Dainius Pilypas | Anno 1982

Viskas tuo pasakyta

+ alternatyva, požiūris, kurį radau kažkur internete apie tuos laikus:

“Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti su šalmu. Siaubas.

Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą.

Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!

Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą. Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.

Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų,
kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto… Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo!

Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio!

Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo.

Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą.

Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!?

Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius, mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su jų bendru sutikimu. Jų pačių labui…

Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip
automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje. Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites! O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi! Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė! O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana”?! Arba ši stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!” O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli…vaistai! Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!” Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų… Mažas langelis iš virtuvės į vonią – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas arkliukas… Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą… Sysiojantis berniukas ant tualeto durų… Televizorius „Rubin” – imi reples ir bim-bim-bim! Glaudės su inkariuku… atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!” Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti.

Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė – visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo… Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!

Būdavo – namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga. „Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga…” Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių!

O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta… O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to nepilnametis!

Daug buvo tokių įprastų dalykų – talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje.

Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai…”

Humoras, pokštai, Istorija, archeologija, paveldas, legendos    Komentarų: 1

Vienas geriausių filmų

Psichologija, mąstymas, logika    Komentarų: 3

Lentelėje pateikti labai įdomūs ir domaineriams naudingi duomenys, nuorodantys kiek ir iš kokio PR lygio domenų turį būti atgalinės nuorodos (backlink), kad Jūsų domenas taip pat įgytų tam tikrą Google PageRank reitingą:

Sindikuoti įrašai    Komentarų: 0

UAB “Gridins enterprise” laimėjo tarptautinį viešąjį konkursą atlikti vieno didžiausių pasaulio tiltų, jungiančio Daniją ir Norvegiją, patikrą bei remontą. Nors Skandinavijoje konkursuose dažnai yra proteguojami saviškiai, pasak bendrovės savininko, ten kyšių duoti nereikia. Tam, kad laimėtumei, užtenka atitikti reikalavimus ir pasiūlyti gerą būdą greitai bei kokybiškai atlikti darbus.

Klaipėdos UAB “Gridins enterprise” (GE), laimėjusi generalinės rangos sutartį atlikti “Oresund” tilto, jungiančio Kopenhagą ir Malmę, patikros bei remonto darbus, užsakovo užduotį numato atlikti iki liepos.
“Skandinavijos mastu tai yra didelis objektas, ir tai, kad leidžiama Lietuvos bendrovei atlikti tokius atsakingus darbus, tai yra įvertinimas ir pasiekimas ne tik mūsų įmonei, bet ir mūsų šalies kompanijų įvaizdžiui. Konkursą laimėjome todėl, kad darbams atlikti pasiūlėme priimtiniausią variantą – dirbsime neribodami transporto eismo ir baigsime per 1,5 mėn., iki skandinavų atostogų”, – teigia Aleksandras Gridinas, GE savininkas ir įkūrėjas.
Pasak jo, konkurse, kurio preliminari vertė yra per 100.000 Lt, taip pat dalyvavo Švedijos, Vokietijos ir Prancūzijos kompanijos.

Korupcija kitokia

Ponas Gridinas pasakoja, kad viešuosiuose konkursuose Skandinavijoje egzistuoja šalies pranašumas ir dažnai rezultatus veikia giminystės ryšiai.
“Kad laimėtum, turi būti galva aukščiau pagal pateiktą ne tiek kaina, kiek laiku ir kokybe”,- dėsto jis.
Pasak p. Gridino, jei “Oresundo” projekte dalyvavusi Švedijos įmonė būtų bent šiek tiek priartėjusi prie GE projekto, būtų laimėjusi, tačiau netiko jų kaina ir darbų strategija, nes būtų reikėję uždaryti dalį eismo.
Jo teigimu, bendrovei dega žalia šviesa dalyvauti viešuosiuose konkursuose lygiomis teisėmis su kitais varžovais Skandinavijoje, nes ji yra pasirašiusi ilgametes sutartis su vietos profsąjungomis. Po kelių mėnesių taip pat turi paaiškėti dar vieno konkurso tilto remontui Švedijoje, kuriame dalyvauja GE, rezultatai.
Ponas Gridinas pažymi, kad per sezoną bendrovė paprastai laimi po 2 konkursus tiltų remontams užsienyje.
Lietuviško kapitalo GE turi nemažai patirties atliekant tiltų priežiūros ir remonto darbus užsienyje – 3 m. dirba Skandinavijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Bendrovės aukštalipiai pernai atliko Švedijoje Udevalos tilto inspekcinius darbus, jie yra dirbę ant 102 m aukščio Rygos tilto, Norvegijos Grenlandsbrua tilto, kuris virš vandens iškilęs 158 m. Užpernai GE remontavo metalinę konstrukciją “Atomium” Briuselyje.

Klysti negalima

GE trejus metus yra Aukštuminių darbų pramonės asociacijos IRATA narė.
“Tapome pirmieji IRATOS nariai Rytų Europoje. Yra nedaug tokių kompanijų, kadangi keliami labai griežti reikalavimai tokiems darbams. Jų saugumas turi būti užtikrintas 100%, nes jei įvyktų bent vienas nelaimingas atsitikimas, turėtumėme atsisveikinti su naryste joje”, – pasakoja p. Gridinas.
Bendrovė specialistus rengia pati savo mokymo centre, o aukštalipius egzaminuoja atstovai iš užsienio.
“Šiuo metu įmonėje yra 35 trijų lygių kvalifikuoti alpinistai. Per 2 mėn. dirbti paprastai ateina jau parengtas 1 naujas žmogus”, – teigia GE savininkas.
GE pagrindinis verslas yra aukštuminiai darbai naftos gavybos platformose, ji taip pat atlieka vėjo jėgainių priežiūrą, aukštų pramonės įmonių įrenginių, kaminų priežiūrą bei remontą.
Bendrovės darbų užsakymai Lietuvoje sudaro apie 20% darbų, vienas didžiausių atliktų darbų mūsų šalyje – Visagine III atominės elektrinės bloko ardymo darbai.
Pernai GE apyvarta sudarė 8 mln. Lt.

Vilija Jankutė, ”Verslo žinios”

Alpinizmas, laipiojimas, darbas aukštyje    Komentarų: 0