Dainius Pilypas | Anno 1982

Kaip manau akivaizdu iš ankstesnio straipsnio apie kelionę į Jūros šventę, prisiminiau ir aktyviai pradėjau dalyvauti geocaching`o žaidime, jei tą veiklą taip galima pavadinti

Ilsintis namie po “poilsio” pajūryje gimė daug su tuo susijusių minčių ir idėjų. Ir ne tik minčių, kad dabar keliaujant bet kur Lietuvoje ar į užsienį reiks būtinai nepamiršti pasidomėti pakeliui esančiais cache`ais, kad GPS laikrodis ant rankos “be darbo” ne kabėtų, bet ir konkrečių idėjų paslėpti kelis “lobius” Jonavoje ir apylinkėse, nes apsižiūrėjau žemėlapyje, kad šie kraštai “pliki” tuo klausimu O vietovių ir objektų čia yra įdomių manau ne ką mažiau nei kitur

Pirmiausia nuvykome surasti dar poros lobių netoli Lapių o tada jau pradėjome ruoštis pirmosios savo geo-slaptavietės įrengimui. Pagalvojau apie Dumsių raketinę bazę – įdomų karinio paveldo objektą ir gana patrauklią vietą geo-slėptuvės paslėpimui. O toliau veiksmai nelabai atsiliko nuo minčių – nupirkome kelias plastikines dėžutes “sumuštiniams” Maximoje kur joms kaip tik nuolaida, parengėme informacinius lapus apie konkrečius “geo-lobius” ir apie geocaching`ą bendrai, parinkome įvairių smulkmenų ir suvenyrų dėžučių turiniui ir štai jau rugpjūčio 4 d. pavakarį nuvežėme pirmąjį slėpinį padėti į planuojamą vietą.

Bunkeris nr 13 ir vieta kurioje iš pradžių planavau įrengti slaptavietę pasirodė bebaigiamas demontuoti, tad teko paieškoti kitos vietos. Prisiminiau dar vieną įdomų angarą ir tam tikrą rezervinio išlipimo šachtą, kur teko landžioti prieš 5 metus, kaip potencialią vietą slaptavietei. Apsidžiaugėme radę, kad bent šio angaro niekas negriauna, tad lobį paslėpėme manau labai geroje vietoje. Grįžus namo sėdau rengti aprašymo tinklapiui GeoCaching.com

Po poros dienų mano aprašymas buvo patvirtintas ir slėptuvė publikuota visų žaidimo dalyvių dėmesiui. Jos kodas: GC1WVD9, bei paskelbiau apie tai lietuviškame geo-ieškotojų forume GeoForum.lt kur pirmoji Jonavos rajono slaptavietė sulaukė nemažai dėmesio Na dabar lauksime pirmųjų realių lankytojų ir jų komentarų.

Sekančią dieną planavome paslėpti dar viena ar net du konteinerius, bet įvedant WP koordinates į mano riešo kompiuterį ir GPS “Suunto X10 Military” jis “pastrigo” ir po kurio laiko visai išsijungė… Ir daugiau jokių gyvybės ženklų, jokios reakcijos į mygtukų spaudimą ar prijungimą prie duomenų kabelio Ech… geocaching`as kuriam tai laikui nutrūks kol nusiūsiu ir gausiu atgal laikrodi iš garantinio remonto Suomijoje.

Pasaulinis GPS žaidimas "GeoCaching"    Komentarų: 0

Jūros šventė visad būna šauni ir įspūdinga, bet šiemet… tai kažkas TOKIO! Dėka “Tall ships races” regatos papuošusios Klaipėdos krantines dešimtimis įspūdingų burlaivių ir šimtais burių:

Atstovėję eilutėje patekome į rusų burlaivį “MIR”, kuris iš pažiūros gražus ir elegantiškas, bet bent man paliko “kičo” įspūdį – visur metalas, laivavirvės nemaža dalimi… sintetinių plastikų ir t.t. Anot manęs, matyt konservatoriaus, jei jau burlaivis, tai tik medinis. Arba, kad ir metalu kaustytas, bet vis tik daugelis denio detalių ir takelažo turi būti medis, tikros virvės, varis ir pan, o ne iš plieno ploščių suvirinta “skarbonkė” Na bet ekskursija buvo gana įdomi, ypač kai kiti laivai buvo “staff only” arba “private party”, tai bent rusai pasidarė sau reklamos

Vėliau dalyvavome šventės šurmulyje, šokome gatvėje, laukėme fejerverkų, aktyviai prašėmės į “Sedov`ą” jungomis ir dar daug kitokių eibių krėtėm… alų midų gėrėm… naktis žodžiu linksma buvo

Tada paryčiui šiek tiek Melrnagėje pamiegojome palapinėse, o kas tingėjo jas statytis – miegojo tiesiog pajūryje

Papusryčiavę ir pasimaudę patraukėme tradiciškai palaipioti ant šiaurinio uosto vartų bangolaužio:

Po to vėl į centrą, į kruizinių laivų terminalą grožėtis burlaiviais:

Vos vos spėjome su paskutine lankytojų banga pakilti į “Sorlandet” – mokomojo burlaivio su kurio turėjau svajonę šiemet plaukti denį! Gražuolis laivas!

Iš labai arti matėme ir mojavomės su tūkstantmečio odisėjos didvyriais – jachtos “Lietuva” įgula:

Super:

Vakarėjant uostą po truputi palieka svečiai:

Šiaip labai maloniai nustebino labai šauniai sutvarkytas mažųjų jachtų uostas piliavietėje ir kruizinių laivų krantinės – naujos prieplaukos, grindinys, reprezentaciniai elementai, infrastruktūra ir visa kita – pagaliau į uostą ne gėda sulaukti svečių! Ir bendrai džiaugiuosi metai iš metų labai gražėjančia Klaipėda ir matyt šaunia jos valdžia, kuri priima tokius gerus sprendimus kaip nemokama parkavimasi savaitgaliais ir švenčių dienomis ir t.t. Ko niekada nepasakytum apie Kauno valdžią pvz…

Gražų vakarą dar praleidome ant jūros kranto Karklėje

O naktį grįžtant namo į Jonavą stebėjome įspūdingą reiškinį – kai milijonai kažkokių vabzdžių būriais skraidė ant tilto virš Neries upės. Matyt kažkoks jų masinis dauginimasis vyko

Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas    Komentarų: 0

Vidmanto Balkūno fotografijos

Alpinizmas, laipiojimas, darbas aukštyje    Komentarų: 0

Pakeliui į Jūros šventę nutarėme aplankyti greta Platelių ežero esantį militarizmo muziejų – Plokštinės raketinę bazę. Kadangi judėjome du ekipažai, vienas iš Vilniaus per Jonava, kitas iš Panevėžio tiesiai ten, tai mes pirmieji turėjom daugiau laiko ir papildomai nutarėme šiek tiek “geocache`inti” pakeliui Gavosi taip, kad aplankėme netoli Kėdainių esantį Lietuvos geografinį centrą, tik kad “lobio” ten neradome

Toliau patraukėme į garsią Žemaitijos vietovę… Lopaičius Na mus domino tikrai ne energetiniai laukai ir kiti kliedesiai, o tiesiog gražus piliakalnis ir geo lobis, kurį šį kartą radome nesunkiai Tai mano pirmas geocache`as! Nors apie šį žaidimą žinojau ir domėjausi senai ir plačiai, bet taip niekada per eilę metų ir eilę kitų hobių taip ir neprisiruošiau išbandyti Na gal dabar bus TAS kartas, kai užsikabinsiu

Toliau patraukėme į pagrindinį šiandienos tikslą – sovietinio militarizmo paveldą prie Platelių. Daug čia apie šią bazę nesiplėsiu, info galite rasti Digeriai.lt ir kitur internete. Tiesiog įdėsiu kelias foto ir pasidžiaugsiu, kad kaip ir priklauso seniems digeriams, per oficialų popturizmo apsilankymą, įsigudrinom “nusimuilinti” nuo žioplių ir apsižiūrėti tai kas mums realiai rūpėjo – vieną iš šachtų kur pašaliniai nešįleidžiami Beje čia taip pat ieškojome “lobio”, netgi “hint`as” buvo labai aiškus į GC1AT23, bet rasti jo nesugebėjome net sukoncentruotomis daugelio draugų pastangomis…

Toliau, taip sakant ant “GeoCaching” bangos mūsų kelias vedė pro Plungės traukinių stotį, greta kurios paslėpto lobio taip pat kažkodėl nesisekė rasti… (ech gadinamės dienos statistika gerokai… )

Ir pagaliau paskutinis objektas prieš pasukant tiesiai į Klaipėdą – vienas iš Molotovo linijos bunkerių. Čia slėptuvę aptikome gana lengvai, bet reikia pripažinti beveik atsitiktinai, nes pagal patarimą “skroblas” tai tiesa sakant nei vienas nelabai žinojom kokio čia medžio reikia ieškoti Iš slaptavietės paėmėme “keliaujantį vabalą”, kurį vėliau užsiloginau ant savęs ir įsipareigojau padėti jam nukakti į Norvegiją ir pasislėpti ten

Taip ir baigėsi šios dienos nuotykingas pasivažinėjimas. Tarkim Tiesiog Klaipėda su Jūros švente – kitame pasakojime O apie šia dieną tai juokavome, kad TOKIŲ užkampių pamatėme Lietuvos, kad kai važinėji magistrale nė neįtari, kad tokių būną. Geras reikalas tas GeoCaching!

Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Pasaulinis GPS žaidimas "GeoCaching"    Komentarų: 0

Kalnų neturinčioje Šilutėje yra apie 120 alpinizmo entuziastų. Tai teigia šilutiškis Arnoldas Sirvydis, ne vienerius metus taip ekstremaliai leidžiantis laisvalaikį ir savo pomėgiu sudominęs bendraminčius. Vieni iš jų laipioja dėl pramogos, kiti siekia gauti pramoninio aukštalipio sertifikatą ir iš to uždirbti duoną. A.Sirvydžio vadovaujami Šilutės entuziastai ruošiasi įregistruoti savo klubą.

Alpinistu tapo kariuomenėje
39 metų A.Sirvydis pasakojo, kad su alpinizmu pirmą kartą susidūrė tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje. Patekęs į specialios paskirties dalinį, jis iš pradžių pats susipažino su alpinizmo pagrindais, o vėliau tapo instruktoriumi. Baigęs tarnybą, alpinizmo neužmiršo: mokė laipioti skautus, o paskui subūrė bendraminčius.
Jau keletą metų A.Sirvydis kartu su draugais laipioja ant Rusnės tilto, tariasi su UAB “Šilutės vandenys” vadovais dėl leidimo treniruotis ant vandens bokšto. Dalis treniruočių vyksta Klaipėdoje, kur viena įmonė turi įrengusi specialią salę.
Pasak A.Sirvydžio, jis iš karto mato, ar žmogus gali būti geras alpinistas. Jo nuomone, apie 30 procentų Šilutės alpinizmo mėgėjų per porą metų galėtų gauti reikiamus sertifikatus ir tapti profesionaliais aukštalipiais.

Pomėgis ir profesija
Turėdamas visus reikalingus sertifikatus, A.Sirvydis užsiima pramoniniu alpinizmu. Teko dirbti Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje. Didžiausias aukštis, kuriame teko dirbti, – apie 120 metrų. Pagrindinės užduotys – dažymas, langų plovimas, reklamų kabinimas.
Anot A.Sirvydžio, aukštalipio darbas užsienyje gerai apmokamas. Tiesa, nepigi ir įranga. Komplektas kainuoja apie 2000 litų ir nuolat dirbant, greitai susidėvi. Lietuvoje užsakymų mažiau. Daugeliui įmonių profesionalų paslaugos per brangios, o kainos aukštalipiai nuleisti taip pat negali, nes nuolat reikia atnaujinti įrangą, nuo kurios tiesiogiai priklauso gyvybė.
Aukštalipio darbas kartais būna nuobodus ir gana monotoniškas. Poilsiauja A.Sirvydis, laipiodamas kalnuose, ar ant kokių įdomesnių objektų.

Europiečių nesudomino
Pradėjęs profesionalią veiklą, A.Sirvydis bandė užmegzti ryšius su Europos alpinistų klubais, tačiau šie nepanoro bendrauti. Bendradarbiauti mieliau sutiko Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir JAV alpinistus vienijančios organizacijos.
Šilutiškiai tapo alpinistų klubų “American Mountaineering Gruop” asociacijos nariais. Ši asociacija vienija tarptautinius alpinistų klubus, remia juos, teikia metodinę pagalbą.

Vaidotas Vilkas, “Šilutės naujienos”

Alpinizmas, laipiojimas, darbas aukštyje    Komentarų: 3

Vakar porą, o šiandien keturias valandas “pramirkom” Draseikių karjere. Pasirodo draugai ne be reikalo gyrė o ir kiti narai pamėgę šią vietą – vanduo pakankamai skaidrus ir šiltas, daug gražios augmenijos, gyvūnijos. Net “guolis” (WV Golf, kas be ko – baltas) nuskandintas narų atrakcijai 5.5 metrų gylyje Žinoma Lietuvoje yra gražesnių ir skaidresnių ežerų, bet kaip arti namų – mažiau nei 20 km važiuoti tereikia, tai čia tikrai labai patiko ir dabar žinoma čia pradėsim lankytis dažniau

Kelionės, turizmas, žygiai, stovyklavimas, Nardymas, plaukiojimas, vandens pramogos    Komentarų: 0

Nors ir pavėluotai savaitgalio renginiui, bet pirmadieni sėkmingai gavau savo naująją šalminę kamerą ContourHD.
Radau pirkti Europoje, Olandijoje. Atsiėjo šiek tiek brangiau nei JAV, tačiau iš ten dabar bėda su siuntimais – dideli transportavimo įkainiai, muitai, amerikietiška garantija ir kitos bėdos, tai geriau šiek tiek permokėti gavosi, bet įsigyti vietoje.

Jau išpakuojant pirkinys sudarė gerą įspūdį – kaip viskas įpakuota ir parengta, kaip išbaigtas dizainas, koks mažas svoris, kaip pagalovota apie visokias detales kaip laikikliai, fiksacijos ir pan.

Komplekte esančią MicroSD kortelę iškart sukeičiau su telefone turėta ir neišnaudotą 4GB kortele, tad dabar galėsiu prifilmuoti iki 4 val į vieną micro kortelę.

Kažkaip už akių užkliuvo baterija – pasirodė į kažką panaši. Palyginu su savo mob. telefono akumuliatoriumi – pasirodo įdentiški O aš vos nepirkau iškart antros baterijos į komplektą… už pardavėjo siūlomą ~20 eurų kainą… Pasirodo jei ką turiu 3 tokius akumuliatorius o esant reikalui galima nupirkti tiesiog nuo Nokia telefono ar jo kiniškos kopijos bet kurios

Išsipakavęs ir apsižiūrėjęs iškart ėmiausi praktinių testų ir bandymų – filmuoti HD (plataus kampo ir didelės raiškos) ir SD (didelės spartos, bet mažesnės raiškos ir vaizdo lauko) rėžimais, filmuoti prieblandoje ir saulės apšvietime, stacionariai ir greitai judinant ir t.t.

Rezultatais esu LABAI patenkintas. Tai tikrai puiki kamerą už ~1100 lt ir tiesiog būtina kiekvienam ekstremalui, mėgstančiam minti kalnų dviračio pedalus, šokinėti su parašiutu, čiuožti snieglente ir pan

P.S. 2010.02.12: Jau galima ContourHD nusipirkti ir Lietuvoje!

Apžvalgos apie viską, Dosjė, dienoraštis, asmeninės mintys    Komentarų: 3