Dainius Pilypas | Anno 1982

Paprastai nesivarginu rašyti apie tokius dalykus… Dažniausia net nesivarginu galvoti, nes gyvenimas man gražus ir pilnas įdomių dalykų net be domėjimosi visokiomis nesąmonėm kaip šou verslas, “žvaigždės” ar tuo labiau kažkokių gėjų gyvenimai…

Tačiau sunku nutylėti tada, kai kažkokie keistuoliai tą savo gyvenimą pradeda priverstinai brukti aplinkiniams, tuo pačiu ir man, iš naujienų portalų, TV ekranų ir t.t.

Dabar vėl galvas kelia visokie vaivorykštiniai, matai jiems parado reikia Vilniuje. Na paradas paradu – gali būti gegužės 1-sios paradai, gali būti šunų paradai tai gal tarkim ir gaidžių paradai gali būti? Ne! Nes jei tai būtų kažkas normalaus (kaip šunų paradai), tai natūralia eiga ir vyktų, nereiktų kažkokių tolerastų nusikalbėjimų apie “lyges teisęs”, “apie laisvę būti kuo nori”, “laisvę reikšti savo pažiūras”… (swear).

O dabar gaunasi taip, kad ne tik bandoma bet ir sėkmingai iškeliamos kažkokių nevisiškai sveikų asmenų teisės aukščiau visos normalios visuomenės teisių ir laisvių… ?! Gaunasi, kad didžiosios dalies visuomenės teisė ir laisvė nepritarti homikų paradui Vilniuje – niekinė, o grupelės išsišokėlių keistuolių kažkokios mistinės teisės ir laisvės – aukščiau visuomenės interesų, aukščiau logikos???!

Jei kažkas turi iškrypėliškų pomėgių ir potraukių, tai dar vieną, jei kur sulindę į undergraundą tą praktikuoja… Bet jei iš tikrųjų bus tiek kvaili, kad išdrįs rengti tokį paradą viešai – tada atsiras daug, nors kiek dar savigarbos turinčių žmonių, nepatingėsiančių atsinešti supuvusių kiaušinių

Šlykštu, kad kad ES ir savi biurokratai bruka, imho kažkokie išsišokėliai ir LIGONIAI (homoseksualumas – tai tikrų tikriausia, greičiausiai psichinė (fubar), liga, nes panašu, kad tik žmonės tokių nesąmonių prisigalvoja Nei šunys, nei vėžliukai, nei kiti gyvūnai patinai mano žiniomis į subines nesi**lkina dėl įvaizdžio ir tuo labiau nesijaučia dėl to kažkokie teisesni ir lygesni už kitus ), turi daugiau teisių ir laisvių, turi būti kažkaip ypatingai globojami ir skatinami?! Pyp…  (puke)

O  aš visame tame matau tik aktyvią mažumų propagandą – visuomenė kalba, internetas mirga… Netgi aš parašiau Sumum sumarum gal net niekas neis į tą paradą, bet kažkokios interesų grupės JAU turi iš to naudos – dėmesio, info sklaidos… Ir taip siekia savo tikslų – palenkti nesusiformavusi “maištaujantį” jaunimą, šiaip kokius pašlijusios psichikos žmogėnus į tą pusę, įtraukti į tą liūną… Geriausių atveju tiesiog liguistai siekia dėmesio. Nors už ką jiems tas dėmesys? Būti homoseksualu tai čia kažkoks nuopelnas ar vertybė, kad visi turėtu sustoti aplink ir rankutėmis ploti?

Sorry, už padriką minčių raišką – nervai nelaiko taip sakant Aš šiaip iš principo esu net labai tolerantiškas ir ramus žmogus. Žiūriu filmą “Boat trip” ir tai nėra atgrasu, o tiesiog juokinga Lai taip ir būna. Arba turi jie ten tą klubą Vilniuje, renkasi, tūsinasi, važinėja vieni pas kitus į lovas – na ir tegul. Neičiau ir nedeginčiau to klubo, kitaip neužkabinėčiau. KOL NEUŽKABINA MANĘS O tokios šlykščios demagogijos ir propagandos priverstinis tempimas į gatves ir demonstratyvus brukimas likusiai, normaliai, visuomenės daliai, vaikams – netoleruotinas ir toks chamiškumas ir noras išsišokti turi būti ribojamas!

Valstybė, visuomenė, šventės, renginiai    Komentarų: 21

Viskas prasideda nuo svajonės

Alpinizmas, laipiojimas, darbas aukštyje, Nardymas, plaukiojimas, vandens pramogos, Parašiutizmas, BASE    Komentarų: 0

Šiaip, mano kuklia nuomone, “National Geographic” – antras geriausias lietuviškas žurnalas po “Valstybė“. Toliau galbūt “Psichologija Tau” o visi kiti žurnalai ir ypač spauda – verslo ir politikos grupių interesų brukalai, avarijos ir nesamonės

Apžvalgos apie viską    Komentarų: 0

Kad ir kaip šaunu vakar buvo firmos baliuje, bet ir ten užsibūti negalėjau – pareiga šaukė, tad gan anksti, naktį , teko grįžti namo ir sekmadieni iš ankstaus ryto jau dalyvauti kuopos šaudymo pratybose

O tas rytas – šaltas, bet saulėtas ir šiaip žiemiškai labai gražus. Ypač poligone, šaudykloje

Kadangi šiandienių pratybų užduotis – įskaitinis šaudymas iš tarnybinio pistoleto Colt 1911 su kuriuo atliekama dienos tarnyba, tad šaudė ne daug žmonių o tik į kuopos budėtojų ir jų padėjėjų pareigas skiriami kariai, tai susisukome gana greitai.

Nors vakar policijos mokymo centro taktiniame treniruoklyje, gal dėl nemigos, gal dėl per didelio pasitikėjimo savim ir šaudymo ne į logišką korpuso sritį, o į galvą, rezultatai nebuvo geri, tai šiandien atsigriebiau ir iš realaus ginklo sušaudžiau bene geriausiai

Karyba, tarnyba, misijos, ginklai, taktika    Komentarų: 2

Nors namo po Kėdainių “kalnų šturmo” grįžome tik ~4 val nakties, bet 9+ jau teko važiuoti į Kauną, į kasmetinį UAB “Baltijos arsenalas” darbuotojų susirinkimą, veiklos aptarimą ir metinių šventimą

Šįkart kolegos iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos  susirinko Lietuvos policijos mokymo centre kur kelias valandas aptarinėjome įmonės veiklos rezultatus ir ateities planus, o po pietų bandėme akies ir rankos miklumą lazerinėje šaudykloje – taktiniame treniruoklyje. Šaudymas šiame situaciniame treniruoklyje tikrai paliko gera įspūdį, nėra ko lyginti su kariuomenėje naudojamais linijinio šaudymo treniruokliais

Na o vakarinė šventės dalis persikėlė į išnuomotą restoraną greta Kauno marių, kur jaukaus židinio šilumoje prie gausiai nukrauto vaišių stalo prasitęsė pokalbiai apie darbą ir gyvenimą neformalioje aplinkoje

Po pasivaišinimo užstalėje prasidėjo linksmiausia vakaro dalis – vakaro vedėjo organizuojami žaidimai, dainos ir šokiai, įvairios improvizacijos užduotims atlikti. Buvo velniškai linksma

O visai į vėlumą šventė persikėlė į pirtį ir kubilą lauke Ech… sėdi karštame vandenyje, gurkšnoji alų, aplink -19

Įdomu ir naudinga, Pramogos, žaidimai    Komentarų: 0

Sausio 22-osios rytas prasidėjo labai malonia staigmena – mano brangiausioji, kaip visada su dideliu entuziazmu ir išradingumu, įsigudrino išslapstyti “gimtadienio geocache” užuominų lapelius ir mano kelionė po tarnybos namo prasidėjo  su šypsena nuo ausies iki ausies, radus pirmąją užuominą savo kuprinėje Toliau užuominos ir užduotys vedė iki mūsų pašto dėžutės ir iki elektros skydinės, o paskutinioji – iki namuose ant sienos kabančios plieno rožės, kur manęs laukė dovana Ech, mergaitė

Toliau dienos eigoje laukė įprasti darbai ir reikalai, o vakare planavome važiuoti į Kėdainius, pageocach`inti senamiestyje ir pabandyti patekti ant “baltųjų kalnų“. Šis pasiūlymas labai natūraliai ir logiškai nuskambėjo iš draugų lūpų, bet širdyje žinojau, kad neapsieita ir be draugės organizavimo, nes ji dažniausia per mano gimtadienius stengiasi surinkti į krūvą kuo daugiau mano artimiausių draugų

Sulaukus pirmųjų draugų iš Vilniaus ir besiruošiant kartu važiuoti į Kėdainius, visai netikėtai dar aplankė brolis su sūnėnu

Neprivažiavę Kėdainių pasukome į pramoninį rajoną ir ieškojome pakankamai originalios susitikimo su kitais, atvažiavusiais iš Panevėžio, vietos – kapinių Čia radome draugus, jau apšilusius, nes nemenkame šaltyje mūsų jau laukė apie pusvalandį

Čia realiai nuoširdžiai nustebau, kai buvo uždegtas gimtadienio tortas ir šaudomi “fejerverkai” – į CocaColą mėtomos Mentos pastilės , nes mano galvoje jau sukosi mintys apie Kėdainių “kalnus”, o ne apie gimtadienį Ačiū, chebra

Pasivaišinę tortu ir ne tik, patraukėme į “Alpes” – greta “Lifosos” fabriko iš technologinių atliekų gaminant trąšas pilamus fosfogipso kalnus, kurių čia jau prisikaupę virš 22 milijonų tonų ir vietomis šie balti dirbtiniai kalnai siekia 60 metrų aukštį!

Kai kurie iš mūsų čia lankėsi pirmą kartą, o kai kurie buvę dešimtis kartų, bet, manau, visiems panašiai – kai užlipi ant pirmų šlaitų ir pamatai vis tik kokie milžiniški to gipso plotai čia plyti aplink, negali nesistebėti

O ir šlaitų statumas… kad ir neaukštas, keli metrai, bet vos ne stačia siena kyla auktyn, tad nuo pirmų žingsnių susidūrėme su ropojimu aukštyn ir pagalba vienas kitam

Perėję mažuosius “kalnagūbrius” ir lomas su užšalusiais vandens telkiniais, patekome ant pagrindinės “magistralės”, kuria didžiuliai sunkvežimiai kas ~10 min dieną naktį veža ir veža naujas fosfogipso tonas išvertimui ir šių “kalnų” didinimui. Sako, 5500 tonų “priaugina” kasdien…

Nuo šitų mašinų šviesų pradėjom slapstytis, sušokdami į kokį pakelės griovį ar sniego duobes, nes juk kam mums problemos, jei sugalvotų iškviesti apsaugą ar pan Taip, beeidami ir nuolat besislapstydami, pasiekėme pirmą ryškesnį virš bendro masyvo iškilusį “kalną” Kurį, žinoma, nutarėme “šturmuoti”

Sulipti, tai sulipome, pasilaikydami trosų, bet tuomet “susišvietė”, kad galima ir net reikia… pult ant užpakalių ir nučiuožti žemyn stačiausiu šlaitu žemyn Taip sakant, kaip tarėm, taip ir padarėm, juk daug proto tam nereikia

Pradėjom čiuožti… 10 m ok, 20 ok… įgaunam pagreitį… mąstom, kad, va, nusitversim tų krūmokšnių ir sustosim… realybė parodo, kad tai ne taip lengva Čiuožiam toliau, statumas didėja, greitis irgi… Darosi neberamu kuo čia viskas baigsis ir kaip reiks sustot  (think) Ir pagaliau kulverstis į kažkokius bruzgynus apačioje… iš paskos atsiridenusios merginos spyris batu į galvą… guliu… galvoju – keista, kad dar kokiais šonkaulių lūžiais nesibaigė, nes apsitrankymo, greičio ir jėgos buvo nebejuokingai Ech…

O toliau protas parodė kitą faktą, kad ši idėja nučiuožti buvo pakankamai kvaila, nes dabar reiks užlipti atgal į aukštą ir statų šlaitą Na, šiaip ne taip lipome, slydome, vėl lipome ir užlipome Ir toliau tęsėme kelionę per Kėdainių “kalnų masyvą”.

Daugelis jau su tinkama apranga – slidininkų šiltomis kelnėmis, bachilais, atitinkamomis striukėmis ir pirštinėmis, tačiau per kelias valandas vis tiek visi daug prisivoliojome lipdami ir slysdami, gulinėdami sniege, o aktyviai judant prilindęs sniegas greit tirpsta nuo šiltų kūnų bei dėl nemenko aplinkos šalčio (buvo apie -19) greitai šąla, tad rūbai ir ypač pirštinės ėmė stingti “į ragą” ir bendrai darytis šalta, tad apie 3 val nakties pasukome link mašinų nepasiekę aukščiausių šlaitų.

Visi pavargo nuo tikrai nemažų pastangų lipant ir slystant ir vėl lipant į apledėjusius šlaitus, bet užtat gimė puiki idėja – kitą kartą čia sugrįžti ir atsivežti iš, tarkim, “MontisMagia” išsinuomotus antbačius “kates” bei ledkirčius ir realiai pasitreniruoti kopimo į apledėjusius šlaitus technikos, nes sąlygos čia tam idealios. Keista, kad niekas to neišnaudoja

Žodžiu, gimtadienio diena susiklostė super Neskaitant vienos blogybės, kad nenumaldomai senstu , tai visa kita tiesiog super. Gyvenimas – jėga!

Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys, Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas    Komentarų: 1