Dainius Pilypas | Anno 1982

Prieš šiek tiek daugiau nei pusmetį rašiau apie atnaujintą kraujo davimą. Tuomet publikacijoje prisiminiau, kad dar seniau porą kartų buvau neatlygintinai davęs kraujo Kaune, Kraujo donorystės centre, paaiškėjus, kad tai… UAB`as, tsakant šiek tiek pasibaisėjau tuo, kad iš žmonių geros valios daroma komercija :/ Toliau pasidžiaugiau, kad pataikiau į donorų dieną, kuomet rinkosi sau kraują tiesiogiai Santariškių klinikų Kraujo centras, su kurio personalu bendravimas vėl nuteikė gerokai pozityviau tuo klausimu (duoti kraujo ir paraginti kitus) – apsikeitėme kontaktais, pasiūliau pagalbą info sklaida ir kitų donorų motyvavimu per daugelį sau prieinamų kanalų ir organizacijų, teprašiau vieno – brukštelti el. laišką iš anksto, prieš kokią savaitę, kai bus numatę rinkti kraują Jonavoje. Po kurio laiko dar papildomai parašiau jiems el. paštu, išdėsčiau pasvarstymų ir pasiūlymų kaip galėčiau prisidėti, paplatinti info… Ir… NIEKO. Niekas net nesiteikė atsakyti į laišką…

Vėliau žiemą gavau SMS su pranešimu, kad vėl Jonavoje kviečia donorus, bet tada pagalvojau, kad dar pusmetis nepraėjęs (užsifiksavę man kažkodėl tas terminas, kad negalima duoti dažniau ), todėl nereagavau niekaip. Bet bent jau į kažkokią duomenų bazę įtraukė ir atsiunčia sms… nors tiek.

Tokį patį SMS gavau ir šyrit, kuriame nurodyta kraujo ėmimo vieta pasitaikė bene pakeliui iš tarnybos (po budėjimo) į namus, tad nutariau nueiti atsikratyti šiek tiek kraujo kūnelių ir dar kartą perkalbėti dėl man nesuvokiamų jų nenoro / nesugebėjimo naudotis siūloma pagalba, darytis reklamą. Pagalvojau, kad jei vėl nesureguos, tuomet jau aš nebereaguosių į sms pakvietimus…

Kadangi kraujo rinkimas vyko vienos iš mokyklų patalpose, tai pataikiau į didelį jaunimo šurmulį. Nežinau, ten jiems “liepė” ar jie ten dėl pinigų, bet buvo didoka eilė jaunimėlio laukiančio duoti kraują Na kagis, pasiprašiau bent anketos užsipildymui ir pradėjau laukti. Beje imant anketą sesutė/daktarė ar kas ten tokia paklausė ar ne pirmą kartą, gavus teigiamą atsakymą pasakė, kad “paguldys anksčiau”. Užsipildžiau anketą, laukiu, klausau muziką. Po gero pusvalandžio tiesiog pabodo… miegojęs ne per daugiausiai, valgyt norisi, žodžiu žemiški dalykai – pasiekti namus, pasimaitinti ėmė labiau rūpėti, nei kilnūs poelgiai Užėjau pasitikslinti iki kada dirbs čia, Jonavoje (sms rašė iki 16.30). Patvirtino, kad 16.30 jau išvažiuos, bet jei grįžčiau ~15-15.30 bus OK.

Namie netrūko darbų ir reikalų, tad nė nepastebėjau kaip atėjo 15 val, tad greit susiruošęs šokau ant dviračio ir nulėkiau duoti kraujo. Ir… nieko neberadau! Tiksliau dar susitikau porą vaikinukų išnešančių paskutines dėžes reikmenų… Na blyn, aš suprantu, kad sėdi gal valandą kitą ir niekas neateina, tai ne kas, bet juk PASKELBTA ir dar pakartota, kad bus iki 16.30!! Tad toks atsainsu požiūris vėlgi užtraukė kažkokias slogias mintis apie kitą kraują renkančią įstaigą… Nes man, naiviam, atrodo, kad nesvarbu 1 ar 100, bet kažkas gali ateiti ir 15.30 ar 16 val dar duoti kraujo, nes matė info iki kada galima ir galbūt anksčiau niekaip negalėjo (darbo diena galų gale!)

Spėjau dar peršnekėti su vienu vaikinu, tas motyvuotas pasirodė, tai vėl pasiėmė el. pašto adresą Na žiūrėsim iš antro bandymo PADĖTI JIEMS kažkas išeis. Nes antraip – galutinai teks nusivilti ta sistema ir tomis kraujo donorų akcijomis, įstaigomis, beliks galvoti, kad VISOS tik skambiais lozungais naudojasi, o realybėje dirba absoliučiai atmestinai ir dėl… pinigų (KDC direktoriaus alga – 50000 lt?! kosmosas… sušaudyt tokius…), o ne žmonių, ligonių …

Juk blyn nereikia JOKIŲ IŠLAIDŲ, tik šiek tiek pastangų, nuovokos ir sugebėjimo disponuoti žmonėmis kurie nori padėti, jų galimybėmis – atsiųsti el. laišką bent savaitę prieš vykdomą akciją (o ne sms tą pačią dieną – juk žmogus gali būt išvykęs kur, keliauti ir pan.), naudotis socialiniais tinklais – paskelbti “event`ą” FaceBook`e, pvz. “Kraujo donorystės diena Jonavoje tada ir tada” tetruktų 5-10 min, o jau konkretūs aktyvistai, palaikantys reikalą, paplatintu jį savo draugams ir kitiems regione, nes pažįsta ir t.t.

O dabar visi “verkšliana”, kad kraujo mažai, kad mažai neatlygintinų donorų ir t.t. bet, iš mano “varpinės” žiūrint – nelabai ką daro, kad jų daugėtų Man kažkaip nelogiška absoliučiai ima atrodyti deklaratyvūs siekiai, skambūs žodžiai, bet siauras apsiribojimas tušinukų pasigaminimu ir dalinimu suknistų 40 lt tiems, kas ateina turbūt jų “pachmieliukui”… Ir matyt tik mano naiviai idealistiniame pasaulyje netūrėtų ir negalėtų egzistuoti išvis jokie UAB`ai šiuo klausimu, ar dar kažkokia KONKURENCIJA tarp kelių kraujo centrų (kaip man, paprastam žmogui, atsirinkti, kodėl gaišti, aiškintis, kapstytis ten po jų virtuvę, kas verslininkai, o kas tikrai tiesiogiai ligoninėms tiekia, renka savo operacinėms, jei tiesiog tenoriu ir galiu duoti kraujo…), turėtų būti VIENAS valstybinis kraujo centras su regioniniais padaliniais, viena apskaitos sistema, kažkoks registras aktyvo ir nepatingėjimas jiems pranešti, priminti, paprašyti patalkininkauti, galų gale kokia knygutė viena bendra apskaitos (kaip koks skiepų pasas), padedanti pačiam donorui atsiminti kada davė kraujo, nes dabar pvz. aš žalio supratimo neturiu kiek kartų ir kada jau kam daviau, kiek praėjo mėnėsių, galiu jau duoti ar ne, nes juk ir taip kiekvienam yra kuo kvaršinti galvas, ką atsiminti per dienas, o ne tokias smulkmenas.

Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys, Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 2

Dėkui už šiltą paminėjimą Laimės Kūdikiui, bet aš, turbūt iš principo, nedalyvauju blogosferos gyvenime kaip socializacijoje, tad jei nuoširdžiai – išvis dzin kažkokie konkursai, matavimaisi, VIP`u konferencijos ir t.t.

Tinklaraštis man visad asocijavosi su fundamentais, t.y. dienoraštis + internetas. Tik tiek. Ir tie garsūs pamąstymai, turbūt visada pirmiausia skiriami sau, nes balsu išakyta (užrašyta) mintis įgauna naują prasmę ar kryptį, o neišsakytos mintys – bevertės. Toliau jau seka tiesiog dalinimasis tuo kuo tiki, kuo gyveni. Tai niekaip nesusiję nei su įvaizdžiu, nei su stiliumi, “elitu ar varguoliais” blogosferos

Mano atveju – džiugu, jei kažką kažkuo sudomini. Tikslas ne pristatyti save, pasakoti pikantiškas smulkmenas ar susikurti įvaizdį. Tuo klausimu, nors ir daug bendraujantis, bet aš tikras intravertas, man visad svarbiau niša, savotiška vienatvė, o ne minios klegesys, asmeninė ramybė, užtikrintinumas tuo ką darai, kuo tiki, o ne kitų nuomonė apie tai.

Tikslas taipogi nėra ir blog`o rašymas – jis tik priemonė. Tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių pasidomėtu kuo įvairesnėmis veiklomis, praplestų akiratį, savo “ribas”, savo “negaliu”, atrastų, kad gyvenimas – tai dovana, pasaulis ir Lietuva – labai įdomi ir graži vieta, kur galima nuveikti labai daug ko įdomaus, kol esi gyvas. Jei išvis gyvas

Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 1

Šiandien tarp naujienų radau įdomią nuorodą į Jungtinių tautų puslapį 7billionandme.org/you/ kur įvedus savo gimimo datą ir dar keletą duomenų pateikiami įdomūs skaičiai

Tarkim iki dienos kai aš gimiau, pasaulyje visais laikais jau buvo gyvenę (tikėtina) 79,241,799,320 (~80 milijardų) žmonių! Mano gimimo momantu žemėje gyveno apie 4,577,193,414 žmonių, o kartu su manimi, tą pačia dieną gimė net 347,781 naujagimis Dar beveik 4 milijardai (3,973,662,767) spėjo gimti vėliau už mane…

Yra ten ir daugiau įdomių stat`ų. Pasibandykit patys

Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 0

Heh… kai sekasi, tai sekasi Nors šiaip Pliusas.fm pati mylymiausia radijo stotis, bet dažniausiai neatkreipiu dėmesio į kokias akcijas ar konkursus, tiesiog nėra laiko ir dėmėsio, kurį galėčiau skirti dar ir tam. Tad visai atsitiktinai prieš porą savaičių akys užkliuvo už FaceBook`e paskelbto fotografijų konkurso “Mano fantastiškas pasaulis“.

Berods buvau tarnyboje, tad radau keliatą minučių brukštelėti laiškutį ir prisegti porą foto į temą. Foto atrinkti – kur kas sunkiau nei jas pasiųsti ) Pas mane tikrai daug įdomių kelionių, veiklų, nuotykių jau buvo, tad yra aibė foto kurios gerokai pranoksta standartinę masių kasdienybę ir puikiai atspindi būtent tokio konkurso temą – kad pasaulyje yra tiek daug nuostabių vietų, veiklų, reiškinių, įvykių, kad Gyvenimas yra Nuostabus!.. tad galėjau ir 50 nusiųsti, bet apsiribojau dvejomis, iš kurių vieną jie patys pasirinko ir publikavo

Tai akimirka iš šių metų kelionės į Alpes, užfiksuota jau leidžiantis po antro sėkmingo įkopimo į Monblaną, kai realiai prisėdau atokvėpiui ir grožėjausi supančiu pasauliu:

Ši foto iškart sulaukė nemažai dėmesio ir “patinka”, tad jei nuoširdžiai – iškart, giliai širdyje, tikėjausi laimėti Nes ten buvo dar keliatas gražių foto, bet tikrai iš įspūdingų vietų ar įvykių – ne tiek ir daug…

Prieš kelias dienas buvau prisimines, kad šiandien, penktadienį, išrinks nugalėtojus. O vat šiandien, per darbus ir reikalus pamiršau pasitikrint Ir tik vakare, pavėlavęs keliom valandom, prisiminiau užmesti akį ir aptikau savo foto tarp nugalėtojų!! Ir tikrai, nesvarbu ko tikėjausi ar nesitikėjau prieš tai, labai nuoširdžiai apsidžiaugiau ir nustebau

Dar smulkmenų nežinau, bet iš M-1 plius komentarų galima nuspėti ko tikėtis: “5-iems laimingiesiems paversime jas bilietais į JMJ show Kaune. Dar ne viskas, tiksliau, tai ir yra pagrindinis prizas – susitikimas su JARRE!” ir “penki bus įtraukti į sąrašą, kuris spalio 16 dieną Kaune įgis magiškų galių. Tie penki, į sąrašą galės įtraukti dar po vieną vardą.” 

Kiečiausia tai, kad dar ir draugas vienas įmetė vieną jo/mano foto (jis šoka nuo tilto / aš fotografavau ) ir irgi laimėjo Tad 2 iš 5 nugalėjusių foto – mano Beje ta ana foto jau antrame konkurse laimėjo

Ir tas draugas gerai pastebėjo – “numanau, kad yra žmonių, kurie nužudytų už galimybę susitikti su Jarre ”. Taip… kažkas gal netyčia laimėjo, o kažkam tai taip svarbu. Aš asmeniškai pagatavas spiegti iš džiaugsmo, o man tai retai būną Kad kojos nutirptu iš jaudulio… Man tai reiškia tikrai labai labai daug! Pvz. paauglystėje turėjau JMJ koncertų video kasetę kuri buvo žiūrėta sužiūrėta, trinat sutrinta 10x daugiau nei kokie “rembo”, kaip ir vienintelis kažkada senai senai įsigytas originalus muzikos CD, tuo metu kainavęs beprotiškus pinigus, buvo Mike Oldfield “Tubular bells”… Tad susitikimas su Tokiu žmogimi, savotiškai perrašiusiu muzikos istoriją, tai ne su kokiu suknistu Prezidentu pasimatyti – tie tai ateina ir išeina )

Ryt išskrendu į Maljorką, grįžęs dalyvauju naktiniame žygyje, o tiesiai iš jo – į Kauno areną, į JMJ koncertą!!!

Gyvenimėli… kada tu pablogėsi

Alpinizmas, laipiojimas, darbas aukštyje, Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys, Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Muzika, audio klipai, dainų žodžiai    Komentarų: 3

Mėnesio ieškojimo, domėjimosi, popierizmo tvarkymosi maratonas jau turi pagaliau kažkokį baigtinį tašką – dar pats nelabai suvokiu kam man to reikia, bet prieš 12 val tapau… buto savininku… )

51 m2 man vienam? Nzn, man atrodo ir 2 m2 pakaktų pagal mano poreikius Kaip juokauju jau kelias sav – neturėjau problemų, tai va, prisireikė įsigyti butą – bus ir problemų pakankamai

Iki išnaktų tvarkymasis, įrankiai, dulkių siurblys, pašluostės ir valikliai, skaičiavimai ir matavimai, senų baldų ardymas ir išmetimas, naujų užsakinėjimas, buitinės technikos rinkimasis po parduotuves ir kitos nesąmonės, be kurių bučiau lyg ir mielai visą gyvenimą apsiėjęs…

Na bet žingsnis žengtas, reikia tvarkytis. Arba viskas, arba nieko Tad iki realių įkurtuvių ir jaukumo sukūrimo, kad pats galėčiau jaustis “kaip namie”, manau dar koks mėnesiukas prabėgs, kaip nieko…

… tad atleiskit tie, kam pamiršiu ką pažadėjęs, vėluosiu kažką padaryti ir pan. – ir aš dabar turiu pasiteisinimą, kaip visi kiti anksčiau turėdavo visokių pasiteisinimų kažko nespėti, nedaryti, nekeliauti ir t.t.

Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 5

Čia nei reklama nei anti reklama, tiesiog faktai. O išvadas kiekvienas pasidaro sau kokias tik nori

Bene 10 metų naudojausi Pildyk be jokių sutarčių – jų nemėgstu iš principo. Už pokalbio minutes mokėjau imho kažkiek brangiau nei “abonentai”, bet išsimokėdavau, paprastai 50-60 lt/mėn užtekdavo per akis. Vienintelis trūkumas išankstinio mokėjimo paslaugos – neveikdavo kai kur užsienyje…

Nuo praeito spalio pasirašiau sutartį, na ir prasidėjo Pirma sąskaita ~90, antra ~180 ir t.t. ir pan. Jie gudručiai paslepia senas sąskaitas, tai nebesimato bendros suvestinės, o čia tik pastarųjų 6 mėn įmokos:

Daug daugiau kalbu? Ne atrodo… “Drožiu internetą ar pan?” – irgi ne, tam turiu dar atskirai ir namų, ir darbų ir dar mobilų internetą ir t.t. Tad sąskaitos gana pagrįstai ėmė atrodyti kažkokios “už orą”…

Būčiau nerašęs tokios smulkmės, bet labai kažkaip pastaruoju metu už ausų kliuvo tos jų reklamos:

“Mobiliojo ryšio vartotojai, perkėlę numerius į „Tele2“ tinklą, teigia gaunantys vidutiniškai 37 proc. mažesnes sąskaitas už ryšio paslaugas – tai atskleidė į „Tele2“ tinklą perėjusių privačių klientų nuomonių tyrimas, kurį šių metų gegužę atliko rinkos analizės ir tyrimų bendrovė „RAIT“.

Tyrimo metu 80,3 proc. vartotojų nurodė, kad jų sąskaitos už mobiliojo ryšio paslaugas sumažėjo. Iš jų penktadalis už ryšį ėmė mokėti iki 20 proc. mažiau, ketvirtadalis – nuo 20 iki 40 proc. mažiau, o trečdalis – iki 60 proc. mažiau nei ankstesniam operatoriui. Apibendrinus duomenis paaiškėjo, kad pasirinkę „Tele2“ vidutiniškai klientai sutaupo per 37 proc. ankstesnės sąskaitos dydžio.”

Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 6