Dainius Pilypas | Anno 1982

Tikrai viena gražiausių vieno geriausių TV kanalų reklama. Ever

Muzika, audio klipai, dainų žodžiai    Komentarų: 3

Grįžus iš kelionės laukė pašto dėžutė užversta puikiais prenumeruojamais žurnalais, tokiais kaip National Geographic Lietuva (su puikiais straipsniais apie bioniką ir kt.),  ”Valstybė” su paprastai be išimties visais įdomiais straipsniais, bet šį kartą būtent norėčiau atkreipti dėmesį į vieną publikaciją, apie dar vieną Mariaus Jovaišos puikią iniciatyvą “Lietuva – Baltijos širdis”

Pristatęs iki šiol turbūt geriausią iniciatyvą reprezentuojančią Lietuvą – puikių fotografijų albumą “Neregėta Lietuva“, Marius Jovaiša nesustoja ir pasiūlo neformalų, bet tikrai geresnį Lietuvos reprezentacinį ženklą ir šūkį, nei iki šiol buvusios iniciatyvos, iššvaisčiusios milijonus ir taip nieko doro nepasiekusios

Daug argumentų už šią iniciatyvą galima rasti minėtame žurnalo straipsnyje ir jų pačių tinklapyje. Stiprių ir protingų argumentų. Dabar tiems argumentams tereikia visuomenės paramos ir tiesiog naudojimosi tuo ženklu, taip jį populiarinant. Aš už, nes jis 10x gražesnis, logiškesnis ir patrauklesnis už dabar patvirtinta ir naudojamą. Arba ir vėl jei bus biurokratiniai konkursai naujam ženklui, naujai įvaizdžio strategijai formuoti – tai tebus valdiškų pinigų žarstymas į suinteresuotas kišenes o ne realus rūpestis savo Tėvynės įvaizdžiu

Beje tai tik antras ženklas kuris man tikrai patinka ir mano kuklia nuomone tinka reprezentuoti Lietuvą. Pirmasis buvo:

Tai žaismingas ir veržlus ženklas, kokia ir Lietuva buvo 2008 metais Tačiau protingesni ir šiaip matyt suinteresuoti, nubalsavo už kitus ženklus. Niekas neįsiklauso tautos balso, o tik “menininkų” su jų, būna, liguistais ir ne visiems suvokiamais spalviniais ir geometriniais sprendimais Nors toks ženklas turėtų būti visiems suprantamas, visų mylimas ir naudojamas… Ech, čia Lietuva. Čia dažnai ir daug kas kitaip nei visur, prasilenkia su logika ir blaiviu protu

Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 0

Po šuolių nuo Peračica tilto Slovėnijoje, gruodžio 26 dienos popietę tęsėme savo kelionę link Kroatijos. Vėlgi ne be nuotykių – važiuojant autostrada link Liublijanos pamatėme neregėta dalyką – civilinis automobilis pradėjo blokuoti kelią, o jo galiniame lange švieslentėje bėgo raidės “Follow me… stop… police…” 8)

Sustojus iš mašinos išlipo keli džinsais ir civilinėm striukėm (beje – “North face” ) vilkintys vyrukai su ant kaklų tabaluojančiais pareigūnų žetonais. Iš filmų žinome, kad tokie “ima” narkotikų prekeivius ir pan., tad realiai tapo įdomu, kas čia bus – sulaikys dėl šuolių nuo tilto ar kas. O pasirodo viskas elementariau – ten pas juos tokie “secret service” tiesiog tikrina užsienietiškus automobilius, žmonių dokumentus Pažiūrėjo, paklausė šio to ir paleido

Toliau be ypatingų nuotykių pasiekėme Kroatiją, bet neturėjome įsimetę smulkių vietos žemėlapių į GPS navigatorių, tad šiek teik paklaidžiojom, kol pagaliau pasiekėme Pazin miestą ir iš jo jau pasiskambinom mūsų laukiantiems kolegoms, kad pasiimtų pamestinkus

Ir štai mes pagaliau Karojba kaimelyje, kur pasitikę kroatijos ropejumper`iai apgyvendino patogiame bute su palėpe, kur visi tilpome įsikurti, ir pakvietė į “ice breaking” party savo namuose, kur susipažinom, prisiragavom skanios medicos ir prisibendravom iki išnaktų

Sekantį, gruodžio 27 d. rytą susimetėme įrangą į autobusiuką ir patraukėme į už 15 km esantį rajono centrą Pazin. Kadangi vietine jumper`ių komanda taip pat ir speleologų klubas, ir savanoriai (neapmokami) kalnų gelbėtojai, dažnai naudojantys Pazinska jama pėsčiųjų tiltą treniruotėms, tai be jokių problemų užvažiavome ant jo tiesiog su automobiliais ir patogiai įrenginėjome sistemą

Pats tiltas – arkinis viadukas per upelio išgriaužtą gilų (55 m) slėnį su labai gražiu uolų ir miesto vaizdu aplink ir puikiomis sąlygomis įrengti šuolių sistemai, tad ilgai netrukę ją pakabinome ir pradėjome šuolius

Įrengėme savo sistemos variantą su ~30 m free fall`o, kuris visiems labai patiko, tad ne tik patys džiaugėmės nauju objektu ir kryčiais virš smaragdiniai žalsvo vandens, bet ir kroatų speleologų ir šiaip draugų prisirinko daug, tad šuoliai vyko non stop iki kol pradėjo temti Sumoje apie 20 šuolių padarėme kartu su kroatais – visų foto ir video nesudėsi, neišrodysi, tad tiesiog palaukit kada filmuką sumontuosim O kol kas šiaip keli still kadrai ir… 66% is done

Super diena, super žmonės. Labai susidraugaujam su kroatais – tokių gyvenimą mylinčių, besišypsančių ir gyvenimo džiaugsmu besidalinančių žmonių dažnai paieškoti reikia, o čia tiek daug vienoje vietoje

Vakare po šuolių visi drauge vakarieniavome ir bendravome picerijoje, o dar vėliau nuvažiavome apžiūrėti žymaus Motovun miesto ir pilies.

O sekančią dieną tiesiog apvažiavome Istros regioną – stabtelėjome apžiūrėti svajonių šuolių objektą – Limska draga viaduką, apleistą senovinį Dvigrado miestą, Pulos ir Labino miestus, 365 metrų auksčio termofikacinės elektrinės kaminą, nuo kurio šoko italas base`ris ir t.t. Žodžiu, šauniai praleidom dieną, daug pamatėm, daug sužinojom, visko neaprašysi. Vėliau bus daugiau foto įdėta į PicasaWeb galeriją, kas norėsit – pažiūrėsit

Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Šuoliai su virve - "RopeJumping"    Komentarų: 0

Po kelių mėnesių planavimo, derinimo ir pasirengimo, 2009 m. gruodžio 24 d. RJ asociacijos nariai ir lydintys asmenys pakilo nuo ankstyvų kūčių stalo pas savo artimuosius, susirinko į paskirtą vietą, susikrovė šuolių ir stovyklavimo įrangą bei gerą nuotaiką į išnuomotą erdvų autobusiuką ir pasuko Kroatijos link

Stabtelėjus viduryje Lenkijos paminėti Kalėdų, pavakarieniavome ir apsikeitėme smulkiomis draugiškumo dovanėlėmis. Nuotaika puiki, tad kelionė neprailgs. Toliau kelias be ypatingų nuotykių driekėsi per Čekiją, Austriją ir Slovėniją.

Sekančios dienos apypietę pasiekėme pirmąjį kelionės tikslą – 72 m aukščio Peračica tiltą. Tik atvykus paaiškėjo, kad čia įsibėgėję rekonstrukcijos darbai – viskas aptverta, remontuojama. O nusileidus po tiltu mus pasitiko dar geresnė naujiena – darbininkų iškloti mediniai takai po visa tilto konstrukcija. Tai mums sutaupys daug laiko ir suteiks patogumo bei saugumo vaikštant konstrukcija, įrenginėjant sistemą Apsižiūrėjome viską ir kadangi jau traukė į vakarą, o ir paros kelionės nuovargis darė savo, nutarėme įrengti kažkur netoliese stovyklą, pernakvoti ir anksti ryte pradėti pasirengimo šuoliams darbus.

Atsikėlę ~ 5.30 ryto, papusryčiavę ir susitvarkę stovyklavietę, tamsoje patraukėme į objektą. Ryto ramuma, tylios kalbos ir užtikrinti veiksmai – žavu žiūrėti į pasirengimo darbus, kai visi be bereikalingų kalbų žino ką ir kaip daryti, ryžtingai ruošiasi tikslo įgyvendinimui.

Dviese buvome tilto kolonų papėdėje, kai sulaukėme pirmo dėmesio – atsiradęs kažkoks sargas pradėjo kažką bumbėti “nain nain police police…” ar pan. Mhm, taip… Dar tik pradėjom įrenginėti sistemą, o jau menki neskalndumai To buvo galima tikėtis – aplink daug brangios technikos, įrangos, o mes vis tik kaip ir ne visai legaliai aptvertame objekte, bet nesitikėjome taip greitai… Aš jam parodžiau OK tipo viskas, pabandžiau pakalbėti angliškai ir rusiškai, papasakoti, kad mes esam tiesiog climber`iai ir šiek tiek treniruojamės prieš uolas… bet panašu, kad jam mažai įdomu buvo – paėmė ir paskambino, turbūt policijai. Pasitarėm per racijas apie padėtį su viršuje dirbančiais – buvo nutarta tęsti darbus iki kol policija susems

Toliau tęsėme darbus ir sistemos įrengimas gerokai pasistūmėjo į priekį kai apačioje tikrai pamatėme policijos patrulinį automobilį… Mes lyg niekur nieko tęsiam darbus Iš mašinos išlipo pareigūnas, užsirūkė, vaikšto, žiūri… Mes jį matom tad greičiausia ir mus mato, nesislapstom juk, bet nei moja, nei šaukia ką. Po kokių 10 min išvažiavo atgal ant kalvos ir po kiek laiko pamatėme, kad sukiojasi prie mūsų palikto autobusiuko. Tada atėjo prie tilto konstrukcijos pradžios, stebi mus, kalbasi telefonu, bet mums nieko nesako, nors atstumas nebėra didelis. Juokaujam, kad kviečia “Arą” – tuoj mus jams vyrai juodais drabužiais ir… toliau tęsiame darbus

Dar po kurio laiko atvažiavo kažkokios saugos firmos, matyt, atsakingos už objektą, ekipažas. Išlipęs vyrukas apėjo, apžiūrėjo vartų spynas, konteinerius, ekskavatorius, pažiūrėjo į mus ir… išvažiavo O tuo tarpu mes jau pasiruošėme pirmajam šuoliui.

Kadangi sulaukėme sąlyginai daug policijos ir apsaugos dėmesio, kaip niekad iki šiol, bet jis tęsėsi jau gana ilgai be aiškaus progreso – išvys mus iš čia ar ne, suims ar ne, baigsim šią dieną sėkmingais šuoliais ar areštinėje?? – tad savotiškai pripratome ir mažai bekreipėme dėmesį Na, stebi tegul stebi, o kaip bus toliau tada ir pamatysime, spręsime. O dabar reikia daryti tai ko čia atvažiavome – šokti!

Visą naktį ir paryčiui lijo, buvo gana ūkanota, o dabar lyg tyčia išsigiedrijo ir sušvito saulė. Pirmasis šuoliui pasirengė “bandomasis maišas” a.k.a. Pranskė 3… 2… 1… einaaaaa!! Gražus šuoliukas, graži foto. Sistema veikia, galima dar ilginti ir šokinėti. Voohoo

Toliau sekė dar 7 šuoliai, tame tarpe 1 pirmasis. Nieko sau objektas pirmašuolei

Eigoje atsirado namo, stovinčio tilto kolonų papėdėje, savininkas, kurio paliktas sargas iškvietė tas tarnybas Su juo pabendravus pasirodė labai malonus žmogus, aktyviai domėjosi mūsų veikla, skambino žmonai ir pasakojo “nepatikėsi, jie šokinėja nuo to tilto šalia mūsų” ir t.t.

Bešokinėjant ir ilgai ilgai lipant atgal į kalną prabėgo beveik visa diena ir pagal kelionės planą atėjo laikas nusiimti sistemą ir judėti pas laukiančius kroatijos šuolininkus.

Tikrai įspūdingas objektas ir geri šuoliai. Tik gaila, kad daugiau čia nebešokinėsime… ne… Slovėnijos valdžia mūsų nedeportavo tiesiog objektas yra remontuojamas – visa apačia bus užbetonuota ir konstrukcija paversta į uždarą tunelį, kolonos užrakintos, viskas aptverta ir stebima vaizdo kameromis…

Na svarbu, kad laiku spėjome ir sėkmingai pašokinėjome dabar 33% kelionės tikslų jau pasiekta

To be continued…

Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Šuoliai su virve - "RopeJumping"    Komentarų: 3