiu kiek kartų ir kada jau kam daviau, kiek praėjo mėnėsių, galiu jau duoti ar ne, nes juk ir taip kiekvienam yra kuo kvaršinti galvas, ką atsiminti per dienas, o ne tokias smulkmenas.

Tinklaraštis man visad asocijavosi su fundamentais, t.y. dienoraštis + internetas. Tik tiek. Ir tie garsūs pamąstymai, turbūt visada pirmiausia skiriami sau, nes balsu išakyta (užrašyta) mintis įgauna naują prasmę ar kryptį, o neišsakytos mintys – bevertės. Toliau jau seka tiesiog dalinimasis tuo kuo tiki, kuo gyveni. Tai niekaip nesusiję nei su įvaizdžiu, nei su stiliumi, “elitu ar varguoliais” blogosferos

Mano atveju – džiugu, jei kažką kažkuo sudomini. Tikslas ne pristatyti save, pasakoti pikantiškas smulkmenas ar susikurti įvaizdį. Tuo klausimu, nors ir daug bendraujantis, bet aš tikras intravertas, man visad svarbiau niša, savotiška vienatvė, o ne minios klegesys, asmeninė ramybė, užtikrintinumas tuo ką darai, kuo tiki, o ne kitų nuomonė apie tai.

Tikslas taipogi nėra ir blog`o rašymas – jis tik priemonė. Tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių pasidomėtu kuo įvairesnėmis veiklomis, praplestų akiratį, savo “ribas”, savo “negaliu”, atrastų, kad gyvenimas – tai dovana, pasaulis ir Lietuva – labai įdomi ir graži vieta, kur galima nuveikti labai daug ko įdomaus, kol esi gyvas. Jei išvis gyvas

Tarkim iki dienos kai aš gimiau, pasaulyje visais laikais jau buvo gyvenę (tikėtina) 79,241,799,320 (~80 milijardų) žmonių! Mano gimimo momantu žemėje gyveno apie 4,577,193,414 žmonių, o kartu su manimi, tą pačia dieną gimė net 347,781 naujagimis Dar beveik 4 milijardai (3,973,662,767) spėjo gimti vėliau už mane…

Yra ten ir daugiau įdomių stat`ų. Pasibandykit patys

Heh… kai sekasi, tai sekasi Nors šiaip Pliusas.fm pati mylymiausia radijo stotis, bet dažniausiai neatkreipiu dėmesio į kokias akcijas ar konkursus, tiesiog nėra laiko ir dėmėsio, kurį galėčiau skirti dar ir tam. Tad visai atsitiktinai prieš porą savaičių akys užkliuvo už FaceBook`e paskelbto fotografijų konkurso “Mano fantastiškas pasaulis“.

Berods buvau tarnyboje, tad radau keliatą minučių brukštelėti laiškutį ir prisegti porą foto į temą. Foto atrinkti – kur kas sunkiau nei jas pasiųsti ) Pas mane tikrai daug įdomių kelionių, veiklų, nuotykių jau buvo, tad yra aibė foto kurios gerokai pranoksta standartinę masių kasdienybę ir puikiai atspindi būtent tokio konkurso temą – kad pasaulyje yra tiek daug nuostabių vietų, veiklų, reiškinių, įvykių, kad Gyvenimas yra Nuostabus!.. tad galėjau ir 50 nusiųsti, bet apsiribojau dvejomis, iš kurių vieną jie patys pasirinko ir publikavo

Tai akimirka iš šių metų kelionės į Alpes, užfiksuota jau leidžiantis po antro sėkmingo įkopimo į Monblaną, kai realiai prisėdau atokvėpiui ir grožėjausi supančiu pasauliu:

Ši foto iškart sulaukė nemažai dėmesio ir “patinka”, tad jei nuoširdžiai – iškart, giliai širdyje, tikėjausi laimėti Nes ten buvo dar keliatas gražių foto, bet tikrai iš įspūdingų vietų ar įvykių – ne tiek ir daug…

Prieš kelias dienas buvau prisimines, kad šiandien, penktadienį, išrinks nugalėtojus. O vat šiandien, per darbus ir reikalus pamiršau pasitikrint Ir tik vakare, pavėlavęs keliom valandom, prisiminiau užmesti akį ir aptikau savo foto tarp nugalėtojų!! Ir tikrai, nesvarbu ko tikėjausi ar nesitikėjau prieš tai, labai nuoširdžiai apsidžiaugiau ir nustebau

Dar smulkmenų nežinau, bet iš M-1 plius komentarų galima nuspėti ko tikėtis: “5-iems laimingiesiems paversime jas bilietais į JMJ show Kaune. Dar ne viskas, tiksliau, tai ir yra pagrindinis prizas – susitikimas su JARRE!” ir “penki bus įtraukti į sąrašą, kuris spalio 16 dieną Kaune įgis magiškų galių. Tie penki, į sąrašą galės įtraukti dar po vieną vardą.” 

Kiečiausia tai, kad dar ir draugas vienas įmetė vieną jo/mano foto (jis šoka nuo tilto / aš fotografavau ) ir irgi laimėjo Tad 2 iš 5 nugalėjusių foto – mano Beje ta ana foto jau antrame konkurse laimėjo

Ir tas draugas gerai pastebėjo – “numanau, kad yra žmonių, kurie nužudytų už galimybę susitikti su Jarre ”. Taip… kažkas gal netyčia laimėjo, o kažkam tai taip svarbu. Aš asmeniškai pagatavas spiegti iš džiaugsmo, o man tai retai būną Kad kojos nutirptu iš jaudulio… Man tai reiškia tikrai labai labai daug! Pvz. paauglystėje turėjau JMJ koncertų video kasetę kuri buvo žiūrėta sužiūrėta, trinat sutrinta 10x daugiau nei kokie “rembo”, kaip ir vienintelis kažkada senai senai įsigytas originalus muzikos CD, tuo metu kainavęs beprotiškus pinigus, buvo Mike Oldfield “Tubular bells”… Tad susitikimas su Tokiu žmogimi, savotiškai perrašiusiu muzikos istoriją, tai ne su kokiu suknistu Prezidentu pasimatyti – tie tai ateina ir išeina )

Ryt išskrendu į Maljorką, grįžęs dalyvauju naktiniame žygyje, o tiesiai iš jo – į Kauno areną, į JMJ koncertą!!!

Gyvenimėli… kada tu pablogėsi

51 m2 man vienam? Nzn, man atrodo ir 2 m2 pakaktų pagal mano poreikius Kaip juokauju jau kelias sav – neturėjau problemų, tai va, prisireikė įsigyti butą – bus ir problemų pakankamai

Iki išnaktų tvarkymasis, įrankiai, dulkių siurblys, pašluostės ir valikliai, skaičiavimai ir matavimai, senų baldų ardymas ir išmetimas, naujų užsakinėjimas, buitinės technikos rinkimasis po parduotuves ir kitos nesąmonės, be kurių bučiau lyg ir mielai visą gyvenimą apsiėjęs…

Na bet žingsnis žengtas, reikia tvarkytis. Arba viskas, arba nieko Tad iki realių įkurtuvių ir jaukumo sukūrimo, kad pats galėčiau jaustis “kaip namie”, manau dar koks mėnesiukas prabėgs, kaip nieko…

… tad atleiskit tie, kam pamiršiu ką pažadėjęs, vėluosiu kažką padaryti ir pan. – ir aš dabar turiu pasiteisinimą, kaip visi kiti anksčiau turėdavo visokių pasiteisinimų kažko nespėti, nedaryti, nekeliauti ir t.t.

Bene 10 metų naudojausi Pildyk be jokių sutarčių – jų nemėgstu iš principo. Už pokalbio minutes mokėjau imho kažkiek brangiau nei “abonentai”, bet išsimokėdavau, paprastai 50-60 lt/mėn užtekdavo per akis. Vienintelis trūkumas išankstinio mokėjimo paslaugos – neveikdavo kai kur užsienyje…

Nuo praeito spalio pasirašiau sutartį, na ir prasidėjo Pirma sąskaita ~90, antra ~180 ir t.t. ir pan. Jie gudručiai paslepia senas sąskaitas, tai nebesimato bendros suvestinės, o čia tik pastarųjų 6 mėn įmokos:

Daug daugiau kalbu? Ne atrodo… “Drožiu internetą ar pan?” – irgi ne, tam turiu dar atskirai ir namų, ir darbų ir dar mobilų internetą ir t.t. Tad sąskaitos gana pagrįstai ėmė atrodyti kažkokios “už orą”…

Būčiau nerašęs tokios smulkmės, bet labai kažkaip pastaruoju metu už ausų kliuvo tos jų reklamos:

“Mobiliojo ryšio vartotojai, perkėlę numerius į „Tele2“ tinklą, teigia gaunantys vidutiniškai 37 proc. mažesnes sąskaitas už ryšio paslaugas – tai atskleidė į „Tele2“ tinklą perėjusių privačių klientų nuomonių tyrimas, kurį šių metų gegužę atliko rinkos analizės ir tyrimų bendrovė „RAIT“.

Tyrimo metu 80,3 proc. vartotojų nurodė, kad jų sąskaitos už mobiliojo ryšio paslaugas sumažėjo. Iš jų penktadalis už ryšį ėmė mokėti iki 20 proc. mažiau, ketvirtadalis – nuo 20 iki 40 proc. mažiau, o trečdalis – iki 60 proc. mažiau nei ankstesniam operatoriui. Apibendrinus duomenis paaiškėjo, kad pasirinkę „Tele2“ vidutiniškai klientai sutaupo per 37 proc. ankstesnės sąskaitos dydžio.”

Šiandien sužinojau, kad į Jonavą atvykę rinkti kraujo iš Santariškių klinikų, speialiai pasitikslinau ar tai tiesioginė nauda tikrai ligoniams ir gavęs patvirtinimą sutikau duoti kraujo. Kraujas pas manę tikrai visad labai geras, esu sveikas ir prietarais nesivadovauju, tad galėčiau duoti ir dažniau, bei aktyviai kitus paagituoti, bet kaip jau minėjau, nuo to eilei metų atgrasė toks idėjos suvulguarinimas Kaune.

Be to, kad kraują parduoda, o ne renka realioms kokių Kauno klinikų reikmėms, dar užkliuvo ir pats požiūris į donorus. Tie kur ateina išgėrimams ar dar kam dasidurt litų sulyginami su tikrai nuoširdžiais žmonėmis. O juk tereiktų tiek nedaug – kokį lipduką padovanoti “Aš – neatlygintinas kraujo donoras”, puodeli ar kitą jaukų suvenyrą, simbolizuojantį žmogaus požiūrį, kad jam ne vis vien. Kažkodėl įsivaizdavau, kad vedama kokia apskaita ir davus tarkim kokį 20 kartų už dyką kraujo tau bent kas padėkos nuoširdžiai, suvenyra kokį įteiks. Kas dažnai būna daug svarbiau, būti įvertintam nematerialiai už gero darymą kitiems, nei gauti ten kažkiek litų ir pravalgyti bare per kartą…

Bendravimas su Santariškių specialistėmis tikrai paliko žymiai geresnį įspūdį ir vėl sugrąžino prie pakilios minties, kad atliekama reikalinga, svarbi pareiga. Maloniai pabendravom, papasakojo kas ir kaip, koks jų poreikis to kraujo, kiek va taip važinėdami būna nedaug surenka, kad kitą tenką pirkti iš visokių “perekūpų”, nes operacijos, traumos juk kas dieną, o bent apie ką ką Lietuvoje, tai apie Santariškių medikų profesionalumą ir bene kasdien daromus mažus stebuklus teko girdieti visiems, tad malonu ir padėti nors lašeliu kraujo jiems. Ir net neįsivaizduoju kaip gali kilti mintis už tai gauti pinigus. Juk ir taip ten ta visa paėmimo procedūra kelis šimtus kainuoja, o man ar Jums kraujo davimas tik į naudą – jis bus visapusiškai ištirtas, kas gali padėti anksčiau diagnozuoti kokius užkrėtimus, o organizmas realiai nė nepajunta jokio skirtumo, gal net sako pagerėjimas būną “nuleidus” seno kraujo ir pasigaminus naujo

Kitas dalykas – vis dar truputį per mažai info apie tokias akcijas. Didmiesčiuose kažkaip juos surengia dideliuose prekybos centruose, per masines šventes ir pan. O įdomu kiek žmonių Jonavoje išvis žinojo, kad bus renkamas kraujas? Jiems, norint geresnių rezultatų, pirmiausia reiktų daugiau dėmesio skirti info sklaidai. Tam neužtenka susikurti interneto puslapio ir pakabinti kur poliklinikoje (į kurią turbut ir einą tik tie, kas vsi tiek kraujo neduos. Jauni, aktyvūs žmonės daugmaž naudojasi privačių klinikų paslaugomis) A4 skelbimą prieš savaitę… Visuose miestuose yra aktyvių žmonių, organizacijų kurias tinkamai sumotyvavus galima pritraukt dešimtis donoro. O dabar gaunasi kol kas taip, kad vos ne patys turi ieškoti. Sorry, bet tai ne išeitis – visi per dienas turi savų darbų, reikalų ir kuo kvaršinti galvą, o ne prisiminti ir paskambinti kam duotu tel. nr. ir paklausti, kada planuoja atvažiuoti į tarkim Jonavą imti kraujo… Turėtų kokią aktyvių donorų el. pašto adresų duomenų bazę, atsiųstų info pranešimą prieš dvi savaites, tai būtų galima atsižymėti kalendoriuje ir kitus dar paraginti, masiškiau su kokio klubo ar organizacijos bendraminčiais sudalyvauti akcijoje!

Up to you…

Tai vat bent šiandien pagaliau ekspromtu susiradau ir įsigijau pusėtiną dviratuką Cube Acid, 2010 metų laidos, svariai papildysiantį aktyvaus laisvalaikio įrangos asortimentą. Charakteristikos nėra kąžkoks stebuklas, bet ir nekainuoja 5000 ar bent 2500 lt, po kiek “eina” padorūs dviračiai. Nusprendžiau geriau šitą pigesnį, už 1300 lt, ir pasiorganizuoti priedo dar vieną kirbantį “reikaliuką” įgyvendinti artimiausiu metu – kajaką į Outdoor kolekciją priimti

Esminis privalumas – 22 colių rėmas, ne taip ir dažnai pasitaikantis tarp tokios klasės ir kainos parduodamų dviračių, kas man, 193 ūgio labai aktualu Ir šiaip viskas gana neblogai, imi ir važiuoji, tik dar visokiais aksesuarais reiks apkarstyt per artimaiusias dienas, kaip rem. komplektas, žibintuvėliai ir pan.

Frame: Alu Lite AMF 7005 RFR-Geometry
Fork: Rock Shox Dart 3 100mm, PopLoc
Headset: FSA No.10 semi-Integrated
Stem: FSA OS190 Oversized
Handlebars: FSA XC300 Lowriser Oversized
Rear Derailleur: Shimano Deore XT RD-M772 Shadow
Front Derailleur: Shimano Deore FD-M590, Top Swing 34,9mm
Shifters: Shimano Deore SL-M590 Rapidfire-Plus, 9-speed
Brakes: Hayes Stroker Ryde hydr. Discbrake (160/160mm)
Chainset: Shimano FC-M442 44x32x22, 175mm, Shimano BB-UN26
Cassette: Shimano CS-HG50 11-32, 9-speed
Chain: Shimano CN-HG53 108 links
Rims: RFR ZX24
Hubs: Shimano Disc HB-M475, Shimano Disc FH-M475
Spokes: Mach1 18/0 Stainless 2.0
Tyres: Schwalbe Smart Sam 2.1, Schwalbe Smart Sam 2.1
Weight 12,70kg

Tai FlightRadar24.com – realaus laiko skrydžių stebėjimo sistema. Visai įdomu pamatyti kokie lėktuvai tarkim šiuo metu atskrenda į Lietuvos oro uostus, išskrenda iš jų ar tiesiog kerta Lietuvos oro erdvę savais tikslais kažkur toliau

Sekanti sistema FlightDiary.net teikia realią naudą Jau senokai buvau matęs kitus naudojant kažkokias online sistemas savo skrydžių “apskaitai”, bet primiršau pavadinimus / neradau kai ieškojau nieko sudominusio, tad kuriam laikui atidėjau. O patekęs į šią “skrydžių dienoraščio” paslaugą teikiačią sistemą iškart užsikabinau ir dabar jau porą valandų bandau atkuisti prisiminimų kloduose bubusius skrydžius ir juos susipildyti Juk visai įdomu peržiūrėti sumine nuskristo kilometražo statistiką, o po 10 ar 20 metų ne taip paprasta bus apskritai atrinkti kur ir kada buvęs per tiek kelionių